Nepakeičiamieji savivaldybių ir valstybės įmonių vadovai: kai kurie poste jau 25 metus ir ilgiau

Kai kurių savivaldybių įmonių vadovai dirigento lazdelę pakėlė prieš daugiau nei 20 metų, o nenuleidžia jos iki dabar. Dalis jų tikina: jei įstatymai leistų – įmonės veiklai diriguotų ir toliau.

Dar 2017 m., siekiant apriboti savivaldybių ir valstybės įmonių vadovavimo laikotarpį, įvestas ribojimas – 2 kadencijos po 5 metus.

Tada Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) skaičiavo, kad 34 iš 79 valstybės įmonių vadovų dirbo daugiau nei 10 metų.

Seimas pakeitė nuomonę praėjus penkeriems metams – balandžio pradžioje teikė pasiūlymą neberiboti valstybės ir savivaldybės įmonių vadovų kadencijų skaičiaus.

Argumentuota, kad dėl dabartinių apribojimų įmonių vadovams sudaromos prielaidos nedėti maksimalių pastangų, jog užtikrintų kokybišką įmonės valdymą, pagrįstą inovatyviu požiūriu.

Nors Vyriausybė šiam mišrios Seimo narių grupės pateiktam siūlymui pritarė, Seimas pasakė ne, o po to grąžino tobulinti.

Vadovauja daugiau nei 30 metų

Vis dėlto, Registrų centro duomenys rodo, kad valstybinių ir savivaldybės įmonių vadovų, poste esančių daugiau nei 10 metų, netrūksta. Skaičiuojama, jog tokių – apie 30 (iš 300).

Vadovavimo valstybės įmonei rekordininkė – „Druskininkų butų ūkio“ vadovė Vladzė Prunskienė (2022 m. IV ketv. darbo užmokestis – 2 237 eurai popieriuje), šias pareigas einanti nuo 1994 m. ir savivaldybės įmonei vadovaujanti net 28 metus.

Antrojoje vietoje – „Šilutės autobusų parko“ vadovas Artūras Stonkus (2022 m. III ketv. darbo užmokestis – 2 462 eurai popieriuje), savivaldybės įmonei vadovauja nuo 1995 m.

Trečiojoje – „Rietavo komunalinio ūkio“ direktorius Alvydas Rojus (2022 m. atlyginimas popieriuje – 2 476 eurai), pareigas užima nuo 2000 metų, o ketvirtojoje – savivaldybės įmonės „Jurbarko planas“ direktorė Birutė Mineikienė, taip pat vadovaujanti nuo 2000 metų.

Daugiau nei 20 metų tose pačiose vadovaujančiose pareigose esančių asmenų netrūksta ir viešųjų įstaigų (VšĮ) gretose.

Pavyzdžiui, VšĮ rekordininkas – Kastytis Matulevičius – Visagino ligoninei vadovauja 31 metus, nuo 1992 metų.

Antrojoje vietoje – Birštone esančios „Tulpės“ sanatorijos direktorė, pareigas einanti nuo 1993 m., ji įstaigai vadovauja jau 30 metų.

Tiesa, verta pastebėti, kad VšĮ vadovų kadencijų skaičiai, išskyrus švietimo ir sveikatos apsaugos sektorius (ir čia taikomos išimtys), nėra ribojami.

Niekas nenori vadovauti

LRT.lt susisiekė su trimis, ilgiausiai vadovų pareigas savivaldybių įmonėse einančiais asmenimis.

„Rietavo komunaliniam ūkiui“ nuo 2000 metų vadovaujantis A. Rojus įsitikinęs, kad dabartinis įstatymas, kai kadencijų skaičius ribojimas, geras. Vis dėlto, A. Rojaus teigimu, mažų savivaldybių įmonių vadovams reikėtų leisti vadovauti ilgiau.

Kai skelbtas konkursas vadovo pareigoms užimti, buvau tik vienas dalyvis

A. Rojus

„Iš asmeninio pavyzdžio galiu pasakyti: kai skelbtas konkursas vadovo pareigoms užimti, buvau tik vienas dalyvis“, – sako A. Rojus.

23 metus „Rietavo komunaliniam ūkiui“ vadovaujantis A. Rojus tikina, kad savivaldybę įmonės rezultatai tenkina, todėl ir jis pats tiek laiko vadovaujantis.

