Prieš 1 metus
57
Salininkuose esančioje teritorijoje, per kurią driekiasi dujotiekis, pavojus kyla tiek pačiam dujotiekiui, tiek žmonėms, sako su LRT.lt skaitytojas. Tokiose teritorijose yra aiškiai numatytas galimų pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius – 10, o šioje teritorijoje pastatų yra gerokai daugiau, tačiau institucijos kaltę verčia „istorinėms aplinkybėms“.
Nei statybų leidimus išduodanti Vilniaus miesto savivaldybė, nei Valstybinė teritorijų plėtros ir statybų inspekcija negalėjo tiksliai nurodyti, kiek pastatų minimoje teritorijoje yra, – tokie duomenys nėra surinkti. Abi institucijos rekomendavo kreiptis viena į kitą.
Su LRT.lt susisiekęs Lukas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – LRT.lt) pasakoja pastebėjęs, kad Salininkuose dujotiekis driekiasi tiesiog po viena iš gatvių, o aplink esančiose sodų gatvelėse – daugybė pastatų: tiek sodo namelių, tiek nuosavų namų. Skaitytojas įsitikinęs – esant tokiai situacijai, statybų leidimai turėtų būti nebeišduodami, o dujotiekis – pakeistas.
Bendrovė „Amber Grid“, kurios sutikimas statyboms yra būtinas dėl besidriekiančio magistralinio dujotiekio, teigia tokių sutikimų nebeišduodanti, tačiau priduria – didesnis užstatymas Kelmijos sodų bendrijų teritorijose susiklostė ir dėl istorinių aplinkybių.
Kaip užkardyti tokią situaciją, taip pat nėra aišku. Savivaldybės teigimu, už tai atsakinga Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija. Pastaroji teigia patikrinimus atliekanti tik gavusi skundus.
Nustebino pastatų skaičius dujotiekio teritorijoje: kyla pavojus ir vamzdžiui, ir žmonėms
Su LRT.lt susisiekęs skaitytojas Lukas teigia pastebėjęs, kad ne visose Vilniaus teritorijose vienodai laikomasi įstatymų dėl statybų dujotiekio zonoje.
LRT.lt jau rašė apie panašią situaciją kitame Vilniaus rajone, kur kai kuriems sklypų savininkams statybų leidimai savivaldybės buvo išduoti, nors ir nebuvo gautas tam reikalingas bendrovės „Amber Grid“ pritarimas.
Luko teigimu, jo pastebėta situacija kone atvirkštinė – nors statyti turėtų būti neleidžiama, Salininkuose esančiose sodų bendrijoje pastatų gerokai daugiau, nei numato teisės aktai.
„Esmė yra tokia: vienas namas – vienas vienetas. Yra tokia lentelė, kurioje numatomas didžiausias leistinas pastatų, skirtų žmonėms, skaičius vietovės klasės vienete. Pirmas klasės vienetas – 10. Atsidarome „Regia“ ir paskaičiuojame pastatų skaičių. Čia tas vamzdis yra nelegalus, jeigu jau remtumėmės to magistralinio dujotiekio įrengimo taisyklėmis, – naudodamasis viešai prieinamais šaltiniais, daro prielaidą Lukas. – Čia yra šimtai namų, gyvena šimtai žmonių ir tas dujotiekis išvis „guli“ ant gatvės. Tai sveiku protu nesuvokiamas dalykas.“
Pavyzdžiui, palydovinėje 2019 m. gegužės mėnesio nuotraukoje viename iš sklypų matyti namo pamatai. Vis dėlto viešai prieinami duomenys rodo, kad 2015–2017 m. nei pastato, nei pamatų toje vietoje nebuvo.
