Prieš 1 metus
126
Susisiekimo ministerija ir Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas sako, kad prieš sankryžas ir pėsčiųjų perėjas Kauno gatvėse esantis rombų ženklinimas turėtų būti pašalintas. Argumentai: jie neįteisinti Kelių eismo taisyklėse (KET), gali klaidinti, nenaudojami Europoje. Kauno policija pažeidimo nemato, o Kauno savivaldybė tikina, kad rombai padeda išsaugoti pėsčiųjų gyvybes ir ištrinti jų neketina. Nors įsakymas dėl tokio ženklinimo yra sustabdytas, o gali būti atnaujinami tik tie rombai, kurie įrengti iki 2019 m. pabaigos, šiemet Kauno gatvėse jų atsirado ten, kur anksčiau nebuvo.
Rečiau Kaune būnantiems vairuotojams gali kilti klausimas – ką reiškia balti rombai gatvėse prieš pėsčiųjų perėjas bei sankryžas? Atsakymo KET nebus, nors taisyklės atnaujintos šį birželį – toks ženklinimas nėra numatytas. 2018 m. Kauno miesto savivaldybė, pristatydama šią idėją, išplatintame pranešime žiniasklaidai teigė, kad tai „analogų Lietuvoje neturintys rombo formos įspėjamieji ženklai“. Tai, ko gero, tiesa: vargu, ar kitame Lietuvos mieste ar gyvenvietėje vairuotojai išvys tokią geometrinę figūrą ant asfalto.
Rombo formos ženklai, kaip prieš ketverius metus rašė Kauno valdžia, įspėja apie tai, kad priekyje yra pėsčiųjų perėja. Šie simboliai įrengiami iki pėsčiųjų perėjos likus 30 ir 15 metrų. Svajota, kad toks horizontalusis ženklinimas atkreips ne tik vairuotojų, bet ir pėsčiųjų dėmesį.
„30 metrų – būtent toks atstumas reikalingas, kad vairuotojas sureaguotų ir spėtų sustabdyti automobilį, žinoma, jeigu neviršija greičio. Pėstieji taip pat turėtų atkreipti dėmesį ir matydami, jog vairuotojas pravažiavo rombą nesulėtinęs greičio, suvokti, jog toks vairuotojas greičiausiai nespės sustoti laiku“, – aiškino tuometis Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vadovas Paulius Keras.
Visi rombai Kauno gatvėse, anot savivaldybės, buvo įrengti iki 2019 m. pabaigos, kol buvo sustabdytas tai leidžiantis įsakymas. Už lango – 2022-ieji metai, bet darbininkai rombus įrenginėja ten, kur, remiantis ankstesnių metų vaizdais iš tų gatvių, jų nebuvo. Kauno valdžios teigimu, dabar atnaujinami anksčiau nupiešti rombai, nauji neįrenginėjami. Tačiau, net jei rombas atsirado ten, kur jo nebuvo, savivaldybė neketina jo šalinti, nors ir negali piešti šių simbolių.
Ministerija mano, kad rombai gali klaidinti
Dėl šių rombų Kaunas sulaukia baksnojimų iš Vilniaus: Susisiekimo ministerijos nuomone, KET nenumatytas rombo formos horizontalusis ženklinimas neturi būti naudojamas Lietuvos keliuose.
„Tokios formos horizontalusis ženklinimas nenaudojamas ir Europoje. 1968 m. Vienoje pasirašyta Kelio ženklų ir signalų konvencija (Vienos konvencija) ir naujausi jos pakeitimai nenumato rombo formos horizontaliojo ženklinimo. Šiame Europos susitarime nurodyta, kad kiekviena valstybė turi pasirinkti lygiakraščio trikampio formos įspėjamuosius kelio ženklus. Taigi Lietuvoje neturėtų būti naudojamas kelių ženklinimas, kuris nėra įteisintas, gali būti nežinomas vairuotojams ir juos klaidinti“, – LRT.lt pateiktame atsakyme nurodė Susisiekimo ministerija.
Ji nurodė, kad nenumato KET įteisinti horizontalaus kelių ženklinimo rombais, nes toks ženklinimas prieštarauja Vienos konvencijos nuostatoms dėl įspėjamųjų kelio ženklų. Be to, anot ministerijos, tai nepriimtina eismo saugos požiūriu.
Lietuvoje neturėtų būti naudojamas kelių ženklinimas, kuris nėra įteisintas, gali būti nežinomas vairuotojams ir juos klaidinti.
