Neįgaliųjų reforma su asmeniniu prieskoniu – kieno interesus gina Ginčų komisija?

Seimui šią savaitę teks apsispręsti, ar pritarti Neįgalumo reformai, ar ją atmesti. Atmesti ją reikalauja opozicija, „valstiečių“ šešėlinis ministrų kabinetas ir, kas nustebino pačius neįgaliuosius, valdininkai. 

Rengiamose spaudos konferencijose, kaip įtaria neįgaliųjų organizacijos, dalyvauja vienos institucijos ūkvedys. Peticija reformai stabdyti galėjo būti parengta valdininko kabinete.

Tuo metu neįgalus jaunuolis, neturintis elementarios kortelės, kuri suteikia teisę automobilį statyti neįgaliesiems skirtose vietose, turi perkopti sunkiai įveikiamus slenksčius, kad patektų pas jas skirstančius valdininkus.

Pagal siūlomą neįgaliųjų reformą kiekvienas negalią turintis žmogus turėtų vadybininką, kuris privalėtų pasirūpinti, kad neįgaliajam būtų suteiktos visos paslaugos, kurios pagal įstatymą jam priklauso.

Kol vadybininko nėra, 23-ejų Ignas tuo bando rūpintis pats. Šiuo metu jis nesėkmingai bando gauti neįgaliojo kortelę automobiliui statyti.

„Dabar reikalingas europietiškas ženklas neįgaliajam, nes, kiek esame susidūrę su šia problema, žmonės vis akcentuoja, kur jis yra. Mano žiniomis, šį ženklą privalo duoti“, – kalba Ignas Rynkevičius.

„Kai sūnui suėjo 18 metų, pradėjome tvarkyti neįgaliojo dokumentus. Tada ir prasidėjo visas šitas dalykas, kad nepriklauso“, – priduria Igno mama Vida Rynkevič.

„Mes nematome, kad jis naudotųsi neįgaliojo vežimėliu. Jis gal ir buvo išduotas, bet nematome, nežinome ir neturime tokios informacijos“, – pažymi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos patarėja Nomeda Pikelytė.

Žmogui, kuris gali pats paeiti, tokia kortelė nepriklauso, tačiau Ignas be specialių priemonių negali paeiti nė žingsnio.

„Vežimėlį mes gavome su siuntimu iš neurologo. Nuvažiavome į Tarnybą ir gavome vežimėlį, bet tai niekur nėra akcentuojama, taip pat niekur nenurodyta ir tai, kad sūnus naudojasi vaikštyne arba ramentais. Niekur nėra pažymėta“, – tvirtina Igno mama V. Rynkevič.

Tiek Neįgalumo bei darbingumo nustatymo tarnyba, tiek ir neįgaliojo vežimėlį išdavęs techninės pagalbos centras priklauso Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM).

„Neturime sąsajų su techninės pagalbos centru, kur gautume iš jų duomenis“, – nurodo N. Pikelytė.

Neįgalumo tarnyboje Ignas kortelės negavo, nes nebuvo padėta varnelė, kad jis juda vežimėlio pagalba. Sprendimą Ignas apskundė Ginčų komisijai.

„Visas procesas pradėtas vasarą. Jau praėjo pusmetis ir nulis emocijų, ir nulis dėmesio“, – sako Ignas.

Ginčų komisijos pirmininkas Arvydas Akstinavičius pabrėžia, kad komisijai pateiktas dokumentas nebuvo pasirašytas, dėl to ateityje gali kilti bėdų su asmens identifikavimu. Tačiau Ignas pasirašyti negali dėl cerebrinio paralyžiaus.

Visgi jei neįgaliųjų reformai būtų pritarta, negalią turinčiam asmeniui nebereikėtų kreiptis į skirtingas institucijas, nes sistema galėtų veikti vieno langelio principu. Tiesa ta, kad tokios reformos gali tekti ir palaukti, mat valdininkai su opozicija Seime bando stabdyti reformą.

Tomas Bakučionis yra Ginčų komisijos, į kurią Ignas kreipėsi pagalbos, teisininkas. Ginčų komisijos ūkvedys – Tadeušas Mučinis. Tas pats ūkvedys dalyvavo mitinge, nukreiptame prieš reformą. Mat aiškėja, kad, patvirtinus reformą, Ginčų komisiją planuojama panaikinti.

„Tikrai mums nerimą keliantis ketinimas – noras panaikinti Ginčų komisiją, kuri dabar veikia prie SADM. Bet apie tai aš prašau pasidalinti mintimis gerbiamo Tomo Bakučionio“, – per vieną spaudos konferencijų kiek anksčiau kalbėjo LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.

Į minėtą konferenciją pavaldinį delegavo komisijos pirmininkas.

„Problema, kad jūs ginate tą reformą. Iškart atsakingai pareiškiu, kad bus kenksminga ir žalinga neįgaliesiems“, – sako A. Akstinavičius.

„Vienintelis interesas savo kėdes saugo, tik taip jų veiklą suprantu“, – nuomone dalijasi Negalios organizacijų forumo atstovė Henrika Varnienė.

Neįgaliųjų organizacijos sako, kad peticija galėjo būti sukurta Ginčų komisijoje, kurią ruošiamasi naikinti.

„Jų įvaizdis, kad jie yra neįgaliųjų teisių gynėjai, iš savo valstybinio darbo el. pašto siuntinėja kažkokias peticijas už neįgaliuosius. Aš pagalvojau, gal jums su galva negerai“, – sako H. Varnienė.

Elektroninio dokumento metaduomenys rodo, kad peticijos prieš reformą teksto autorius yra tas pats konferencijose nuolat matomas teisininkas T. Bakučionis. Jis pats tvirtino, kad peticijos nekūrė, tik redagavo. Parašus peticijai renka Ginčų komisijos ūkvedys.

Kol valdininkai jėgas telkė stabdant reformą, Ignas su mama laukė, kada bus išnagrinėtas jo rašytas skundas dėl kortelės.

LRT.lt primena, kad minėta reforma siūloma mažinti biurokratiją bei apjungus dvi neįgaliaisiais besirūpinusias institucijas sukurti vieno langelio principu veikiančią Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, šiuo metu Lietuvoje žmonės su negalia sudaro apie 8 proc. visų šalies gyventojų.Ji pabrėžia, kad, dėl dabartinės sistemos nerangumo šiuo metu tik apie trečdalis (34 proc.) žmonių su negalia naudojasi socialinės integracijos priemonėmis, skirtomis jų socialinei atskirčiai mažinti: būsto pritaikymu, asmenine pagalba, socialinės reabilitacijos paslaugomis bendruomenėje. Šią problemą planuojama spręsti pasitelkiant vadybos paslaugą.