Netoli Vilniaus savivaldybės vairuotojai automobilius palieka ant pėsčiųjų tako – pasigendama realių sprendimų

Vilnietė Kristina (vardas pakeistas) socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo žinia, jog Lvivo g. 38A gyventojai automobilius stato ant pėsčiųjų tako. Anot jos, į savivaldybę dėl problemos ji kreipėsi jau tris kartus, tačiau nesulaukia teigiamų sprendimų. Savivaldybė teigė, kad šiemet nubaudė jau penkis nusižengusius gyventojus.

Pareigūnai fiksuoja pažeidimus

Kristina LRT.lt teigė, kad jai keista, jog savivaldybės darbuotojai, nagrinėjantys praneštas problemas, laiškus menkai skaito.

„Aš apgalvotai dėjau nuotraukas be automobilių numerių, nes baudimu nieko nepasieksime, bet jiems, matyt, aktualiau surinkti baudas į biudžetą, nei vieną kartą rasti sprendimą, ką daryti, kad nereikėtų bausti. Jie teigia, kad vazonai ar stulpeliai trukdo valyti šaligatvius, o šioje vietoje stovintis automobilis netrukdo?“ – svarstė sostinės gyventoja.

Anot jos, jeigu savivaldybė nepastatys fizinių barjerų, tai padarys ji pati.

Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus atstovas Gabrielius Grubinskas LRT.lt komentavo, kad toks automobilių statymas laikomas trukdančiu pėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių eismui.

„Už tai, kaip ir už automobilių statymą kitose draudžiamose vietose, gali būti skiriamos baudos nuo 30 iki 90 eurų. Konkrečiai Lvivo g. 38A vien šiemet yra nubausti 5 vairuotojai, vieno iš jų automobilis buvo nutemptas. Situaciją šioje ir kitose miesto vietose stebi patruliuojantys viešosios tvarkos pareigūnai, kurie fiksuoja pažeidimus ir skiria baudas“, – kalbėjo ryšių su žiniasklaida specialistas.

Skatinti vairuotojų sąmoningumą

Pasak G. Grubinsko, esant poreikiui, jei dėl ne vietoje stovinčio automobilio itin trikdomas eismas, organizuojamas tokių automobilių nutempimas.

„Apie pastebėtus automobilių statymo pažeidimus gyventojus kviečiame pranešti tiesiogiai savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus budėtojui. Tikėtina, kad taip automobilius statantys vairuotojai siekia išvengti mokesčio už stovėjimą arba neranda sau patogios stovėjimo vietos, tačiau tiek Lvivo, tiek ir kitose centrinėse Vilniaus gatvėse automobilius galima statyti pagal važiuojamosios dalies kraštą (vadovaujantis galiojančiais kelio ženklais), taip pat yra antžeminių stovėjimo aikštelių, o dauguma biurų turi darbuotojams ir klientams skirtas požemines ar daugiaaukštes stovėjimo aikšteles“, – sakė specialistas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja LRT.lt sakė, kad pateiktose nuotraukose galima įžvelgti Kelių eismo taisyklių (KET) 150.10 arba 150.15 punktų pažeidimus. Punktuose numatoma, kad vairuotojams sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė kitiems vairuotojams užstotų šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti arba išvažiuoti.

„Problemos sprendimas – skatinti vairuotojų sąmoningumą ir bausti už KET pažeidimus, taikant administracinę atsakomybę“, – kalbėjo J. Samorokovskaja.

Pasak jos, minėtoje vietoje kyla pavojus pėsčiajam, išeinančiam į važiuojamąją dalį arba einančiam tarp sustojusių automobilių, kur stovinčios transporto priemonės mažina matomumą kitiems eismo dalyviams. Visgi savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius gali taikyti administracinę atsakomybę KET pažeidėjams.

Žengia ir į važiuojamąją dalį

Saugaus eismo ekspertas Darius Kanapinskas teigė, jog jei pėsčiųjų taku visai nebegali praeiti pėstieji, jie išeina į važiuojamąją dalį.

„Vadinasi, sutemus ar nesutemus, jiems eiti nesaugu. (...) Vairuotojai mažiau tikėsis, kad toje vietoje išeis pėstieji. Dar vienas dalykas – reikėtų neužmiršti, kad yra ir neįgalieji, ypač su judėjimo negalia, kurie, privažiavę tokią kliūtį, automatiškai turi išvažiuoti į važiuojamąją dalį. Nors pagal taisykles jiems tai daryti leidžiama, saugumo tai nesuteikia. Vairuotojai, taip statydami automobilį, parodo labai „gerą“ savo kultūrą, – kalbėjo ekspertas.

Pasak jo, automobilius ant pėsčiųjų tako statantys vairuotojai mąsto tik apie save.

„Vairuotojai galvoja tik apie save, nes tuo metu vairuoja, bet kai išlipa iš automobilio, tampa pėsčiuoju. Gerai, jeigu paeiti reikia kelis metrus, tokiu atveju nepajunta problemos, bet jei pastačius automobilį reikia paeiti 100–200 metrų, jis pats turėtų suvokti, kad automobiliai yra sustatyti netinkamai ir saugumo tikrai neprideda“, – akcentavo D. Kanapinskas.

Kaip teigė pašnekovas, turėtų keistis ir pačių vairuotojų automobilių statymo kultūra.

„Bent man asmeniškai būna labai skaudu matyti, kai neįgalieji ar mama su vežimėliu važiuoja ir kaip kartais turi išlaviruoti tarp tų tarpų. Galiausiai neranda tarpo, per kurį galėtų pralįsti, tada reikia važiuoti važiuojamąja dalimi. Tai mažų mažiausiai neteisinga“, – kalbėjo D. Kanapinskas.