Nausėda: per ilgai mėginome save įtikinti, kad grimztančiai į tironiją Rusijai pakaks dar vienos nuolaidos

Trečiadienį vizito Vokietijoje metu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda „Körber-Stiftung“ labdaros fondo renginyje pasakė kalbą, kurioje pabrėžė, kad Vakarai per ilgai nepamatė Rusijos keliamos grėsmės, o dabar laikas padėti Ukrainai, kuri toliau kovoja kruviną karą.

Prezidentas pabrėžė, kad jį palietė praėjusių metų vasario 27 d. dieną Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasakyta kalba apie sprendimą iš esmės pertvarkyti šalies saugumo ir gynybos politiką.

„Tai iš tiesų buvo istorinės reikšmės kalba. Šiandien mes atidžiai stebime ir nuoširdžiai džiaugiamės konkrečiais Vokietijos žingsniais, skirtais apriboti Rusijos pajėgumus, paremti Ukrainą, sustiprinti Vokietijos gynybos pajėgumus ir viso rytinio NATO flango saugumą“, – sakė prezidentas.

Tačiau jis tikino, kad reikia prisiminti pastarųjų dešimtmečių pamokas, nes ilgametės pastangos išvengti Rusijos agresijos buvo nesėkmingos.

2007 metų Miuncheno saugumo konferencijoje grėsmingai nuskambėjo Rusijos prezidento žodžiai, kad jo nedomina po Šaltojo karo sukurta saugumo architektūra. Po metų jis užpuolė Sakartvelą, 2014 metais okupavo Krymą.

„Pernelyg ilgai mėginome save įtikinti, kad Rusijai, grimztančiai į tironiją, pakaks dar vieno žingsnio, dar vienos nuolaidos. Susidūrėme su klasikine problema, savo pasaulėžiūrą projektuodami kitai pusei ir iš jos tikėdamiesi, mūsų požiūriu, racionalaus elgesio“, – aiškino G. Nausėda.

Prezidentas tikino, kad Rusijos vadovybė pasaulį regi kitu kampu ir mąsto kitomis kategorijomis. Ten, kur Vakarai stengiasi išvengti nereikalingos konfrontacijos ir palieka vietos kompromisui, Rusija mato tik silpnumą.

„Tai negali tęstis. Turime atsikratyti iliuzijų ir aiškiai suprasti, kad Rusija kelia ilgalaikę grėsmę taikai, saugumui ir stabilumui Europoje“, – teigė prezidentas.

Jis sakė, kad vienintelė išeitis – užtikrinti Ukrainos pergalę, o tam negali būti jokių raudonųjų linijų.

Kartu kalboje Lietuvos prezidentas ragino priimi 11-ąjį sankcijų paketą, griežtinti ES sankcijų politiką, dėti visas pastangas įsteigti Specialųjį tribunolą Rusijos karo nusikaltimams.

„Tik aiškiai pademonstravę mūsų atsako galią, priversime Rusiją atsitraukti. Turime to vieningai ir drąsiai siekti“, – teigė prezidentas.

Kaip tikino prezidentas, Rusija ir toliau siekia sugriauti europinę saugumo architektūrą, tuo pačiu pakertant stabilumą, būtiną ilgalaikiam Europos ir bendrai Vakarų klestėjimui. Dėl to Vakarai turi investuoti į gynybą mažiausiai 2 proc. BVP, su tuo susijęs poreikis atgaivinti Europos gynybos pramonę, taip pat sustiprinti Europos diplomatiją gebėjimu reaguoti į krizes, užtikrinti taiką ir stabilumą konvencinėmis priemonėmis.

Prezidentas taip pat pabrėžė, kad reikia toliau mažinti ekonominę ir energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Taip pat reikalavo principinės pozicijos dėl „Rosatom“.

G. Nausėda tikino, kad Rusijos karo Ukrainoje kontekste išryškėja stipraus transatlantinio ryšio tarp Europos ir Šiaurės Amerikos svarba. Toliau reikia stiprinti Vakarų demokratijos bei bendrosios rinkos pamatus.

„Tarptautinėje scenoje privalome visada ir bet kokiomis aplinkybėmis išlaikyti orią ir nepriklausomą laikyseną, kalbėti vienu balsu ir ginti mūsų vertybes bei principus“, – aiškino G. Nausėda.

Jis pridūrė, kad Europa turi būti pasirengusi greitai reaguoti į netikėtas situacijas, konvencines grėsmes, kaip migrantų antplūdis į Lietuvą 2021 metais.

„Nacizmas buvo pasmerktas iškart po Antrojo pasaulinio karo. Deja, tai, kad nebuvo laiku įvertinti stalinizmo ir sovietinio režimo nusikaltimai, leidžia Rusijai kartoti istoriją. Tragedija Bučoje rodo, kad sovietinio režimo baisybės tęsiasi iki šių dienų“, – atkreipė dėmesį G. Nausėda.

Prezidentas taip pat pabrėžė Vilniaus NATO viršūnių susitikimo svarbą, kuris taps esminiu žingsniu siekiant globalios Zeitenwende, kuri užtikrintų transatlantinės erdvės apginamumą ir atgrasytų potencialius agresorius.

„Jau dabar mums reikalingas sustiprintas NATO ir Ukrainos politinis dialogas. Tikiuosi, kad šia kryptimi pajudėsime jau šią vasarą Vilniuje“, – apie vieną svarbiausių klausimų viršūnių susitikime Vilniuje kalbėjo G. Nausėda.

Nebuvo pamirštas ir brigados klausimas. Kalboje G. Nausėda tikino, kad Lietuva vertina Vokietijos įsipareigojimą ir lyderystę mūsų regione bei priminė apie prezidento ir kanclerio pasirašytą memorandumą.

„Pernai sutarėme dėl Vokietijos karinės brigados dislokavimo Lietuvoje, kas būtų labai svarbus žingsnis užtikrinant efektyvų atgrasymą. Šiuo tikslu plečiame infrastruktūrą, sandėliavimo, įrangos dislokavimo ir karinio rengimo galimybes“, – pabrėžė prezidentas.

Jis teigė, kad dabar abiejų šalių bendradarbiavimas įvairiose srityse yra ypač svarbus.