Nei saulės elektrinės, nei pinigų: atseikėjus 2,7 tūkst. eurų, ESO elektrėniškiui nurodė sumokėti dar 6,6 tūkst.

Liko ir be saulės elektrinės, ir be sumokėtų pinigų – su tokia situacija susidūrė į LRT GIRDI kreipęsis Žilvinas. Saulės energija norėjusiam apsirūpinti ir 2,7 tūkst. eurų sumą sumokėjusiam vyrui bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nurodė atseikėti dar 2,5 karto tiek pat. 

ESO atstovas atkreipia dėmesį, kad, pagal sutarties sąlygas, įmokos dydis gali keistis, operatorius apie įmokos dydžio pasikeitimą privalo informuoti klientą, o šiuo atveju tai ir buvo padaryta.

Suma išaugo keliskart

Reaguodamas į augančias elektros energijos kainas, kaip ir dalis kitų gyventojų, Elektrėnų rajone gyvenantis Žilvinas nusprendė įsirengti saulės elektrinę. Iš pradžių vyras nė nenumanė, su kokiais iššūkiais jam teks susidurti.

Techninių sąlygų saulės elektrinei įsirengti šios istorijos herojus iš bendrovės ESO sulaukė dar praėjusių metų vasarą. Tuo metu jam buvo nurodyta susimokėti 2,7 tūkst. eurų.

„Kadangi sumokėjome pinigus, buvo laikoma, kad procesas prasidėjo. Savo ruožtu iš jų laukėme darbų ir pradėjome elektrinės statymo darbus“, – pasakoja Žilvinas.

Nors saulės elektrinės darbai jau buvo baigti, žinių iš ESO vyras tikino taip ir nesulaukęs. Kreipusis į bendrovę jam buvo paaiškinta, kad procesas užstrigo, tačiau galiausiai buvo paskirtas saulės elektrinės įrengimo darbų rangovas.

Vis dėlto prieš pat Kalėdas Žilvinas sulaukė nemalonios žinios. Greta sumokėtos 2,7 tūkst. eurų sumos už papildomus rangovo darbus jam buvo nurodyta atseikėti dar 6,6 tūkst. eurų.

„Sumokėjome 2,7 tūkst. eurų paskaičiavę, kad mums tai apsimokės, ir dabar dar 2,5 karto tiek susimokėti...“ – stebisi jis.

„Klaidina ir reketuoja klientus“

Į žurnalistus kreipęsis gyventojas pasakoja, kad jam paskirtas rangovas nusprendė keisti savo darbų planus.

„Kabelį nuspręsta įvesti kitokia trajektorija, pasirinkta ne vesti tranšėjinį [kabelį], o gręžti 70 metrų po žeme. Susidarė įspūdis, kad dirbtinai stengiamai išspausti maksimalią sumą“, – sako Žilvinas.

Paaiškinimo, kodėl darbų sąmata taip stipriai išaugo, į LRT GIRDI kreipęsis skaitytojas tvirtina taip ir nesulaukęs. Kadangi nurodytos papildomos sumos vyras nesumokėjo, sutartis su rangovu buvo vienašališkai nutraukta.

„Kadangi „Elektra ir Co“ vykdė projektavimo darbus, jie už tai pasiliko 2,4 tūkst. eurų“, – tvirtina jis ir priduria dėl to svarstantis konsultuotis net su teisininkais.

Vyras neslepia apmaudo dėl valstybės įmonės elgesio, esą ši stumia šalies piliečius į situaciją, kai jie nebeturi kur trauktis ir taip „Prievartauja pinigus“.

„Dar liūdniau, kad be paaiškinimų nusprendžia pasilikti jau sumokėtus pinigus ir nesiruošia kompensuoti nuostolių, kuriuos dėl jų klaidų patiria klientai“, – akcentuoja Žilvinas.

Besikreipusio gyventojo manymu, ESO naudojasi monopoline situacija „Klaidinant ir reketuojant klientus“.

„Tikrai žinau, kad ne mes vieni susiduriame su situacija, kai ESO reikalauja atnaujinti jiems priklausančius tinklus norinčiųjų taupiau ir ekologiškiau gyventi sąskaita. Bet iš to, kiek pasidomėjome, situacija, kai mes susimokėjome už tinklo atnaujinimą, įsirengėme saulės elektrinę ir tada gavome pranešimą, kad norėdami ta elektrine naudotis turėsime sumokėti dar 2,5 karto tiek, kiek jau sumokėjome, yra naujas įžūlumo lygis ESO dienotvarkėje“, – teigia Žilvinas.

