Negydomas nugaros skausmas gali tapti ir kitų ligų šaukliu: kineziterapeutė pataria, kaip jo išvengti

Skaičiuojama, kad tam tikru gyvenimo laikotarpiu juosmens skausmą patiria iki 84 proc. suaugusiųjų. Ypač ši problema išryškėjo išpopuliarėjus darbui nuotoliu, kuomet neretas tautietis ištisas valandas praleidžia sėdimoje padėtyje, dirbdamas kompiuteriu. Kaip aiškina kineziterapeutė Viktorija Šatė, numoti ranka į nugaros skausmą jokiu būdu negalima, mat laiku juo nesusirūpinus, galime prisišaukti ir kitų, daug rimtesnių problemų.

Į LRT RADIJO laidą „Sveikata“ kreipėsi klaipėdietė Kristina, kuri tikina, kad ją dažnai kankina pasikartojantys nugaros skausmai. Moteris dirba buhaltere, tad jos darbas yra sėdimas. Kristina pasakoja, kad skausmas ją dažniau suriečia dirbant nuotoliu iš namų.

Nors, pasak klausytojos, ji ir namuose dirba prie rašomojo stalo, naudojasi biuro kėde, vis dėlto vakarop nuo darbo kėdės pakilti jai jau būna sunku: nugaros apačią riečia skausmas, o tada jau sunku ir vaikščioti, ir sėdėti, kiek palengvėja tik prigulus. Moteris tikina dėl šios priežasties įsigijusi ir masažinę kėdę, tačiau ši padeda tik tam kartui.

Įdomu tai, kad Kristina su šia problema susiduria ne vienintelė. Yra apskaičiuota, kad iki 84 proc. suaugusiųjų tam tikru gyvenimo laikotarpiu jaučia juosmens skausmą. Su skausmu susiduria ne tik dirbantys sėdimą darbą, bet ir tie, kurie darbe atlieka monotoniškus judesius.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutė Viktorija Šatė aiškina, kad su nugaros, konkrečiai juosmens, skausmais dažniausiai susiduria darbingo amžiaus žmonės nuo 35 iki 55 metų. Visgi pastaruoju metu į specialistę pagalbos kreipiasi ir gerokai jaunesni – sulaukę vos 20-ties arba net ir paaugliai.

LRT RADIJUI V. Šatė pasakoja, kad stuburo sveikatą, jo lankstumą labiausiai lemia judėjimas, todėl įvairūs nugaros skausmai įprastai atsiranda tuomet, kai jo negaunama pakankamai arba judama tam tinkamai nepasiruošus.

„Svarbiausios priežastys, kurios tiesiogiai veikia mūsų stuburo struktūrą, yra pasyvus gyvenimo būdas, viršsvoris ir ilgą laiką užimama statinė kūno padėtis. Dažniausiai turima omenyje sėdimą darbą, bet kai kuriems žmonėms darbinė padėtis yra susijusi su pasikartojančiais judesiais: svorio kėlimais, dažnais pasilenkimais arba pasisukimais į vieną pusę.

(...) Yra kita grupė asmenų, kurie, sakykim, dirba sėdimą darbą 8 valandas ir po tokio sąstingio nueina į sporto klubą. Kūnas ir nugara taip pat gali būti žalojami dėl prasto kūno pasiruošimo veiklai ir netaisyklingai atliekamų pratimų. Dėl visų šių priežasčių žmonės gali turėti raumenų disbalansą ir prastą kūno laikyseną, kas būtent ir sukelia tuos pirminius nugaros skausmus“, – dėsto kineziterapeutė.

Sėdimą darbą dirbantiems žmonėms ekspertė pataria savo darbo vietoje laikytis ergonomikos principų, įskaitant tai, kokia yra mūsų sėdėjimo poza ir kiek laiko joje mes išbūname.

