Neringiškiai ilgisi anksčiau iš Klaipėdos į Nidą kursavusio kelto, tačiau jis – ne pirmas prioritetų sąraše

Prieš 1 savaitę 4

Apie planus mažinti atvykstančių automobilių skaičių vis kalbanti Neringa nuogąstauja taip ir nesulauksianti sugrįžtančio kelto Klaipėda–Juodkrantė–Nida. „Smiltynės perkėla“, prieš keletą metų jau vykdžiusi tokius plaukimus ir žadėjusi juos grąžinti, ramina: naujas elektrinis laivas, kurio vertė šiuo metu siekia apie 15 mln. eurų, bus nupirktas ir senasis maršrutas grįš, tačiau dar teks palaukti.

Daugybę metų Neringa akcentuoja siekį mažinti į saugomą teritoriją atvykstančių automobilių skaičių ir ragina žmones rinktis alternatyvius kelionės būdus. Vienas tokių – kelionė vandens keliu.

Būtent todėl Neringa itin laukia, kada ir vėl bus atnaujintas prieš maždaug penkmetį buvęs „Smiltynės perkėlos“ maršrutas Klaipėda–Juodkrantė–Nida, mat esą bendrovė šį maršrutą buvo žadėjusi atnaujinti.

„Mūsų iniciatyva ir buvo tas maršrutas. „Smiltynės perkėla“ buvo nupirkusi keltą, paleidusi maršrutą. Priminsiu, kad jis buvo labai populiarus ir sėkmingas. Verslas dabar su daug prastesniu laivu, kuris yra senesnis ir degalų daugiau ryja, vykdo tą veiklą ir verslui apsimoka“, – dėstė Neringos meras Darius Jasaitis.

Apie šią problemą neseniai užsiminė ir Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas.

Politikas LRT.lt skelbtame komentare minėjo, kad Seimo Laikinoji Neringos bičiulių grupė susitiko su bendrovės „Smiltynės perkėla“ atstovais. Grupės narius nustebino, kad vietoje ilgai žadėto reguliariai kursuojančio katamarano maršrutu Klaipėda–Juodkrantė–Nida projektuojamas 3 valandas nuo Klaipėdos iki Nidos plauksiantis elektra varomas keleivinis keltas.

„Smiltynės perkėlos“ investicijos į modernią infrastruktūrą ir siekis plėtoti pramoginį susisiekimą – sveikintini, tačiau pirminis bendrovės tikslas turėtų būti užtikrinti reguliarų ir aplinkai draugišką susisiekimą tarp Klaipėdos, Juodkrantės ir Nidos. Turime labiau palaikyti ne pramoginį susisiekimą, o į Kuršių neriją atvykstančių automobilių srautų mažinimą“, – akcentavo Seimo narys.

Jis taip pat dėstė, kad projektuojamo laivo greitis kelia abejonių, mat 50 km kelionė Kuršių mariomis nuo Klaipėdos iki Nidos truktų, kaip minėta, 3 valandas, o senasis greitaeigis katamaranas tą patį maršrutą įveikdavo per 2 val.

Neigiamai galimo pramoginio maršruto atsiradimą linkęs vertinti ir Neringos meras D. Jasaitis, jis įsitikinęs, kad tokia kelionė žmones sudomintų tik kartą, tačiau netaptų įprasta susisiekimo alternatyva, ko iš esmės buvo siekta prieš kelerius metus veikusiu maršrutu.

„Greičiausiai tai bus vieno karto maršrutas. Jis nebus naudojamas kiekvieną kartą vykstant į Neringą, tačiau kartą žmogus juo į Neringą atvyks. Tai jau yra neblogai. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog norėtųsi, kad tai būtų autobusą galintis pakeisti variantas, kai greitai, patogiai ir tvariai gali atplaukti ir gali parplaukti atgal, tai to nepakeis. Bus toks labiau turistinis, pramoginis vienai kelionei, tai bus labiau atrakcijos, bet ne susisiekimo klausimas“, – dėstė D. Jasaitis.

Planų neatsisako, tačiau pastebi, kad neringiškių taip laukiamas naujasis laivas – trečias projektas eilėje

Nors politikai ir įtaria, kad galbūt „Smiltynės perkėla“ jau atsisakė planų atgaivinti maršrutą Klaipėda–Juodkrantė–Nida, įmonė tvirtina, kad tokie ketinimai nėra nustumti į užmarštį, tačiau visi darbai yra dėliojami pagal prioritetus.