Susisiekimo ministerija
„Keliuose naudojamų papildomų įspėjamųjų priemonių reikšmė gali būti painiojama su esamomis eismo reguliavimo priemonėmis, joms prieštarauti ir taip klaidinti eismo dalyvius, blaškyti, atitraukti jų dėmesį nuo nustatytos eismo tvarkos. Kaune naudojama priemonė yra vizualiai panaši ir gali būti painiojama su KET nustatytu pirmumo kelio ženklu „Pagrindinis kelias“, gali būti laikoma jo horizontaliojo ženklinimo atitikmeniu ar kitaip interpretuojama KET kontekste. Tokiu atveju dėl minėto ženklinimo gali susidaryti pavojingos situacijos ir kilti grėsmė eismo saugumui“, – pabrėžė Susisiekimo ministerija.
Įstaiga rekomenduoja savivaldybėms nenaudoti tokių neįteisintų gatvių ženklinimo būdų, nesuderintų su Lietuvoje taikoma kelio ženklų ir ženklinimo sistema. O eismo saugumą pėsčiųjų perėjose siūloma užtikrinti įgyvendinant nustatytus perėjų įrengimo reikalavimus, pavyzdžiui, įrengiant saugumo saleles, specialų kryptinį apšvietimą ir pan.
Ministerija taip pat sakė, kad yra pateikusi Kauno miesto savivaldybei savo nuomonę dėl netinkamo gatvių ženklinimo ir prašė minėtą ženklinimą pašalinti.
„Kauno miesto savivaldybės atsakymą gavome, tačiau ji nepateikė siūlymų dėl netinkamo ženklinimo atsisakymo“, – atsakė Susisiekimo ministerija, pridūrusi, kad ji nėra ta institucija, kuri gali taikyti administracinio poveikio priemones dėl netinkamo kelių ar gatvių ženklinimo.
Ko nėra KET, neturėtų būti ant asfalto
Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) viršininkas Vytautas Grašys LRT.lt taip pat sakė, kad šalies keliuose neturėtų būti tokių ženklų, kurių nėra numatyta KET. Anot jo, dėl rombų Kauno gatvėse buvo diskutuota su Susisiekimo ministerija.
„Neturėtų tie kelio ženklinimai klaidinti vairuotoją ir leisti suprasti nežinomą kliūtį ar pan. Tam tikri pasiūlymai keisti KET, kelių ženklinimą gali atsirasti, gali būti kažkokie modeliai bandomi. Bet tų dalykų, kurių nėra numatyta KET, neturėtų būti“, – kalbėjo V. Grašys.
Anot jo, kalbama apie dialogą: jeigu savivaldybė turi tam tikrus paskaičiavimus, duomenis ir t. t., būtų galima diskutuoti ir svarstyti, kaip tas dalykas atsirastų.
„Bet suvokime, kad viename mieste esantis atskiras ženklinimas, kurio nėra kitur šalyje, tikrai gali klaidinti vairuotojus ir tikrai dalis jų ar atvykę svečiai į Kauną nesupranta, ką reiškia toks ženklinimas“, – komentavo V. Grašys.
„Manau, kad turi būti laikomasi teisės normų ir tas dalykas turi būti pašalintas, kaip to reikalauja ir už tai atsakingos institucijos“, – pridūrė jis.
Tų dalykų, kurių nėra numatyta KET, neturėtų būti.
V. Grašys
Neplanuoja imtis griežtesnių priemonių
LKPT vadovo nuomone, kuri nors institucija turėtų kreiptis į teismą dėl tam tikrų normų nesilaikymo. Tačiau Susisiekimo ministerija neketina tokio žingsnio žengti. Ji pabrėžė, kad eismo organizavimas yra viena iš savivaldybėms deleguotų savarankiškų funkcijų, Susisiekimo ministerija pagal galimybes joms primena ir paragina tinkamai organizuoti eismą.
„Susisiekimo ministerija atkreipė Kauno miesto savivaldybės dėmesį į netinkamą gatvių ženklinimą, kuris neatitinka KET reikalavimų, tačiau dėl savarankiškų savivaldybės funkcijų vykdymo neketina imtis griežtesnių priemonių“, – teigiama LRT.lt perduotame atsakyme.
Susisiekimo ministerija taip pat sako, kad netinkamo eismo organizavimo atvejų, pavyzdžiui, neleistinai įrengtų perėjų ir pan., pasitaiko įvairiose Lietuvos savivaldybėse.