„Susikūrėme 2000 m., įmonę reikėjo sukurti nuo nulio, buvo daug iššūkių. Akcininkas kol kas neturi priekaištų įmonės darbui. Juo labiau, ir mūsų įmonė, siekiant taupyti resursus, tiekia ir vandenį, ir šilumą, nors kitur tam būna įkurtos dvi įmonės“, – aiškina A. Rojus.

„Rietavo komunalinis ūkis“ 2017–2020 m. dirbo nuostolingai, o 2021 m. uždirbo 10 tūkst. eurų, rodo Registrų centro duomenys.

A. Rojaus teigimu, nors savivaldybės įmonėje žmonės dirba ilgai, jokių nepotizmo apraiškų iki šiol nėra pasitaikę.

„Jeigu kompetencijos nėra, vien tik su pažintimis įmonei nevadovausi. Reikalingi ir rezultatai, kadangi paslaugos teikiamos vartotojams. Bent pas mus nėra giminysčių ar politinių ryšių“, – tvirtina A. Rojus.

Jei sveikata leistų – dirbtų, kiek reikėtų

„Druskininkų butų ūkiui“ nuo 1994 m. vadovaujanti V. Prunskienė sako: jei leistų sveikata ir įstatymai, įmonėje dirbtų dar ilgiau.

Ji pabrėžia: nepakeičiamų nėra, tačiau nepritaria, kad savivaldybių ir valstybinių įmonių vadovų kadencijos būtų ribojamos iki 10 metų.

Nėra tikslo riboti kadencijų skaičiaus, Lietuvoje ir taip mažai darbuotojų turime, o kvalifikuotų specialistų – dar mažiau.

V. Prunskienė

„Manau, nėra tikslo riboti kadencijų skaičiaus, Lietuvoje ir taip mažai darbuotojų turime, o kvalifikuotų specialistų – dar mažiau. Be to, tie penkeri darbo metai prabėga kaip viena diena, o veiklos tęstinumas priklauso nuo daug įvykių.

Pavyzdžiui, pastatų renovacija vyksta nuo 2013 metų, vadovas išsiaiškinęs visas problemas. Esame renovavę 88 namus. Pažįstame gyventojus, su jais bendraujame. Patirtis daug ką duoda“, – akcentuoja V. Prunskienė.

Pašnekovės pasiteiravus, ar nepabodo 28 metus dirbti tą patį darbą, V. Prunskienė akcentavo, kad būna visko.

„Gyvenime yra visko. Ir pabosta, ir atsibosta, bet dirbti reikia. Turiu specialybę, turiu patirtį ir dirbu“, – tvirtino ji.

„Druskininkų butų ūkis“ 2017–2021 m. laikotarpiu dirbo pelningai.

Savo ruožtu „Šilutės autobusų parko“ vadovas A. Stonkus, pareigas einantis jau 27 metus, neapsidžiaugė LRT.lt skambučiu. Jis teigė palaikantis siūlymą leisti vadovauti neribotą laikotarpį, tačiau nepaaiškino, kodėl, padėkojęs už pokalbį padėjo ragelį.

„Įstatymų nekomentuosiu. Ačiū už dėmesį ir viso gero“, – teigė A. Stonkus.

„Šilutės autobusų parkas“ 2017–2019 m. dirbo pelningai. 2020 metais patyrė 100 tūkst., o 2021 metais – 40 tūkst. eurų nuostolį.

Vadovui 10 metų – per akis

STT į ilgai postuose užsibuvusius savivaldybių ir valstybių vadovus žiūri su padidinta rizika.

Pavyzdžiui, dar 2019 metais STT nustatė, kad giminystės ryšiais susiję 20 proc. valstybės įmonių ir 19 proc. visų savivaldybės įmonių (atskirose ir iki 50 proc.) darbuotojų. Taip pat akcentuota, kad vidutiniškai 6 proc. savivaldybių įmonių darbuotojų turėjo giminių tų savivaldybių administracijose.

ISM rektorius Dalius Misiūnas įsitikinęs, kad dabartinės tvarkos, kuri riboja valstybės ir savivaldybės įmonių vadovų kadencijų laikotarpį, keisti nereikėtų.

„Toks įstatymas atsirado, kad įvyktų atsinaujinimas ir dingtų stagnacija. Tai dar nėra įvykę“, – sako D. Misiūnas.

