Naujieji „Swedbank“ bankomatai kelia rūpesčių regos negalią turintiems žmonėms, sunku išsigryninti pinigų: „Tampame pažeidžiami“

Nevyriausybinės organizacijos Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga pirmininkas Paulius Kalvelis teigia, kad naujaisiais banko „Swedbank“ bankomatais, kurie valdomi jutikliniais ekranais, silpnai matantys ir akli žmonės nebegali naudotis. „Tampame pažeidžiami, nes mes juk nelabai matome arba išvis nematome. Kai reikia sakyti svetimam žmogui, kad noriu išsigryninti kad ir 50 eurų, tai klausimas, ar tie pinigai nenukeliaus į kito žmogaus rankas“, – LRT GIRDI pasakojo jis. 

LRT GIRDI pašnekovas teigė, kad jutikliniais ekranais valdomų įrenginių mūsų aplinkoje sparčiai daugėja, o jais nepatogu naudotis silpnaregiams ir akliesiems. Tiesa, svarstė jis, kai kurios technologinės naujovės gali būti pritaikytos ir negalią turintiems žmonėms. Pavyzdžiui, kalbėjo jis, jutiklinius ekranus turinčių išmaniųjų telefonų gamintojai įdiegia specialius balso sintezatorius, tad regėjimo negalią turintys asmenys gali jais naudotis.

„Deja, bankomatuose to nėra“, – sakė P. Kalvelis.

Pašnekovas teigė, kad senojo modelio „Swedbank“ bankomatų dar yra, tačiau regėjimo negalią turinčių žmonių bendruomenė pastebi, kad jie keičiami naujais. Jis paaiškino, kad paprastai bankomatuose būdavo ekranas, jame pateikiama informacija, o šalia jo – mygtukai ir skaičių klaviatūra.

Naujieji „Swedbank“ bankomatai, LRT GIRDI sakė P. Kalvelis, turi skaičių klaviatūrą, tačiau valdymo pasirinkimai – jutikliniame ekrane, taigi regėjimo negalią turintys žmonės negali jais naudotis.

„Pavyzdžiui, kortelę įkišus įvesti PIN kodą vis dar galima klaviatūra, bet ties ta vieta žmonėms su regėjimo negalia viskas baigiasi – tada mes tampame nesavarankiški, turime aplinkinių prašyti pagalbos, kad paspaustų, pavyzdžiui, „pinigų išgryninimas“, pinigų sumą. Tampame pažeidžiami, nes mes juk nelabai matome arba išvis nematome. Kai reikia sakyti svetimam žmogui, kad noriu išsigryninti kad ir 50 eurų, tai klausimas, ar tie pinigai nenukeliaus į kito žmogaus rankas“, – kalbėjo P. Kalvelis.

LRT GIRDI pašnekovas prisiminė panašų atvejį, kai Lygių galimybių kontrolierė nustatė, kad UAB „Restoranų grupė FORTAS“, naudodama tik lietimui jautrius banko kortelių skaitytuvus, netiesiogiai diskriminavo asmenis su regos negalia.

„Mes traktuojame, kad liečiamieji ekranai apskritai diskriminuoja žmones su regėjimo negalia“, – teigė LASS pirmininkas.

Anot jo, dėl regėjimo negalią turintiems ir silpnaregiams žmonėms nepritaikytų bankomatų organizacija kreipėsi į Lietuvos bankų asociaciją.

„Turbūt greito rezultato nebus, tačiau mes inicijuojame pokalbį su banku „Swedbank“ ir keliame klausimą, kaip galima greičiau spręsti tą situaciją“, – teigė jis.

P. Kalvelis taip pat priminė, kad pernai Seimas pritarė Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo projektui, taigi, nuo 2025-ųjų birželio Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, įsigalios Prieinamumo direktyva. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nurodo, kad ši direktyva bus taikoma ir telefonijos paslaugoms, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms, oro, autobusų, geležinkelių ir vandens transporto paslaugoms (pavyzdžiui, interneto svetainėms, nešiojamaisiais prietaisais teikiamoms paslaugoms, elektroniniams bilietams ir informacijos teikimui), banko paslaugoms, elektroninėms knygoms, elektroninės prekybos paslaugoms, atsakymams į skubios pagalbos pranešimus numeriu 112.