„Tačiau pastaruoju metu viešai paskelbta teismų praktika, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas nutraukė bylą tarp policijos ir Vilniaus miesto savivaldybės dėl vaivorykštės spalvomis nudažytos perėjos Vilniuje, rodo, kad administraciniame teisme yra atsisakoma spręsti tokio pobūdžio klausimus“, – pridūrė ministerija.
Tikina, kad naujų rombų neįrengia, bet juos galima išvysti ten, kur jų nebuvo
Kaip LRT.lt sakė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius, įsakymas „„Dėl papildomo horizontaliojo ženklinimo prie pėsčiųjų perėjų“ yra sustabdytas: ženklinimo darbai visose Kauno miesto perėjose baigti iki 2019 metų pabaigos.
„Šiuo metu Kauno mieste 2019 metais įrengti nusidėvėję rombai atnaujinami, bet nauji neįrenginėjami“, – teigė M. Matusevičius, pridūręs, kad mieste atliekamo horizontaliojo ženklinimo atnaujinimas, įskaitant ir rombo formos simbolius, kainuoja apie 400 tūkst. eurų.
Tačiau tai nėra visai tiesa: Kauno gatvėse rombai atsiranda ten, kur jų nebuvo anksčiau, pavyzdžiui, Taikos prospekto atkarpoje arba J. Pabrėžos gatvėje. Žemiau esančiose nuotraukose – J. Pabrėžos gatvė 2022 m. liepą.
Taikos pr. neseniai buvo rekonstruotas, o J. Pabrėžos g. darbininkai plušėjo 2018 m. Remiantis „Google street view“ vaizdais iš šių gatvių, rombų prieš perėjas nebuvo nei 2019 m., nei 2021 m. Rombų nesimato ir maps.lt užfiksuotuose Kauno vaizduose iš palydovo 2018–2020 m.
M. Matusevičius LRT.lt perduotame atsakyme teigė, kad dėl šių atvejų bus aiškinamasi.
„Galbūt tai buvo kelininkų klaida, galbūt ženklinimas iš tiesų buvo nusitrynęs: jeigu ženklinta 2018 m., natūralu, kad per 4 metus galėjo nusitrinti, o vasarą – intensyviausias metas, kai vyksta visų gatvės ženklinimų atnaujinimas. Bet kokiu atveju ženklinimo neketiname panaikinti, kadangi matome statistiką ir tikime papildomo ženklinimo rombo formos simboliais nauda“, – teigė Kauno miesto savivaldybės atstovas.
Nėra KET, bet policija pažeidimo nenustatė
Dėl šių rombų Kauno gatvėse nusiskundimų sulaukė Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse Andrius Cechanavičius. Jis LRT.lt teigė, kad prieš kelerius metus buvo gauti gyventojų skundai dėl įrenginėjamų rombų.
„Mes tikriname savivaldybės priimtų teisės aktų teisėtumą. Tada suradome tokį dalyką: buvo išleistas buvusio administracijos direktoriaus įsakymas, kad būtų įrenginėjami rombai. Rašėme teikimą Kauno savivaldybei, kad panaikintų tą įsakymą. Išaiškinome, kad toks žymėjimas negalimas“, – pasakojo A. Cechanavičius.
Įsakymas buvo sustabdytas ir Vyriausybės atstovai nebegalėjo imtis daugiau priemonių. Pasak A. Cechanavičiaus, atrodė, kad istorija tuo ir baigsis, tačiau vėl sulaukta skundo dėl rombų priešais pėsčiųjų perėjas. Vėl kreiptasi į Kauno miesto savivaldybę.
„Jie (Kauno miesto savivaldybė – LRT.lt) nurodė, kad daugiau tokių įsakymų neturėjo parengę, jie tiesiog be įsakymo darė. Matyt, gal kokiu žodiniu pavedimu, kažkas administracijai liepė ir darė“, – svarstė A. Cechanavičius.
Jis teigė, kad buvo išnaudotos visos poveikio priemonės, todėl nuspręsta persiųsti skundą nagrinėti policijai. Metus situaciją nagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (Kauno AVPK) pažeidimo nenustatė.
