„Net graudu“: taupymo režimas verčia prekybininkus keisti apšvietimo ir vėdinimo sistemas

Mažmeniniai prekybos tinklai jungia naują taupymo režimą – sąskaitoms už elektrą padidėjus 2–3 kartus, pergalvoja apšvietimo sistemas, keičia vėdinimo temperatūras, naktį išjungia išorines šviečiančias reklamas. Tačiau prekybininkai garantuoja, kad produktai šaldikliuose, šaldytuvuose nebus atšilę, o pačiose parduotuvėse nebus nei per karšta, nei per tamsu.

Šviesu, vėsu, komfortiška. Išlaikyti tai didžiausias prekybos tinklas žada ir toliau, nors brangiai kainuojanti elektra verčia ieškoti vis naujų sprendimų, kaip sumažinti sumas sąskaitose. Kas antroje „Maximoje“ yra taupesnės – ledinės – lempos. Pakeistas apšvietimas sandėliuose. Sutemus parduotuvės išjungia lauko reklamas.

„Turime kelias saulės jėgaines įsirengę. O naujausias toks siekis sumažinti apie 30 proc. šiuo metu esantį apšvietimą. Tik svarbu pabrėžti, kad pirmiausia žiūrėsime, kaip tai veikia apsipirkimo ir darbo kokybę, nes parduotuvė yra apie žmones ir jie turi šioje patalpoje būti“, – teigia „Maximos“ atstovė ryšiams su visuomene Rima Aukštuolytė.

Vėsinimo sistemos, šaldymo įranga – moderni, efektyviai eikvojanti energiją. Pirkėjų prašoma nepamiršti uždaryti šaldytuvų durų.

„Net ir vienas laipsnis, kalbant apie temperatūrą, jis turi reikšmingos įtakos sąskaitose“, – priduria R. Aukštuolytė.

Taupo ir kiti prekybos tinklai. Dalyje aljanso „Aibė“ parduotuvių ribojamas gėrimų vėsinimas šaldikliuose, patalpose 1–2 laipsniais šilčiau nei anksčiau. „Iki“ spartina saulės elektrinių projektus. Taupymo sprendimų įveda „Rimi“, „Lidl“.

Pirmasis iš prekybos tinklų pastebimiau taupyti elektrą ėmėsi „Norfa“. Seniai už tai net gavo apdovanojimą. Įrengė automatizuotą apšvietimo sistemą, lempas pakeitė taupiomis. Kaip kuo mažiau išdeginti elektros mokė ir darbuotojus. Visa tai, „Norfos“ atstovų teigimu, sumažinti elektros vartojimą leido ketvirtadaliu.

Ledų šaldiklių pagalbinėse patalpose parduotuvė Šiaulių rajone atsisakė. Taupo.

„Kažkaip net graudu“, – sako parduotuvės „Žirnis“ vedėja Vida Biliūnienė.

Dar ką nors sugalvoti, prekybininkai sako, jau sudėtinga: žmonės nori šaltų gėrimų, šaldyti produktai turi būti šaldyti, šokoladai – neištirpę. Kitaip bus nuostolių.

„Kaip žinot: jeigu sudėsim pieną ir nebus temperatūros, tuoj pat turėsim rezultatus. Šaldiklius pageidaujam tokius turėti didesnius, bet jau šiais laikais gaunasi vos ne prabanga“, – tvirtina parduotuvės „Žirnis“ vedėja.

Dviejų parduotuvės Panevėžio rajone vadovė sako, kad elektros taupymo politikos imtasi žiemą, kai sąskaitos kas mėnesį augo didyn ir didyn. Visur, kur įmanoma, įrengti davikliai, šviesą įjungiantys nuo judesio. Kiemas, pastatai naktį neapšviesti.

Dabar jau, parduotuvės sako, norėtųsi ir valdžios pagalbos, kad galėtų pačios gamintis elektrą.

„Kadangi sąskaitos 2,5 karto didesnės. Tai tiesiog nebuvo kur laukti ir žiūrėti, ir galvoti – taupyti ar netaupyti. Tai yra vienareikšmiškai taupyti. Tiesiog dabar galvojam apie alternatyvas ir tikimės kažkokių projektų ar paramos verslui šiuo klausimu“, – viliasi „Pas Katiną“ direktorė Silvija Katinaitė-Kavaliūnienė.

Sąskaitos prekybininkams didžiulės ir už dujas. Sako, nelaukdami šildymo sezono, jau ieško, kaip jų sutaupyti.

Tačiau visi prekybininkai pabrėžia – taupyti galima tiek, kiek leidžia higienos normos. Produktų laikymo sąlygų niekas neatšaukė, privalu jų paisyti, viskas turi būti kokybiška.

O taupymo temperatūros ar apšvietimo sąskaita pirkėjai esą neturėtų net pastebėti.