„2012–2013 m. čia nieko nebuvo, čia buvo pusė sklypų tuščių, – apie sodų bendriją sako Lukas. – Bet juk realiai dujotiekio vamzdynas buvo, tvarka galiojo, niekas čia nesikeitė. Tai kaip taip gali būti? Žinau, kad šiuo metu žmonėms čia draudžiama statyti namus, bet, jeigu draudžiama statyti namus, tai kodėl jie [„Amber Grid“] nepakeičia to vamzdžio? Tas vamzdis neatitinka jokių kriterijų, jam kyla pavojus.“
Jis primena, kad magistralinio dujotiekio įrengimo taisyklės numato, kad magistralinis dujotiekis priskiriamas potencialiai pavojingiems įrenginiams ir yra numatomi užstatymo normatyvai, mažiausi leistini atstumai iki dujotiekio.
„Jeigu namų čia jau yra daugiau negu 10, tai kodėl tas vamzdis nepakeistas? Čia juk kyla pavojus ir vamzdžiui, ir žmonėms. Antras klausimas, jeigu jau tie vamzdžiai, tarkim, daug kainuoja, kodėl leidžiama statyti, jeigu yra daugiau kaip 10 namų?“ – klausia Lukas.
„Amber Grid“: teritorijoje, kur viršijamas pastatų skaičius, leidimai neišduodami
Kaip tikina bendrovė „Amber Grid“, dujų perdavimo sistemos veikimo stabilumas ir netoliese dujotiekių gyvenančių žmonių saugumas yra jos prioritetas: „Magistraliniai dujotiekiai teisės aktuose yra priskiriami potencialiai pavojingiems įrenginiams, todėl siekiant užtikrinti šalia dujotiekio gyvenančių žmonių ir jų turto saugumą, yra nustatytas specialus teritorijų, esančių greta magistralinių dujotiekių, režimas.“
Bendrovės aiškinimu, šio režimo esmė – prie pat dujotiekio pastatai negali būti statomi, o teritorijoje, kuri priskiriama pirmai vietovės klasei, gali būti statoma ne daugiau kaip 10 pastatų.
Pirma vietovės klasė – esanti 200 metrų atstumu nuo dujotiekio. „Tie patys ribojimai galioja ir dujotiekio Ivacevičai–Vilnius–Ryga teritorijoje, įskaitant ir netoliese Kelmijos sodų 27-ojoje ir Kelmijos sodų 36-ojoje gatvių esančius sklypus“, – priduria bendrovė.
Ji pažymi, kad statybą leidžiančius dokumentus, taip pat ir pirmosios vietovės klasės teritorijose, išduoda savivaldybių administracijos, o tam tikrais atvejais – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI).
„Tačiau norintys gauti statybos leidimą tokioje zonoje visų pirma turi gauti rašytinį bendrovės „Amber Grid“ sutikimą, kuri savo ruožtu vertina, ar dėl numatomos veiklos nebus viršyti magistralinio dujotiekio vietovės klasėje taikomi užstatymo normatyvai.
Nei Kelmijos sodų 27-ojoje ir Kelmijos sodų 36-ojoje gatvių teritorijose, nei kitose teritorijose, kuriose viršijimas pastatų limitas, „Amber Grid“ tokių leidimų nėra išdavusi. Tiesa, prašymų suteikti sutikimus „Amber Grid“ gauna. Į juos atsakoma neigiamai“, – sakoma LRT.lt pateiktame bendrovės komentare.
Bendrovė taip pat sako, kad jos specialistai keičiasi informacija su už teritorijų planavimą ir statybos leidimus atsakingomis nacionalinėmis ir savivaldos institucijomis apie istoriškai susidariusią situaciją.
Paprašius patikslinti, kas turima omenyje, kalbant apie istorines aplinkybes, bendrovės „Amber Grid“ atstovė nurodo – dalis pastatų teritorijoje atsirado anksčiau, nei buvo įtvirtinti nuostatai teisės aktuose.
„Situacija dėl užstatymo pastatais Kelmijos sodų bendrijų teritorijose susiklostė ir dėl istorinių aplinkybių: dalis Kelmijos sodų teritorijoje esančių pastatų, viršijančių pirmai vietovės klasei nustatytą užstatymo normatyvą, buvo pastatyti dar prieš įsigaliojant dabar taikomiems ribojimams, įtvirtintiems teisės aktuose“, – sako bendrovės atstovė Laura Šebekienė.