Kaip LRT.lt teigė šios įstaigos Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Reda Zarauskienė, pernai gegužę Kelių policijos skyriuje buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Administracinių nusižengimų kodekso 459 str. 3 d.: automobilių kelių tiesimo, kelio statinių, sankryžų statybos (įrengimo), apželdinimo projektų, techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo (nuėmimo), renginių keliuose organizavimo nesuderinimas su policija ir kitomis teisės aktuose nurodytomis institucijomis užtraukia baudą nuo 140 iki 300 eurų.
Jie (Kauno miesto savivaldybė – LRT.lt) nurodė, kad daugiau tokių įsakymų neturėjo parengę, jie tiesiog be įsakymo darė.
A. Cechanavičius
Šiemet gegužę, pasak R. Zarauskienės, priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nenustačius administracinio nusižengimo požymių ir sudėties. Šis sprendimas stebina A. Cechanavičių.
„Policija kažkokiu labai stebuklingu būdu nieko nenustatė. Kaip taip gali būti? Aš nesuprantu. Man, kaip valstybės pareigūnui, labai labai keista. Jau ne pirmas skundas ir istorija tęsiasi toliau. Šiemet mes vėl gavome skundą su nuotraukomis, kad rombai toliau atnaujinami, kad nauji įrenginėjami. Vėl nusiuntėme policijai, bet šįkart iš jos nieko negavau, ar pradėta procedūra. Gal šįkart net nepradėjo, gal pareiškėjui tiesiog atrašė, kad nenustatė pažeidimo“, – svarstė A. Cechanavičius.
Neturėjo rombų derinti su policija
Kauno policija skundą gavo birželio gale ir pradėjo administracinę teiseną. Kauno AVPK Kelių policijos skyriaus atstovas Ramūnas Kemzūra LRT.lt papasakojo plačiau apie nutrauktą tyrimą. Pirmiausia, jis atkreipia dėmesį, kaip Kelių įstatyme pateikiama techninių eismo reguliavimo priemonių sąvoka: tai yra kelio ženklai, šviesoforai, atitvarai, kelių ženklinimas ir kitos techninės priemonės eismui reguliuoti.
R. Kemzūra nurodė, kad Vienos konvencijos 3 straipsnyje numatyta, kad kai tam tikrai taisyklei ar informacijai, skirtai kelių eismo dalyviams, konvencijoje nėra nustatyto ženklo, simbolio ar ženklinimo, gali būti naudojami bet kokie ženklai, simboliai ar ženklinimas, jei tokiems ženklams, simboliams ar ženklinimui Konvencijoje nepriskirta kitokia reikšmė ir jei tai neprieštarauja Konvencijos nustatytai sistemai.
„Taip pat tame pačiame Konvencijos straipsnyje numatyta, jog siekiant tobulinti eismo reguliavimo metodus eksperimento tikslais tam tikrose kelio atkarpose laikinai – laikinumas neapibrėžtas – gali būti netaikomos Konvencijos nuostatos. Konvencijos 28 straipsnis numato, jog norint suteikti eismo dalyviams informaciją, kurios negalima tinkamai perteikti kelio ženklais, ant kelio važiuojamosios dalies galima naudoti ir kitokį ženklinimą, pavyzdžiui, strėles, lygiagrečius ar įžambius dryžius arba užrašus“, – aiškino R. Kemzūra.
Todėl, anot jo, Kauno miesto gatvėse rombo formos simbolis neatitinka „Techninės eismo reguliavimo priemonės“ sąvokos, nes toks žymėjimas prieš pėsčiųjų perėjas nustatytos eismo tvarkos ar vairuotojų pareigų pėstiesiems nekeičia. Ir todėl, anot jo, rombai neprieštarauja šalies KET.
„Sprendžiant administracinės atsakomybės taikymą buvo įvertinta, kad galiojančiuose teisės aktuose nėra aiškiai nustatyto draudimo kelio važiuojamojoje dalyje naudoti kitokio ženklinimo, simbolių ar užrašų. Remiantis tuo, jog rombo formos simbolis nėra reglamentuotas KET ir nėra priskiriamas KET 3 priede reglamentuotam kelio horizontaliajam ženklinimui, nenustato ar nepakeičia esamos eismo reguliavimo tvarkos ir neatitinka techninių eismo reguliavimo priemonių sąvokos, konstatuotina, kad toks kelio ženklinimas neturi būti derinamas su policija“, – kalbėjo R. Kemzūra.
Įvertinta, kad galiojančiuose teisės aktuose nėra aiškiai nustatyto draudimo kelio važiuojamojoje dalyje naudoti kitokio ženklinimo, simbolių ar užrašų.