Žmogus su regėjimo negalia savarankiškai iš „Swedbank“ bankomato išsiimti pinigų nebegali.

P. Kalvelis

„Laukti tikrai nėra ko, paimkime paprastą pavyzdį – žmogus su regėjimo negalia savarankiškai iš „Swedbank“ bankomato, jeigu bankomatas yra naujosios kartos, išsiimti pinigų nebegali“, – kalbėjo P. Kalvelis.

Planuoja pakeisti visus senuosius bankomatus

Banko „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius LRT GIRDI patvirtino, kad, atnaujinant bankomatų tinklą, bankomatų su mygtukais mažėja. Ilgainiui, sakė jis, visi jie bus pakeisti į naujos kartos įrenginius su liečiamaisiais ekranais.

„Jau dabar galvojama, kaip juos pritaikyti akliesiems ir silpnaregiams. Vienas iš paprasčiausių sprendimų naudotojams galėtų būti bankomato valdymas su PIN įvedimo klaviatūra. Įgyvendinant Prieinamumo direktyvą planuojama, kaip reikės papildyti šiandien naudojamą bankomatų programinę įrangą, jai suteikti daugiau funkcijų ir pristatyti naudojimosi bankomatu instrukciją“, – teigė jis.

LR įstatymuose dar nėra įteisintų galutinių reikalavimų, tačiau, vadovaudamiesi turimais ES reguliavimais, visus pakeitimus numatome įdiegti ne vėliau kaip iki 2025 m. liepos 1 dienos ir dalį jų planuojame įgyvendinti gerokai anksčiau, sakė S. Abraškevičius.

Pasak jo, šiuo metu „Swedbank“ tinkle bankomatai su ekrano mygtukais sudaro daugiau kaip 40 proc. viso bankomatų tinklo, kurį iš viso sudaro 407 pinigus priimantys ir išduodantys ir tik pinigus išduodantys įrenginiai. Skaičiuojant tik pinigus išduodančius bankomatus, senosios kartos bankomatų dalis šiuo metu siekia virš 80 proc. Ši dalis šiais metais sumažės 64 vienetais, nes tiek nusidėvėjusių bankomatų planuojama pakeisti į naujos kartos įrenginius liečiamaisiais ekranais, nurodė banko atstovas.

Lietuvos bankų asociacijos atstovė Valerija Kiguolienė LRT GIRDI taip pat sakė, kad mygtukus turintys bankomatai Lietuvoje palaipsniui keičiami į naujosios kartos bankomatus liečiamaisiais ekranais. Vis dėlto, pasak jos, iki 2025 m. planuojama įgyvendinti europinę direktyvą, pagal kurią bus suteiktos galimybės visais bankomatais naudotis akliesiems ir silpnaregiams.

Įžvelgia diskriminacijos požymių

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Izabelė Švaraitė LRT GIRDI teigė, kad skundų dėl tokių bankomatų iki šiol nebuvo gauta, tačiau, anot jos, galima įžvelgti netiesioginės diskriminacijos požymių.

„Panašu, kad asmenys su regos negalia negali lygiavertiškai naudotis banko teikiamomis paslaugomis. Žinoma, norint nustatyti diskriminacijos faktą, reikia atlikti išsamų tyrimą dėl galimo Lygių galimybių įstatymo pažeidimo“, – sakė ji.

Lygių galimybių įstatymas įpareigoja prekių gamintojus, pardavėjus ir paslaugų teikėjus užtikrinti, kad visiems vartotojams, nepaisant jų negalios, lyties, tautybės ir kitų asmens tapatybės bruožų, būtų sudarytos vienodos sąlygos gauti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas. Be to, 2025 metais įsigalios Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas, jame numatoma pareiga statyti tokius prietaisus, kurie atitiktų prieinamumo reikalavimus, pabrėžė I. Švaraitė.

„Banko administracijai siūlytume atsižvelgti į klientų su regos negalia poreikius. Taip pat kviečiame pasikonsultuoti su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertais dėl galimų pažeidimų prevencijos“, – pridūrė tarnybos atstovė.