Ji patikslino, kad ribojimų teisinis reglamentavimas keitėsi keletą kartų. Anksčiausias bendrovei žinomas ribojimus nustatantis teisės aktas buvo priimtas dar 1975 metais.
„Dalis šioje zonoje esančių sodo namų buvo pastatyta dar anksčiau. 1992 metais Lietuvos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygose buvo įtvirtinta nuostata, kad netoli magistralinio dujotiekio statybos leidimą norintys gauti asmenys visų pirma turi gauti rašytinį magistralinį dujotiekį valdančios bendrovės (nuo 2013 m. „Amber Grid“) sutikimą“, – nurodė L. Šebekienė.
Vėliau, 2001 m., buvo įvestas vietovės klasių reguliavimas.
Savivaldybė: pastatų skaičius gali būti didesnis, bet ne visada reikalingas statybų leidimas
Paprašius situaciją pakomentuoti Vilniaus miesto savivaldybės, jos atstovas LRT.lt patvirtino, kad savivaldybė išduoda leidimus ir, jeigu yra reikalingi papildomi leidimai, juos sutikrina. Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad statybos leidimus išduoda tik tada, jei statytojas turi visus reikiamus dokumentus.
„Šiuo atveju gyventojai, norėdami statyti gyvenamąjį pastatą, turi gauti bendrovės „Amber Grid“ rašytinį pritarimą, jo neturint, statybos leidimas neišduodamas“, – pažymima savivaldybės atsakyme.
Nuo 2016 m. Vilniaus miesto savivaldybė iš šiaurės į pietus besidriekiančioje teritorijoje tarp Kelmijos sodų 27-osios ir Kelmijos sodų 36-osios gatvių yra išdavusi septynis statybos leidimus, iš jų penki – gyvenamiesiems pastatams. Paskutinis leidimas išduotas, anot savivaldybės, 2018 m.
Paprašius patikslinti, kiek pastatų vis dėlto yra minimoje teritorijoje, savivaldybė nurodė to padaryti negalinti: „Savivaldybė neturi resursų patikrinti visų iki 2016 metų išduotų statybos leidimų, nes jie buvo išduodami ne per „Informacinius statybų vartus“ – daugelis jų yra popierinėse bylose.“
Vis dėlto savivaldybė taip pat patvirtina – realus pastatų skaičius gali būti didesnis, bet priduria, kad ne visiems statiniams reikalingas statybos leidimas.
VTPSI: bendrovės „Amber Grid“ sutikimas privalus, neatsižvelgiant į pastato paskirtį
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija (VTPSI) taip pat patvirtina, kad, norint statyti bet kokį statinį, leidimą turėtų išduoti atitinkama savivaldybė. Šiuo atveju tokius dokumentus išduoda Vilniaus miesto savivaldybė. Taip pat savivaldybė turėtų patikrinti ir visus reikalingus papildomus dokumentus.
Remiantis galiojančiais teisės aktais, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, prieš išduodama SLD statyti naują statinį minimoje teritorijoje, privalo patikrinti, ar su prašymu išduoti SLD buvo pateikti visi privalomi dokumentai.
„Statybos įstatyme nustatyta, kad naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju, norint statyti naują statinį, reikalingas statybų leidimo dokumentas (SLD). Statybos techniniame reglamente (...) nustatyta, kad SLD statyti naują statinį privalomas magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies, – statant I ir (ar) II grupės nesudėtingąjį statinį“, – komentuoja VTPSI.
Tai reiškia, kad minimu atveju privalu gauti bendrovės „Amber Grid“ sutikimą statyti statinį 200 metrų magistralinio dujotiekio apsaugos zonoje.
