Nausėda mano, kad klausimas dėl pensinio amžiaus ilginimo būtų amoralus: lygioje vietoje kilo „šaršalas“

Reaguodamas į kylantį gyventojų nerimą dėl pensinio amžiaus ilginimo iki 72 metų, prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia – svarstyti tokį klausimą būtų amoralu. „Lygioje vietoje kilo šaršalas“, – sako šalies vadovas. 

„Niekas nei planavo, nei planuoja, nei planuos bent jau įžvelgiamoje perspektyvoje rimtai svarstyti tokį klausimą“, – žurnalistams prezidentūroje akcentavo šalies vadovas.

Per spaudos konferenciją prezidentas atkreipė dėmesį į per daug trumpą žmonių gyvenimo trukmę Lietuvoje.

„Yra visiškai neamoralu svarstyti šitokius klausimus, nes, mano giliu įsitikinimu, socialinio draudimo fondas nėra kažkoks savitikslis dalykas, į kurį norime sukaupti kiek galima daugiau pinigų. Tai yra fondas, iš kurio žmonės galėtų civilizuotai ir oriai gyventų“, – pažymėjo G. Nausėda.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė LRT RADIJUI ketvirtadienį taip pat teigė, kad Vyriausybė šiuo metu nesvarsto idėjos didinti pensinį amžių.

„Susiformavo bendra diskusija, kuri yra normali demokratinėje valstybėje. Kažkas išsitraukė žaliąsias Europos Komisijos (EK) knygas ir nusprendė apie tai diskutuoti, nors tikrai ilgesnį laiką diskusijos nevyko. Kartais seklus informacinis laukas galbūt sukelia diskusiją ten, kur jos nėra ir ko Vyriausybė tikrai ant stalo neturi ir nesvarsto”, – LRT RADIJUI pabrėžė I. Šimonytė.

EK Žaliojoje knygoje yra pateiktas paskaičiavimas, kad būtų užtikrinamas pensijų adekvatumas ir viešųjų finansų tvarumas, Lietuva iki 2040 metų turėtų prailginti darbingą amžių iki 72 metų.

Dabar Lietuvoje pensinio amžiaus pradžia siekia 64 m. ir 6 mėn. vyrams bei 64 m. moterims. 2026 m. pensinis amžius pasieks 65 m.

Nausėda: pensijų reformos rezultatas nėra toks, kuriuo galėtume didžiuotis

Vertindamas gyventojų nuogąstavimus dėl įtraukimo į antrosios pensijų pakopos fondus, šalies vadovas neatmetė poreikio atlikti analizę, kiek pensijų reformos rezultatai atitinka anksčiau keltus lūkesčius ir, jei būtų reikėtų, tik tada atlikti tam tikras korekcijas.

„Svarbiausia, kad mes suprastume, jog pensijų reforma nėra dalykas, kurį turime per daug negalvoję tobulinti, ką nors keisti, vėl kaip nors kitaip daryti, karpyti. Turime vienąkart sustoti, įsivertinti ir tik tada daryti kitą žingsnį, nes tai yra sistema, kurią reformavome labai daug kartų ir kol kas rezultatas tikrai nėra toks, kuriuo galėtume labai didžiuotis“, – pastebėjo G. Nausėda.

LRT.lt primena, kad trečiadienį „Sodra“ išsiuntė pranešimus daugiau nei 67 tūkst. gyventojų, kurie šiemet įtraukiami į antros pakopos pensijų kaupimą.

Kaupti atsisakiusiam asmeniui kas trejus metus vėl siūloma prisijungti prie pensijų kaupimo. Šiemet į kaupimą pakartotinai įtraukti tie gyventojai, kurie 2020 m. nepanoro tapti kaupimo dalyviais. Kai žmogus sulaukia 40 metų, jis daugiau į kaupimą nebeįtraukiamas, tačiau nepriklausomai nuo amžiaus gali pats pasirinkti kaupimo bendrovę ir pradėti kaupti pensijai papildomai.

Jei žmogus apsispręs dalyvauti pensijų kaupime, į pensijų fondus bus pervedama 3 proc. nuo žmogaus pajamų ir 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje (VDU) perves valstybė.