Be to, jis tikina: vadovauti 10 metų – užtektinai ilgas laiko tarpas. „Pasaulinė statistika rodo, kad įmonėse vadovai įprastai dirba mažiau nei 10 metų. Tai tikrai nėra per trumpas laikas užbaigti pradėtus darbus ar įgyvendinti projektus“, – mano D. Misiūnas.

Anot jo, dažnai argumentuojama geru žmogaus darbu: „Tačiau turiu kitą argumentą. Jei žmogus taip gerai dirba, lai eina vadovauti kitai įmonei. Rotacija nėra blogai, tai geras dalykas.“

Jis taip pat įsitikinęs: valstybinių įmonių valdybos dar nėra tokios tobulos, kad į rankas būtų galima atiduoti sprendimą, kiek metų galėtų dirbti įmonės vadovas, o valdybos savivaldybių įmonėse – retas reiškinys.

Iš visų 605 Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) ir Savivaldybės valdomų įmonių (SVĮ) šiuo metu suformuotų valdybų neturi 453, arba 75 proc. (atmetus VšĮ – 199, arba 61 proc.).

Būna žmonių, kurie daug metų išlieka aktyvūs ir daro naujus dalykus. Tačiau dažnai tai nepadeda progresui, vyksta stagnacija.

D. Misiūnas

D. Misiūnas pasakoja ir pats yra susidūręs su atvejais, kaI vadovai užsibūna per ilgai, o tai įmonėms neduoda gerų rezultatų. „Pats esu pakeitęs vadovą, dirbusį beveik 50 metų. Nesakau, kad visais atvejais tai blogai. Būna žmonių, kurie daug metų išlieka aktyvūs ir daro naujus dalykus. Tačiau dažnai tai nepadeda progresui, vyksta stagnacija. Be to, didėja nepotizmo, korupcijos rizika“, – tikina D. Misiūnas.

Jis nesupranta ir argumento, kad vadovas, žinodamas, jog ilgiau nei 10 metų nevadovaus, paskutiniais metais nebus motyvuotas dirbti: „Didžioji dalis turi kintamąją atlyginimo dalį, pririštą prie tikslų siekimo. Yra priemonių, kaip tą motyvaciją išlaikyti. Galų gale, juk turėsi dirbti kur nors kitur, tad negali visko numesti, o paskui nuėjus į kitą darbą sakyti, kad būsi geras vadovas.“

Valstybinių įmonių vadovai galėtų vadovauti ilgiau nei 10 metų

Savo ruožtu Valdymo koordinavimo centro direktorius Vidas Danielius atkreipia dėmesį, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) rekomenduoja Lietuvai naikinti Valstybės valdomų įmonių vadovų kadencijų ribojimus.

„Palaikome tokią EBPO poziciją, kadangi per pastaruosius metus VVĮ sektoriuje sukurta efektyvi valdymo sistema su kolegialiais valdymo organais (KO), kuriuose veikia nepriklausomi nariai (šiuo metu nepriklausomi 65 proc. KO narių ir 100 proc. KO pirmininkų), atrenkami pagal viešą, teisės aktais nustatytą tvarką“, – sako V. Danielius.

Dabartinė sistema daro įtaką periodinei kolegialių valdymo organų narių kaitai, atsižvelgiant į įmonės bei jos akcininko poreikius.

„Akcininkas lūkesčius įmonei nurodo pateikdamas Akcininko lūkesčių raštą, o valdyba, formuluodama ir tvirtindama įmonės strategiją, privalo atsižvelgti į Lūkesčių rašte išdėstytus akcininko lūkesčius. Tad KO atsakomybė – nustatyti įmonės strategijos ir veiklos tikslus, taip pat vadovo veiklos tikslus bei vykdymo kontrolė. Ir tik KO prerogatyva – spręsti, ar vadovas tinkamai atlieka pareigas, ar vis dėlto reikia imtis priemonių tam, kad įmonės tikslai būtų pasiekti“, – aiškina V. Danielius.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad savivaldoje identiškas valdysenos modelis pradėtas taikyti dar visai nesenai, todėl geri rezultatai šiek tiek vėluoja: „Įžvelgiame tam tikrų iššūkių einamuoju metu. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje SVĮ valdysena taip pat turėtų pasiekti panašią brandą kaip ir VVĮ atveju“, – mano V. Danielius.