R. Kemzūra
Kol buvo nauji, tol buvo veiksmingi
Kaune veikiančios vairavimo mokyklos „Mobilūs žmonės“ instruktorė Edita Vasaitienė LRT.lt teigė, kad šie rombai gatvėse neklaidina, netrukdo, bet nelabai ir padeda. Jos mokiniai jos klausia, ką reiškia šie rombai, todėl tenka paaiškinti šį savivaldybės sumanymą.
„Kol rombai buvo naujiena, žmonės atkreipdavo dėmesį į juos ir į perėją, į ten esančius pėsčiuosius – lygiai taip pat, kaip greičio ribojimo kalnelis veikdavo prieš perėją. Bet kai jie tapo įprasti, matai labiau perėją negu rombus. Aš suprantu savivaldybę, kuri stengiasi sumažinti avaringumą, priversti sumažinti vairuotojo greitį prieš perėją. Yra tokia taisyklė, jos nesilaikoma. Nemanau, kad jie veiksmingi, bet kad jie trukdo, tikrai nemanau“, – komentavo E. Vasaitienė.
Anot jos, Kaune yra opesnių problemų, kurias turėtų spręsti tiek miesto valdžia, tiek Susisiekimo ministerija. Pavyzdžiui, išsikeroję augalai paslepia kelio ženklus, judėjimo juostose rodyklės mažai kartojamos.
„Reikia pažinoti gatvę, norint ja važiuoti“, – pridūrė ji.
Tiria rombų naudą
Kaip sakė Kauno savivaldybės atstovas M. Matusevičius, Lietuvoje anksčiau nematytą horizontalųjį ženklinimą prieš beveik trejus metus Kaunas perėmė iš Japonijos miestų. Teigiama, kad ši priemonė ten jau seniai pasiteisinusi ir naudinga.
„Turbūt šioje situacijoje geriausia pažiūrėti į statistiką. Kauno pėsčiųjų perėjose 2016–2018 m. per metus žūdavo nuo dviejų iki penkių žmonių. Nuo 2018 m. pradėjus vykdyti papildomą horizontalųjį ženklinimą rombo formos simboliais, žuvusiųjų sumažėjo iki vieno per metus, o jau nuo 2019 m. liepos nebuvo nė vieno žuvusio nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje“, – tikino M. Matusevičius.
Jis pridūrė, kad rombo simbolis, kitur dar vadinamas deimantu, kaip įspėjamasis horizontaliojo ženklinimo simbolis yra naudojamas JAV, Kanadoje, Japonijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kinijoje ir kitose šalyse, todėl savivaldybė, atsižvelgusi į kitų užsienio valstybių gerąją praktiką, mano, kad minėtas papildomas kelio ženklinimas padėtų pėstiesiems ir vairuotojams laikytis KET reikalavimų, efektyviau užtikrintų saugaus eismo organizavimą bei sumažintų eismo įvykių skaičių Lietuvoje.
Nuo 2019 metų liepos nebuvo nė vieno žuvusio nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje.
M. Matusevičius
„Vadovaujantis Kauno AVPK Kelių policijos valdybos pateiktais duomenimis, lyginant 2016–2017 m., kai dar nebuvo naudojamas papildomas ženklinimas rombais, ir 2018–2019 m., kai buvo atliktas ženklinimas rombais, registruotas 45,9 proc. mažesnis įvykių skaičius, kai transporto priemonės užvažiuoja ant pėsčiųjų eismo dalyvių pėsčiųjų perėjose Kauno mieste, o nuo 2019 birželio 22 d. nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose nėra žuvusių“, – aiškino M. Matusevičius.
Jis taip pat paminėjo, kad ir po karantino sugrįžus buvusiems eismo srautams, nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose niekas nežuvo. Paklaustas, kaip Kaunas sureagavo į Susisiekimo ministerijos pateiktą nuomonę, M. Matusevičius atsakė, kad savivaldybė mato statistiką ir tiki papildomo ženklinimo rombo formos simboliais nauda.
„Siekdama tai pagrįsti, Kauno miesto savivaldybė nuo 2021 m. atlieka eksperimentinį tyrimą, kurio tikslas objektyviai įvertinti papildomą įspėjamąjį horizontalųjį ženklinimą prie pėsčiųjų perėjų“, – pridūrė pašnekovas.
.jpg)
English (US) ·