ESO: suprantame, kad saulės elektrinė įrengta, todėl ieškome sprendimų

ESO atstovas Paulius Kalmantas antrina, kad klientas kreipėsi į bendrovę dėl saulės elektrinės prijungimo techninių sąlygų praėjusių metų vasarą ir sumokėjo preliminarią darbų įrengimo įmoką.

Projektas buvo parengtas ir suderintas, jį rengė ESO rangovas. Tačiau po projekto suderinimo išaugo darbų kaina, apie reikalingą priemoką klientas buvo informuotas.

„Derinant projektą buvo bendraujama su projektuotoju (rangovu), kuris informavo, jog dėl esamų kelio šlaitų elektros kabeliams reikiamos tranšėjos kasti atviru būdu negali, todėl buvo pasirinktas uždaras vamzdžio įrengimo būdas, kuris yra brangesnis“, – akcentuoja P. Kalmantas.

ESO atstovas atkreipia dėmesį, kad, pagal sutarties sąlygas, įmokos dydis gali keistis. Operatorius apie įmokos dydžio pasikeitimą privalo informuoti klientą, o šiuo atveju tai ir buvo padaryta, pabrėžia P. Kalmantas.

„Įmokos dydis pasikeitė tik parengus projektą. Suprantame, kad tai yra žymus darbų pabrangimas, apie reikalingą priemoką klientą informavome. Dėl atsipirkimo ir ar vykdyti rangos darbus – nusprendžia klientas.

Įgyvendinami projektus, visada siekiame rasti geriausią sprendimą – ESO tinklo eksploatavimo atstovas nuvykęs į vietą įvertino ir patvirtino, kad toks vamzdžio rengimas yra tinkamiausias, tačiau toliau deriname sprendimus su projektų rengėjais, projektų derintojais, eksploatacijos atstovais“, – komentuoja P. Kalmantas.

Atsižvelgiant į žymiai išaugusią projekto kainą, ESO atstovo teigimu, yra tariamasi dėl galimo techninio sprendimo kloti elektros kabelį atviru būdu.

„Klientas turi teisę atsisakyti rangos darbų. Suprantame, kad saulės elektrinė jau įrengta, todėl, kaip minėjau, ieškome sprendimų. Visada rekomenduojame gyventojams, mąstantiems apie saulės elektrinės įsirengimą, visų pirma įvertinti tinklo sąlygas ir galimas investicijas“, – pataria P. Kalmantas.

Įmonė „Elektra ir Co“ redakcijai atsiųstame atsakyme nurodė vykdanti darbus pagal UAB „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) teikiamus užsakymus, todėl konkretaus asmens lėšų pasisavinti negalėjo ir išsamiau situacijos nekomentavo.

Prieš sudarant sutartį rekomenduoja pasitarti su teisininkais

Vertindamas situaciją, su kuria susidūrė gyventojas, asocijuotas įmonės „Noor“ partneris Jonas Povilionis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai.

Jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, anot teisininko, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties bei reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus.

„Netgi Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios vartojimo rangos santykius, taip pat numato, kad užsakovas bet kada iki darbo rezultato priėmimo gali nutraukti sutartį, bet privalo sumokėti dalį nustatytos kainos, proporcingos atliktam darbui“, – LRT.lt komentuoja teisininkas.

Tad, pagal bendrąją Civiliniame kodekse nustatytą taisyklę, jeigu rangovui teko padidinti rangos darbų kainą dėl papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių, šiuo atveju dėl pabrangusių darbų kainų, J. Poviliono teigimu, užsakovas, t. y. gyventojas, gali nesutikti su tokiu kainos padidinimu, bet privalo sumokėti rangovui už atliktus darbus.

„Kadangi ESO atliko saulės jėgainės prijungimo darbus, turėjo teisę pasilikti jam sumokėtus pinigus už atliktus rangos darbus“, – sako jis.

Visgi, pastebi teisininkas, Civilinis kodeksas nustato ir šios taisyklės išimtį. Jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti.

„Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų“, – akcentuoja J. Povilionis.

Pasak teisininko, šiuo atveju reikėtų analizuoti gyventojo ir ESO sudarytos sutarties turinį ir, tik jį įvertinus, būtų galima aiškiai atsakyti, ar ESO, remdamasis sutarties nuostatomis, galėjo padidinti darbų kainą.

„Deja, dažnai gyventojai sudaro sutartis, detaliai neįsigilinę į jų turinį, kadangi paprastai tokios sutartys yra standartinės, paruoštos rangovų, o gyventojai neturi tam reikiamų specifinių teisinių žinių.

Prieš jas sudarant rekomenduojame pasitarti su teisininkais, kurie padėtų įvertinti sutarties nuostatas. Tuomet galima būtų išvengti tokių situacijų, į kokią pateko pastarasis gyventojas“, – teigia J. Povilionis.