„Reglamente numatyta, kad iki pateikiant prašymą išduoti SLD, privaloma gauti šių subjektų rašytinius pritarimus statinio projektui: jei statinio projekte suprojektuoti statiniai patenka į magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies, ir (ar) šiose teritorijose numatoma keisti statinių (patalpos, patalpų) paskirtį, – magistralinio dujotiekio savininko, o esant atitinkamam jo įgaliojimui – magistralinio dujotiekio valdytojo ar naudotojo“, – paaiškina VTPSI.
Pasitikslinus, ar situaciją ir tai, kokių leidimų reikia, keičia statinio paskirtis, pavyzdžiui, tai, kad ketinama statyti sodo, o ne gyvenamąjį namą, VTPSI teigia, kad tai įtakos neturi.
„Teisės aktai neišskiria statomo statinio paskirties, todėl manytina, kad magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijose reikalavimai yra tie patys tiek gyvenamos paskirties, tiek sodo, tiek kitos paskirties pastatams“, – atsakyme teigia inspekcija.
Ji detalizuoja, kad magistralinio dujotiekio savininko rašytinis sutikimas būtų reikalingas net ir, pavyzdžiui, keičiant jau esamo statinio paskirtį.
Pasitikslinus, kiek pastatų šiuo metu jau yra minimoje teritorijoje, VTPSI nurodė šiuo metu neturinti tokios informacijos, nes tokių duomenų nerenka, ir pridūrė, kad šią informaciją galėtų suteikti Vilniaus miesto savivaldybė arba Registrų centras.
Kaip minėta, Vilniaus miesto savivaldybė taip pat nurodė tokių duomenų neturinti ir rekomendavo kreiptis į VTPSI.
Kaip užkardyti, lieka neaišku: dėl statybų be bendrovės „Amber Grid“ sutikimo turėtų kreiptis pati bendrovė?
Išlieka neaišku, kaip turėtų būti užkardyti tokie atvejai. Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, kad statybų priežiūrą šiuo atveju atlieka VTPSI.
Kaip nurodo VTPSI, pati inspekcija patikrinimų neinicijuoja, bet reaguoja į gautus skundus ir tik tuomet atlieka neplaninį patikrinimą – patikrina SLD teisėtumą, nustačiusi pažeidimus, teisės aktų numatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl SLD panaikinimo ir statybos pagal neteisėtai išduotą SLD padarinių, jei tokių yra, šalinimo.
Anot VTPSI, pati bendrovė „Amber Grid“ turėtų nustatyti, kad statybos vyksta be jos sutikimo, ir kreiptis į VTPSI arba savivaldybę: „Šiuo atveju „Amber Grid“, nustačiusi, kad magistralinio dujotiekio apsaugos zonoje yra statomi statiniai be jos pritarimo, dėl galimų pažeidimų turėtų kreiptis į savivaldybę arba į VTPSI ir nurodyti papildomą tyrimui svarbią informaciją.“
Gamtinių dujų įstatyme, primena VTPSI, numatoma, kad didžiausią leistiną pastatų ir jų aukštų skaičių vietovės klasės teritorijoje ir vietovės klasės vienete, atsižvelgdama į magistralinio dujotiekio vamzdyno pavojingumo ir rizikos laipsnį, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Įstatymuose nustatyta tvarka, negavus šių dujotiekių savininko ar valdytojo pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama statyti ir rekonstruoti statinius, įrengti įrenginius, keisti statinių ir (ar) patalpų paskirtį, pastatus ir (ar) patalpas formuoti kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus, organizuoti renginius, susijusius su žmonių susibūrimu.
Taip pat draudžiama formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus, keisti ir (ar) nustatyti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), teritorijos naudojimo reglamentą.
VTPSI duomenimis, dėl naujai statomų statinių dviejuose Kelmijos sodų 32-osios g. sklypuose 2022 m. liepos 7 d. surašyti savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai pašalinti statybos padarinius iki 2023 m. sausio 11 d.
.jpg)
English (US) ·