Brangstant auksui, ekonomistai įspėja: papuošalai nėra investicinė vertybė

8

SV Sandra Vilimaitė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt 2025.10.21 18:00

Auksas. Asociatyvi | AP nuotr.

00:00 | 00:00

00:00

Per pastaruosius kelerius metus auksas pabrango daugiau nei dvigubai. Ekspertai sako, kad aukso kainos kyla dėl didelio neapibrėžtumo pasaulyje – centriniai bankai perka dvigubai daugiau aukso nei anksčiau. Pelnytis iš pabrangusio aukso bando ir spekuliantai. 

Pirkti auksą skatino neapibrėžtumas

„Šiemet auksas pabrango beveik iki 60 proc., mūsų kalbėjimo momentu jo kaina yra 4 200 dolerių už Trojos unciją. Per pastaruosius trejus metus – 128 proc. Tai labai ženklus aukso kainos šuolis“, – sako Lietuvos banko Rinkos operacijų departamento Prekybos skyriaus vadovė Rasa Platūkienė.

Metų pradžioje aukso kaina buvo apie 2 600 dolerių už Trojos unciją. Viena Trojos uncija sveria apie 31 gramą.

„Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad aukso kainos pastaraisiais metais stebino savo augimo tempais, o pirkti skatino didelis neapibrėžtumas pasaulyje. Anot ekonomistės, reikšmingas aukso kainos kilimas buvo matomas plieskiantis karui ir didėjant neapibrėžtumui.

„Vėliau, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkiminės kampanijos metu ir galiausiai atėjus Donaldui Trumpui į valdžią, buvo matomas tolesnis spartus aukso brangimas. D. Trumpo neapibrėžtumas, ekonominės politikos įvairūs netikėti sprendimai, prekybos karų grėsmės – visa tai vertė finansų rinkų dalyvius ieškoti saugumo, o auksas yra būtent vienas iš tokių investicinių saugumo užutėkių“, – sako ekonomistė I. Genytė-Pikčienė.

R. Platūkienė skaičiuoja, kad, prasidėjus karui Ukrainoje, centriniai bankai ėmė dvigubai daugiau pirkti aukso, ir tai pakėlė jo kainą.

„2020 m. visi centriniai bankai bendrai nupirko beveik 300 tonų. 2021 m. – beveik 500 tonų. 2022 m., prasidėjus karui Ukrainoje, centrinių bankų pirkimas buvo neįtikėtinai didelis – 1 136 tonos. 2023–2024 m. yra kiek daugiau nei 1 tūkst. tonų, o 2025 m. kol kas yra nupirkta 500 tonų, bet prognozuojama, kad per visus šiuos metus bus nupirkta tūkstantis“, – skaičiuoja R. Platūkienė.

Banko „Swedbank“ ekonomistas Vytenis Šimkus sako, kad, pastebėję brangstantį auksą, jį pirkti suskubo ir spekuliantai.

„Daugelis mažmeninių ir tokių spekuliacinių srautų subėgo į šitą aukso tendenciją. Matydami didėjančią aukso kainą, visi nori suspėti į tą traukinį ir investuojančiųjų į auksą srautai labai padidėjo. Padidėjusi paklausa natūraliai augina aukso kainą“, – pažymi V. Šimkus.

Investicija į auksą nėra juvelyrikos pirkimas

Ekonomistas skaičiuoja, kad investavę į auksą išlošė, bet pabrėžia, kad tai nėra investicijos į auksinius papuošalus.

„Klausimas, kokia forma žmonės investavo, nes juvelyrikos dirbiniai tikrai nėra tiesiogiai ta investicija į auksą. Mes daug sumokame už darbą ir meną, bet ne tiek už patį taurųjį metalą. Apskritai investicijų pasaulyje juvelyrinė vertė dažniausiai nebūna labai vertinama. Investicinio aukso ir juvelyrikos kainos nebūtinai keliauja kartu koja kojon. Bet tie, kas tiesiogiai pirko investicinį auksą, per finansines priemones investavo į auksą ar į auksą išgaunančias įmones, tikrai turėtų džiaugtis savo finansiniais rezultatais“, – sako V. Šimkus.

I. Genytė-Pikčienė antrina, kad juvelyrinio aukso kaina su investicinio aukso kainomis koreliuoja netiesiogiai.

„Visada sveika nueiti ir pasitikrinti lombarduose, kokia gi yra tam tikro papuošalo vertė. Ir išties ta vertė gali tikrai nenudžiuginti“, – pastebi I. Genytė-Pikčienė.

R. Platūkienė aiškina, kad investicinis auksas yra 100 procentų prabos, o papuošalai yra su priemaišomis.

„Brangstant investiciniam auksui, be jokios abejonės, visi papuošalai irgi brangsta. Bet investuoti į auksą tikrai nereiškia pirkti papuošalus, nes papuošalai dar turi juvelyrinį elementą, už kurį jūs sumokate pirkdami tuos papuošalus. Tas pats pasakytina ir apie auksines monetas. Tai juvelyrinis elementas, tas darbas įeina į kainą. Bet jeigu galvojame, kad čia kaupsim vertę, tai reikia žinoti, kad parduodant juvelyrinio elemento niekas nekompensuos“, – aiškina R. Platūkienė.

Ekonomistai sako, kad prognozuoti, ar aukso kaina dar kils, ar kris, labai sudėtinga. Vienintelis patarimas – investuoti atsakingai, nesudėti visų kiaušinių į vieną pintinę ir nespekuliuoti dėl greito pelno.

Lietuvos bankas turi beveik 6 tonas aukso, kurį saugo Anglijos banke. Už aukso saugojimą yra mokama tik tuo atveju, jei Lietuvos bankas jo neinvestuoja, o saugo jį Anglijos banko saugyklose. Dažniausiai visas auksas yra investuojamas. Lietuvos bankas praneša, kad per pastaruosius 10 metų iš aukso investavimo jis uždirbo 6,5 mln. eurų – tai yra vidutiniškai šiek tiek daugiau nei po 600 tūkst. eurų kasmet.

Plačiau – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.