„Reikėtų kalbėtis su darbdaviu, kad būtų pritaikytas stalas, kuris galėtų būti reguliuojamo aukščio, stengtis stalo aukštį keisti kas porą valandų, t.y. iš sėdimos padėties pereiti į stovimą padėtį. Taip pat turėtų būti pritaikyta kėdė, turėtume atsižvelgti į savo kūno laikyseną, kaip sėdime: pėdos visą laiką turėtų būti atremtos į pagrindą, šlaunys padėtos ant kėdės atramos ir turėtume būti atsirėmę į kėdės atlošą. Rankos turėtų būti padėtos alkūnėmis ant stalo, o kompiuterio aukštis – priešais akis arba truputėlį žemiau akių lygio“, – sako V. Šatė.

Visgi svarbiausia, anot ekspertės, yra nepamiršti darbo metu pasidaryti pertraukėles, maždaug kas valandą, ir jų metu atlikti kelis stuburo lankstumo pratimus, trunkančius ne ilgiau 2 minučių.

„Reikėtų visomis kryptimis prajudinti stuburą: atlikti liemens lenkimus į priekį, susigūžimus ir išsitiesimus atgal, taip pat pasilenkti į vieną, į kitą pusę maksimaliai, kiek galima, ir pasisukti, lyg pasižiūrėtum už nugaros“, – teigia LRT RADIJO pašnekovė.

Nugaros skausmus pajutus žmonėms, kurie darbo metu atlieka tam tikrus pasikartojančius judesius, tarkime, dažnai pasilenkia, specialistė pataria ieškoti profesionalios pagalbos.

„Turint specifinį darbą, reikėtų kalbėtis su specialistu, kad tą veiklą, kuri yra atliekama darbo metu, būtų galima kompensuoti po darbo: sakykim, arba treniruotės metu turėtų būti įtraukta daugiau į kitą pusę judesių, arba darbo metu, per pertraukėles, reikėtų pasidaryti priešingus judesius“, – tvirtina V. Šatė.

Kineziterapeutė sako, kad jei skausmas atsiranda dėl statinės kūno padėties, tačiau prasijudinus išnyksta, šios taktikos ir reikėtų nuolat laikytis. Visgi jei skauda tik vieną nugaros pusę arba skausmas kankina ir ramybės būsenoje, jau rekomenduojama kreiptis į specialistus.

„Nekreipiant dėmesio į tuos pirminius nugaros skausmus, yra nemaža tikimybė, kad ateityje žmogus pajaus stiprų nugaros skausmą, tokį, kaip surakinimą. (...) Dėl to surakinimo, dėl išvaržos atsiradimo [žmogus] turės lėtinius skausmus, kurie paskui suprastina miego kokybę. Padidėja nerimas žmonėms, apribojama kasdienė veikla, gali būti žmogus ir nedarbingas. Dažnai negydomas nugaros skausmas gali pereiti į dubens sritį, į sėdmenis, į kojas dėl uždegimo ir nervinių šaknelių dirginimo“, – pabrėžia V. Šatė.

Specialistės teigimu, nugaros skausmus kenčiančių žmonių gydymas gali trukti labai įvairiai, priklausomai nuo to, kaip įsisenėjęs tas skausmas yra.

„Jeigu skausmas pas žmogų yra tiktai nuo sąstingio, t.y. nuo laikysenos problemų, raumenų disbalanso problemų, (...) mes galim atlikti fizinės būklės testavimą ir sudaryti pratimų programą, kurią žmogus gali atlikti pats namuose.

(...) Jeigu jau yra pažengęs procesas, kada yra vienos krypties skausmas atliekant judesį, tada daugiau reikės padirbti su specialistu, greičiausiai gali nebeužtekti vien pratimų. Gali reikėti ir manualinės terapijos technikų, jeigu tai yra ūmus skausmas, ir elektroterapijos.

Yra nemažai priemonių, kuriomis galima padėti, bet viskas atsiremia į tai, kokioje stadijoje žmogus kreipiasi. O kreiptis, jeigu tai yra stiprus skausmas, surakinimas, galima jau po 2 dienų, pajutus tą aštrų skausmą. Mes apmokome tada, kaip judėti be skausmo ir be baimės. Tai irgi yra labai svarbu, nes dažnai žmonės, jaučiantys labai stiprų skausmą, vengia bet kokio judėjimo ir taip daro sau meškos paslaugą“, – patarimais dalinasi kineziterapeutė.

Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.