Naujasis Brazilijos prezidentas imasi griežtesnės ginklų kontrolės – baiminamasi apsiginklavusių Bolsonaro remėjų

Naujojo Brazilijos prezidento Inacio Lulos da Silvos darbotvarkėje – griežtesnė ginklų kontrolė. Prezidento komanda teigia, kad didžiausi ginklų entuziastai – radikalūs kadenciją baigusio prezidento rėmėjai.

2023-ųjų pradžia Brazilijoje žymi ir esminį pokytį politikoje. Užkietėjusį dešinįjį Jairą Bolsonaro pakeitė naujasis Brazilijos prezidentas I. Lula Da Silva.

Jau trečią kartą inauguruotas kairysis keis ideologiškai jam prieštaraujančią pirmtako valdymo filosofiją. I. Lulos da Silvos darbotvarkėje – nuo švaresnės Amazonės iki mokesčių mažinimo skurdesniems.

Darbotvarkė ambicinga, bet galinti strigti Kongrese, kur J. Bolsonaro partija išlaikė daugumą. Vienas iš daugelio dešiniųjų ir kairiųjų konfliktų atsispindi ginklų kontrolės įstatyme.

J. Bolsonaro, tvirtas teisių į ginklus šalininkas, anksčiau pareiškęs, kad „ginkluota liaudis niekada nebus pavergta“. Per jo prezidentavimo metus privačių ginklų skaičius Brazilijoje išaugo 6 kartus – iki 2 milijonų. Šalininkai kartoja, ginklo turėjimas padeda apsisaugoti nuo šalyje sunkiai kontroliuojamo nusikalstamumo.

„Ginklų rinka pradėjo sparčiai plėstis ir pasidarė lankstesnė, kai tik išrinko J. Bolsonarą. Šaulių skaičius išaugo, ir žinoma, tai pastebėjo verslas, įmonės iš užsienio pradėjo investuoti mūsų šalyje“, – tikina ginklų mugės organizatorius Marcosas Braga.

Tačiau I. Lula da Silva, vos tik atėjęs į valdžią, suskubo sugriežtinti ginklų kontrolės įstatymus. Tam paskirta visa darbo grupė. Jos tikslas – sumažinti civiliams prieigą prie didelio kalibro ginklų, kuriuos dabar gali įsigyti kolekcionieriai, šauliai, ar medžiotojai.

„Pirmiausia, ši grupė gali naudotis labai galingais ginklais. Kita vertus, tai itin radikalizuota žmonių kategorija. Ją palaiko prezidentas J. Bolsonaras dėstydamas savo kraštutinių dešiniųjų retoriką ir skleisdamas nepasitikėjimą demokratinėmis institucijomis“, – aiškina ginklų kontrolės analitikas Bruno Langeani.

Ginklų kontrolės problema dar labiau susirūpinta paskelbus prezidento rinkimų rezultatus spalį, kai I. Lulai de Silvai pergalę prieš J. Bolsonarą padėjo pasiekti vos 2 proc. rinkėjų balsų. Pralaimėjusio dešiniojo rėmėjai rinkimų pripažinti nenorėjo, kvietė įsikišti kariuomenę, o J. Bolsonarui palanki policija stabdė į rinkimų punktus I. Lulos de Silvos rėmėjus vežančius autobusus.

Degant gatvėms, atvirai pradėta kalbėti apie valstybės perversmo scenarijų. Smurtas nesibaigė net J. Bolsonarui pripažinus I. Lulos de Silvos pergalę.

Praėjusį mėnesį radikalūs J. Bolsonaro rėmėjai surengė išpuolį prieš policijos būstinę, o vos prieš jam paliekant prezidento postą suimtas vyras, planavęs susprogdinti bombą – policijai įtariamasis pasakojo, kad ginkluotis paskatino J. Bolsonaras.

Net ir per I. Lulos de Silvos inauguraciją ginkluoto išpuolio grėsmė buvo tokia didelė, kad pats aukščiausiasis Brazilijos teismas uždraudė nešiotis ginklus rajone, kuriame naujasis prezidentas prisiekė konstitucijai.