Nausėda apie kitų metų valstybės biudžetą: nematau pagrindo jo nepasirašyti

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia nematantis pagrindo nepasirašyti praėjusią savaitę Seimo piimto 2023 metų valstybės biudžeto.

„Matau, kad į raginimus buvo įsiklausyta. Kai jau buvo pateikti pasiūlymai dėl elektros energijos kainų kompensavimo, dėl sprendimų tiek gyventojams, tiek verslui, aš buvau pirmasis, kuris pasakė, kad tai yra tikrai labai neblogi pasiūlymai.

Mes tikrai padarėme didelį žingsnį teisinga kryptimi. Todėl žvelgdamas į šį biudžetą ne kaip į konkretybių rinkinį, bet kaip į visumą, aš nematau pagrindo jo nepasirašyti“, – antradienį žurnalistams Vilniuje sakė G. Nausėda.

Prezidentas tikisi, kad pažadai dėl krašto apsaugos finansavimo bus tęsiami.

„Šiandien, ypač atsižvelgiant į tarptautinį kontekstą, tai nėra mūsų įgeidis, kad krašto apsaugos finansavimas turi būti padidintas iki 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), nenusižengiant mūsų finansinio stabilumo reikalavimams. Labai džiaugiuosi, kad į tai buvo įsiklausyta“, – akcentavo G. Nausėda.

Šalies vadovas dar kartą atkreipė dėmesį, kad laukia sunki žiema, todėl gyventojams būtina pagalba.

„Aš jau ne kartą sakiau, dar prieš pateikiant biudžeto projektą mes sakėme, jog negalime padaryti lemtingos klaidos ir tuomet, kai artėja gana negailestinga žiema, kai energetikos krizė gali mus užklupti visu sunkumu, negalime kalbėti, kad čia kažkur pataupysime, kažką padarysime mažesniais žingsniukais.

Sakiau, kad tai yra nepaprastai svarbi žiema ir mes turime padėti Lietuvos žmonės išgyventi tą žiemą“, – komentavo G. Nausėda.

LRT.lt primena, kad galutiniame balsavime Seimas pritarė 2023 m. biudžetui. Didės pensijos, minimalus atlyginimas, gyventojų laukia kompensacijos už dujas ir elektrą, tačiau biudžeto deficitas išaugs iki 4,9 proc. nuo BVP.

Lietuvos planuojamas biudžeto deficitas – vienas didesnių tarp ES šalių. Pavyzdžiui, Ispanija kitąmet planuoja 4,3 proc. deficitą, Čekija 4 proc., Estija 3,9 proc., Italija 4,5 proc., Austrija 2,9 proc., Latvija 3,4 proc., Lenkija 4,5 proc., Prancūzija – 5 proc., Kroatija 2,3 proc. Didžiausias biudžeto deficitas numatomas Belgijoje – 5,8 proc. ir Bulgarijoje – 6,6 proc.

Biudžetas sudarytas remiantis Finansų ministerijos rugsėjį paskelbta ekonomine prognoze. Joje numatoma, kad kitąmet Lietuvos BVP augs 1,6 proc., o vidutinė metinė infliacija sumažės iki 6 proc.