„Tas projektas laukia savo eilės. Sunku labai pasakyti [kada projektas bus įgyvendintas]. Viskas priklauso nuo finansavimo šaltinių – kaip įmonė ras finansuotojų, nes dabar svarbiausia yra atnaujinti kranto tiltelį Naujosios perkėlos terminale, paskui – naujos keleivių stoties statyba ir tik vėliau naujo laivo, kuris plauktų į Juodkrantę ir Nidą, statyba“, – dėstė „Smiltynės perkėlos“ generalinis direktorius Mindaugas Čiakas.

Pasak pašnekovo, naujasis laivas bus varomas ne dyzelinu, kaip senasis, o elektra, toks laivas yra tris kartus brangesnis nei dyzelinis. Skaičiuojama, kad šiuo metu toks laivas galėtų kainuoti apie 15 mln. eurų, tačiau kaip kaina bus pakitusi, kai ateis metas įgyvendinti projektą, – nežinia.

Minėta nauja keleivių stotis kainuos 15 mln., o kranto tiltelio atnaujinimas – 6 mln. eurų. Tiesa, pastebima, kad, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, bet kokių statybos darbų kainos smarkiai šoktelėjo aukštyn.

Tas projektas laukia savo eilės.

M. Čiakas

Ieškoma universalaus ir nuo žaliojo kurso nenukrypstančio laivo, kurio vertė gali būti apie 15 mln. eurų

M. Čiakas teigė, kad jam žinomos kalbos ir nuogąstavimai dėl to, ar naujasis laivas bus tinkamas atlikti susisiekimo funkciją (tą portalui LRT.lt minėjo tiek kurorto valdžia, tiek A. Bagdonas). „Smiltynės perkėlos“ vadovas aiškino, kad įmonė negali pirkti laivo, kuris būtų tik vienos paskirties ir tiktų tik išskirtinai jau minėtam maršrutui Klaipėda–Juodkrantė–Nida, todėl ieškoma tokio laivo, kurį būtų galima naudoti perkėlos veikloje ir ne per sezoną.

„Laivas turi būti universalus. Jis turi 2–3 mėnesius plaukti į Nidą, o paskui 3 mėnesius turėtų dirbti Klaipėdos uoste. Scenarijų yra visokių: jis gali plaukti nauja linija Senoji perkėla–Lietuvos jūrų muziejus, kitas panaudojimas gali būti nuomai, renginiams. Jeigu laivas bus toks, kad jis galės plaukti tik į Nidą 2–3 mėnesius, tai, vertinant jo amortizaciją, bilieto kaina būtų tokia solidi, kad niekas plaukti nenorėtų. Nors laivas plaukia 2 ar 3 mėnesius, laivo amortizacija skaičiuojama visus metus“, – aiškino M. Čiakas.

Pašnekovas sako, kad prieš kelerius metus į Neringą plaukusio laivo nuspręsta atsisakyti dėl didelių jo degalų sąnaudų ir prastos techninės būklės. Be to, anot „Smiltynės perkėlos“ vadovo, su senuoju laivu jau teko spręsti bėdą, kai laivas 3 mėnesius per metus plaukdavo į Nidą, o likusius 9 stovėdavo prie krantinės nenaudojamas.

„Po trijų sezonų jis buvo išnuomotas olandų įmonei vien dėl to, kad perkėla turėtų pajamų ir laivas nestovėtų prie kranto. Olandai susidomėjo tuo laivu, pasiūlė gerą kainą ir jis buvo parduotas. Pinigai yra gauti ir sudėti į naują keltą „Klaipėda“, kuris dabar plaukioja. Laivas buvo 16 metų senumo, kėlė daug problemų. Naktį remontuodavome, o dieną plaukdavome. Jo eksploatacija buvo labai brangi – kol jis nuplaukdavo į Nidą ir atgal, sunaudodavo 0,5 tonos dyzelino. Tai neatitinka jokių šių dienų aktualijų, kai visi esame pasirinkę žaliąjį kursą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes laivas ir buvo parduotas“, – dėstė M. Čiakas.

Visą pranešimą galite skaityti ČIA