Nesuvilioja ir 30 tūkst. eurų: ligoninės regionuose susiduria su iššūkiais pritraukiant gydytojus

Mažesnės ligoninės niekaip nepritraukia gydytojų specialistų. Rajonų savivaldybės skiria dešimtis tūkstančių eurų medikams įsikurti, bet norinčiųjų įsipareigoti atidirbti kelerius metus neatsiranda. Medikai bijo vykti dirbti į ligonines, kurių ateitis dėl sveikatos reformos esą miglota.

Gydytojas iš Mariupolio Oleksandr‘as Lytvynenko jau keletą mėnesių Kretingos ligoninėje dirba chirurgu. Apie tai, kad Kretingoje trūksta medikų, jis sužinojo iš migracijos pareigūno, suskubo pasitvirtinti licenciją ir ėmėsi darbo.

„Žmonės serga, kaip ir pas mus šalyje, visiems pacientams reikia padėti, visi nori dėmesio, šiek tiek skiriasi teisės aktais, o techninė bazė nė kiek neatsilieka“, – sako O. Lytvynenko.

Chirurgas sakė nė negalvojęs, čia didmiesčio ar rajono ligoninė. Pastarąsias renkasi ir medicinos studentai – profesiškai naudingiau, pamato įvairesnių atvejų, bet likti rajone nori retas.

„Rajoninėse ligoninėse tokie santykiai truputį kitokie, šiltesni, nes kai aš čia atėjau, man viską parodė, viską pasakė, Kaune esi studentas vis tiek, o čia – kolega, daktarė“, – teigia šešto kurso medicinos studentė Marija Bronštein.

Kretingos rajono savivaldybė pritraukti gydytojus specialistus bando apmokėdama rezidentūros studijas.

„Šiai dienai yra 10 rezidentų, kurie mokosi ir dirba, bet yra ir kita problema, mes rezidentams suteikiame finansinę pagalbą, bet po to didieji centrai jau paruoštą specialistą iš mūsų perperka sumokėdami su visom išeitinėm kompensacijom“, – sako Kretingos rajono meras A. Kalnius.

Jo teigimu, ypač trūksta šeimos gydytojų, bet jų pritraukti nepavyko nė vieno. „30 tūkst. yra skiriama medikui, kuris atvažiuoja į mūsų rajoną ir pasilieka trejiems metams dirbti šitą darbą. Deja, šita programa neveikia. Net į privatų sektorių medikai neateina. Vadinasi, yra problema ne pati dėl algų, bet yra kažkur giliau“, – pažymi jis.

Pasak mero, medikai bijo vykti dirbti į į ligonines, kurių ateitis dėl sveikatos reformos yra miglota.

Kretingos ligoninei beveik metus vadovaujantis Romaldas Sakalauskas sako, kad iš pradžių reikia nustoti vadinti jas rajoninėmis ligoninėmis. Tai turi būti gydymo įstaigos su naujausiomis technologijomis ir stipriu personalu.

„Gydymo įstaigoje viskas turi būti, kas yra šiuolaikiška, tik tada ateis jauni specialistai, nes žinos, su kuo dirba“, – sako Kretingos ligoninės vyr. gydytojas Romaldas Sakalauskas.

„Gydymo įstaigose, kurios yra nutolusios nuo didmiesčių, šiuo atveju turi būti atlyginimas ne mažesnis ir netgi didesnis nei didžiuosiuose miestuose“, – priduria jis.

Klaipėdos rajone nemažai vyresnio amžiaus medikų, kuriems liko nedaug laiko iki pensijos. Labiausiai trūksta šeimos gydytojų ir odontologų – savivaldybė juos irgi bandys vilioti pinigais.

„Jau esantis gydytoju iki 10 tūkst. eurų įsikūrimui rajone, tai gali būti paskola, gali būti statyba, apmokama buto nuoma.Gydytojas rezidentas gali gauti ir dar daugiau, iki 18 tūkst. eurų: įskaičiuojama ir jo studijų kaina, kurią dengia savivaldybė 70 proc., o gydymo įstaiga mūsų rajone 30 proc.“, – sako Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Butkus.

Pasinaudojus išmokomis, rajone reikėtų dirbti bent trejus metus. Pasak rajonų vadovų, be ligoninių likusios savivaldybės tampa nebepatrauklios gyventi.