„Nešventa sąjunga“ – ukrainiečiai įtaria, kad vienuolynas Kyjive tarnauja Maskvai

Ukrainos žvalgyba skelbia, kad atlikus kratas istoriniame Kyjivo Pečorų lauros vienuolyne rasta įtariamos antivalstybinės veiklos įrodymų – prorusiškos literatūros ir keli šimtai tūkstančių dolerių grynaisiais. Stokholmo universiteto koledžo profesorius, stačiatikių teologas daktaras archimandritas Cyrilas Hovorunas LRT RADIJUI sako, kad Kremlius jau ilgus metus naudoja Bažnyčią kaip įrankį savo tikslams pasiekti. 

Profesoriaus žodžiams pritaria ir Ukrainos saugumo tarnybos, jos įtaria, kad Rusija stačiatikių vienuolynus naudoja kaip ardomosios veiklos ir šnipinėjimo priedangą. Kremlius kratas vadina bedievišku žygiu.

– Kalbant apie Stačiatikių Bažnyčios įtaką Ukrainoje, iki Rusijos invazijos šalyje vyravo dvi Stačiatikių Bažnyčios šakos – nepriklausomas Kyjivo patriarchatas ir Maskvos patriarchatui ištikima Ukrainos Stačiatikių Bažnyčia. Kaip religija paveikė Ukrainos kaip valstybės raidą ir kaip šis santykis pasikeitė prasidėjus karui?

– Ukrainiečių visuomenė yra labai religinga. Žinoma, ją paveikė ir sovietmečiu propaguotas valstybinis ateizmas, bet jis taip nepaveikė visuomenės kaip Baltarusijoje ar Rusijoje. Religija itin sustiprėjo paskelbus nepriklausomybę ir sugriuvus Sovietų Sąjungai, tai labai svarbi ukrainiečių nacionalinės tapatybės, gyvenimo būdo dalis. Stačiatikių Bažnyčia, ar veikiau Bažnyčios, vaidina labai svarbų vaidmenį visuomeniniame gyvenime. Tai tapo akivaizdu ir karo kontekste. Kremlius puikiai žino, kokią įtaką religija išlaiko Ukrainoje, tad Rusija bažnyčią pavertė įrankiu visuomenei paveikti.

Tai tapo Kremliaus minkštosios galios įrankiu. Rusija ypač daug dėmesio skiria Ukrainos Stačiatikių Bažnyčiai, kuri ilgą laiką priklausė Maskvos patriarchatui. Tai iki šiol yra bene didžiausia Ukrainos religinė bendruomenė. Rusija naudojo ir naudoja šį ryšį su Maskvos patriarchatu kaip politinio spaudimo įrankį. Ukrainos valdžia tą supranta – nuo pat pirmojo prezidento Kravčuko valdymo buvo ieškoma būdų, kaip neutralizuoti šią įtaką, skatinti nepriklausomos stačiatikių bažnyčios sukūrimą. Tam buvo trukdoma, tai nebuvo lengva, tačiau 2018-aisiais galų gale pavyko sukurti nepriklausomą Stačiatikių Bažnyčią.

Visgi su Maskva susijusi Stačiatikių Bažnyčios šaka išlieka probleminė. Rusijai pradėjus plataus masto agresiją 2022-ųjų vasarį, Maskvos patriarchatui ištikima bažnyčia susidūrė su iššūkiu. Nors ji visada buvo siejama su Rusija, dabar ukrainiečių visuomenėje ji siejama ir su agresija. Tada jie bandė atsiriboti nuo Maskvos – šių metų gegužę Bažnyčios taryba paskelbė nutraukianti santykius su Maskvos patriarchatu. Kai kurie žmonės tuo tikėjo, kiti tai vertino skeptiškai. Panagrinėjus šiuos sprendimus, buvo atsikratyta tik akivaizdžių sąsajų su Maskvos patriarchatu, bet esmė išliko ar net buvo sustiprinta.

Ši Bažnyčia tam tikra prasme sukūrė sau priedangą, kamufliažą. Jie bando nuslėpti savo sąsajas su Maskva, tačiau kartu ir išlaikyti savo pirminę tapatybę, susijusią su Rusija. Ši dviprasmiška pozicija vyrauja iki šiol.

– Ukrainos saugumas įtaria, kad istorinis Kyjivo Pečorų lauros vienuolynas yra naudojamas kaip šnipinėjimo, antivalstybinės veiklos bazė. Ar yra ankstesnių Maskvos įtakos įrodymų, ir kokiais konkrečiais būdais Kremlius siekia paveikti Stačiatikių Bažnyčią Ukrainoje?

