Nedidelė trauma ar lūžis? Traumatologas atsakė, kuo skiriasi simptomai ir kokias klaidas daro pacientai

Prieš 1 metus 109

Pasiruošti netikėtam griuvimui neįmanoma, tačiau vos per sekundę pajutus veriantį skausmą gali būti keblu nuspręsti – ar tai trumpalaikis sutrenkimo keliamas diskomfortas ar lūžis, kai nedelsiant būtina vykti į gydymo įstaigą. „Nordclinic“ ortopedas traumatologas Arnoldas Sipavičius atsakė, kaip atskirti simptomus ir kada delsimas gali lemti sunkias komplikacijas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Dažniausios traumų aukos ir kaip suteikti pirmąją pagalbą

Dažniausiai nedideles traumas ir įvairių kūno dalių sumušimus patiria aktyvai judantys, slidinėjantys, žiemos pramogas išbandantys vaikai ir suaugusieji bei vyresnio amžiaus žmonės. Traumų tikimybė ypač padidėja žiemą, kai po šviežiu sniegu slepiasi ledas. Ortopedas traumatologas A. Sipavičius ragina atkreipti dėmesį į slidžius ar apledėjusius paviršius ir būti ypač atsargiems šalia vandens nutekėjimo vietų, pavyzdžiui, lietvamzdžių, taip pat laiptų.

„Dažniausiai žmonės kreipiasi dėl skausmo, paraudimo, patinimo, sutrikusios funkcijos, nestabilumo, galūnės deformacijos. Įvykus traumai, nesvarbu, sumušimui ar lūžiui, traumuotai vietai reikia suteikti ramybę. Jei sumušta vieta nestabili ar deformuota, reikėtų pririšti tvirtesnį daiktą – lentą, pagalį, apsukti laikraščiu, žurnalu, šaliku, kad pažeista galūnė būtų įmobilizuota. Papildoma pagalba – vaistai, mažinantys skausmą, šaldymas“, – sakė gydytojas ortopedas traumatologas A. Sipavičius.

Kaip atskirti, kad trauma yra rimta ir savaime nepraeis?

Dažniausiai patiriami simptomai įvykus traumai yra skausmas ir sutrikusi galūnės funkcija. Ortopedas traumatologas sako, kad sumušimas, patempimas praeina savaime ir pakanka galūnę pašaldyti, kad skausmas ir tinimas mažėtų. Tad, jei tai yra tik lokalus patinimas, savijauta gerėja ir apkraunant galūnę nejaučiamas skausmas, galima situaciją stebėti ir gydytis namuose.

Anot mediko, Lietuvoje įprasta praktika – kad sumušimai, patempimai, daliniai raiščių plyšimai yra gydomi konservatyviai: ramybe, ledu, įmobilizacija ortopediniais įtvarais arba gipso langetėmis ir vaistais nuo skausmo, kitaip tai dar yra vadinama PRICE protokolu (ang.: protect, rest, ice, compress, elevate).

Kas kita, jei pacientui po traumos neišeina atsistoti ant kojos, atsiremti ranka, matoma aiški galūnės deformacija, jos spalva pasikeitusi, yra labai didelė kraujosruva. Visa tai reiškia, kad sužalojimas yra didelis ir įspėja apie lūžį, minkštųjų audinių, raiščių traumą. Todėl jaučiant stiprų skausmą delsti negalima ir būtina kreiptis į gydymo įstaigą.

Atlikti papildomi tyrimai – magnetinis rezonansas, ultragarso tyrimas ar kompiuterinė tomografija – patvirtintų, patikslintų diagnozę ir būtų pradėtas gydymas. Taip galima išvengti komplikacijų, galbūt ir operacijos bei greičiau atsistatyti ir grįžti į prieš traumą buvusį režimą.

Delsimo kaina – kantrybės reikalaujantis gijimas

Jei delsiama pažeistą galūnę gydyti, kaulas gali suaugti neteisingoje padėtyje, tokiu atveju norint ištaisyti deformaciją, reikia chirurginės intervencijos. Sugyti lūžiui prireikia nuo 6 iki 8 savaičių, o šlaunikaulio lūžio atveju – kartais ir dvigubai ilgesnio termino.

„Lengviausia gydyti (nepriklausomai nuo to, ar tai raiščių plyšimas, ar lūžis, ar išnirimas) – šviežią traumą. Laiku pradėtas gydymas duoda geriausią rezultatą ir mažiausią komplikacijų skaičių“, – akcentavo gydytojas ortopedas traumatologas A. Sipavičius.

Skaityti visą pranešimą