– Dėl šių sąsajų teisėsauga pradėjo tyrimus. Pavyzdžiui, Ukrainoje yra trys lauros – dideli stačiatikių vienuolynai. Kyjive, Počajive vakaruose ir Sviatohirske rytinėje Donecko srityje. Rusijai pradėjus agresiją 2014-aisiais, būtent Sviatohirsko laura liūdnai pagarsėjo kaip Rusijos vadovaujamų ir remiamų prorusiškų separatistų ir kolaborantų bazė. Nuo tada ukrainiečių visuomenėje diskutuojama apie tai, kad kai kurie Maskvos patriarchato vienuolynai bendradarbiauja su agresoriais, kad jie naudojami kaip prorusiškos propagandos sklaidos centrai.

Tai, ką matėme Kyjivo Pečorų lauroje, yra mano minėtos tendencijos tęsinys, kada teisėsauga tiria šiuos ryšius. Jei pavyks surinkti pakankamai įrodymų, jie galės būti perduoti Ukrainos teismams dėl įtarimų kolaboruojant. Žinoma, išvadų dar negalime daryti, nes teisminis procesas dar nepradėtas, teismas sprendimų nepriėmė. Šios kratos yra tik pirmas žingsnis aiškinantis tiesą. Tikiuosi, kad tiesa galų gale paaiškės Ukrainos teismuose.

– Stačiatikių Bažnyčia yra vienas esminių rusiškojo pasaulio ideologijos elementų, o būtent ši ideologija yra naudojama karui Ukrainoje pateisinti. Maskvos patriarchas Kirilas yra artimas Putino sąjungininkas ir Rusijos karo šalininkas. Kaip paaiškintumėte šį santykį tarp Kremliaus ir Stačiatikių Bažnyčios?

– Karą galėčiau palyginti su mina. Kiekvienoje minoje yra sprogstamųjų medžiagų, joms įžiebti, susprogdinti pakanka vieno impulso. Rusija į Ukrainą ilgus metus importavo šias sprogstamąsias medžiagas – ir aš kalbu apie idėjas, kurias propagavo ir Stačiatikių Bažnyčia. Deja, bet Stačiatikių Bažnyčia yra viena pagrindinių karą kurstančios ideologijos skleidėjų. Tai rusiško pasaulio ideologija. O ideologija religijai yra tarsi parazitas.

Rusiškas pasaulis yra grįstas iškreipta religijos interpretacija. Tai galėčiau palyginti su džihadizmu, radikaliu islamizmu. Manau, kad yra labai didelis skirtumas tarp islamo religijos ir jos idėjų politizavimo, radikalizavimo, ekstremistai jas naudoja kaip ginklą. Ir dabar susiduriame su labai radikalizuota, politizuota stačiatikių ortodoksų krikščionybės versija, ši versija turi nedaug bendro su tikrosiomis krikščionybės dogmomis.

Ideologija labai skiriasi nuo teologijos. Stačiatikių Bažnyčia kaip institucija yra Kremliaus produktas, kuris tapo įrankiu kare.

Net ir oficialiai rusų Stačiatikių Bažnyčia gauna bene daugiausia finansinių Rusijos valstybinių dotacijų. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad yra kitokių kelių, kuriais bažnyčią pasiekia pinigai ir kiti ištekliai – Stačiatikių Bažnyčia tapo tiesiogine Putino režimo naudos gavėja. Tiek finansiškai, tiek kitomis prasmėmis. Ji atlieka svarbų vaidmenį ir Rusijos viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje, propagandoje. Stačiatikių Bažnyčiai svarbus ir prestižas, kurį suteikia Putino režimas. Už šį prestižą bažnyčia režimui tam tikra prasme atsidėkoja savo paslaugomis.

Stačiatikių Bažnyčia transliuoja režimo ideologiją ir suteikia Kremliui legitimumą. O būtent legitimumo Putinui ir trūksta, nes Rusijoje nėra laisvų rinkimų, demokratinio proceso. Šį teisėtumo nebuvimą Putinas kompensuoja būtent naudodamas Bažnyčią. Nes Stačiatikių Bažnyčia suteikia Putinui legitimumą, kurio jis neturi. Tai dar vienas šio ypatingo santykio, abipusės naudos elementas. Kremlius Maskvos patriarchatui skiria milžiniškus pinigus ir tokiu būdu sukuria tarpusavio priklausomybės sistemą, tam tikrą aljansą tarp Bažnyčios ir Rusijos valdžios struktūrų. Jie tam tikrais būdais naudingi vienas kitam, ir šis aljansas tikrai nėra šventas.