Naujas tyrimas verčia sunerimti: pirmą kartą mikroplastiko rasta motinos piene

Pirmą kartą motinos piene aptiktos mikroplastiko dalelės privertė mokslininkus sunerimti dėl galimo jų poveikio kūdikių sveikatai, rašo „The Guardian“. 

Kūdikiai yra ypač jautrūs cheminių teršalų poveikiui, todėl mokslininkai ragina kuo greičiau imtis tolesnių tyrimų. Tačiau tuo pačiu metu jie pabrėžia, kad žindymas ir toliau išlieka geriausias kūdikio maitinimo būdas.

Tyrimas, kurio duomenys neseniai viešai paskelbti, buvo atliekamas Romoje, Italijoje. Mokslininkai paėmė 34 sveikų motinų pieno mėginius praėjus savaitei po gimdymo.

Gauti duomenys nustebino: mikroplastiko aptikta 75 proc. jų. Ankstesni tyrimai parodė toksinį mikroplastiko poveikį mėgintuvėlyje išaugintoms žmogaus ląstelėms, laboratoriniams gyvūnams ir jūros faunai, tačiau jo poveikis gyviems žmonėms lieka nežinomas. Plastike dažnai yra kenksmingų cheminių medžiagų, tokių kaip ftalatai, kurių motinos piene buvo rasta ir anksčiau.

Mamų aplinkoje buvo daug plastiko

Mokslininkai užfiksavo, kad būdamos nėščios ir po gimdymo tyrime dalyvavusios kūdikius žindančios motinos vartojo maistą ir gėrimus plastikinėse pakuotėse, valgė jūros gėrybes, taip pat naudojo plastiko turinčias asmens higienos priemones, tačiau šių produktų ryšys su mikroplastiku nustatytas nebuvo. Tai rodo, kad mūsų aplinkoje tiek daug mikroplastiko, kad, anot mokslininkų, „jo poveikis žmogui yra neišvengiamas“, nors galbūt platesnio masto tyrimai ateityje padės tiksliau nustatyti konkrečius rizikos veiksnius.

2020 m. italų tyrėjai aptiko mikroplastiko žmogaus placentoje. „Todėl motinos piene aptiktas mikroplastikas verčia mus dar labiau nerimauti dėl itin pažeidžiamų kūdikių“, – sakė Ankonoje, Italija, įsikūrusio universiteto „Università Politecnica delle Marche“ mokslininkė dr. Valentina Notarstefano.

„Bus labai svarbu įvertinti, kokiais būdais būtų galima sumažinti šių teršalų poveikį nėštumo ir žindymo laikotarpiu, – pridūrė ji. – Tačiau reikia pabrėžti, kad žindymo pranašumai yra daug didesni, nei trūkumai, atsirandantys dėl motinos pieno taršos mikoplastiku. Tokie tyrimai, kaip mūsų, neturi atgrasyti nuo vaikų maitinimo krūtimi; jie turėtų didinti visuomenės sąmoningumą ir ryžtą spausti politikus priimti taršą mažinančius įstatymus.“

Mikroplastiko yra visur

Kiti neseniai atlikti tyrimai atskleidė, kad iš buteliuko maitinami kūdikiai per dieną greičiausiai praryja milijonus mikroplastiko dalelių, o karvės piene taip pat gali būti šių teršalų.

Į aplinką išmetami didžiuliai plastiko atliekų kiekiai, o mikroplastikas užteršia visą planetą – nuo Everesto viršūnės iki giliausių vandenynų. Mažytes jo daleles žmonės įkvepia arba suvartoja su maistu ir vandeniu – jų buvo rasta kūdikių ir suaugusiųjų išmatose.

Žurnale „Polymers“ paskelbtame tyrime teigiama, kad motinos piene aptikta mikroplastiko, sudaryto iš polietileno, PVC ir polipropileno, kurių paprastai būna pakuotėse. Tyrėjai neturėjo galimybių išanalizuoti dalelių, mažesnių nei 2 mikronai, todėl gali būti, kad mėginiuose buvo ir daugiau plastiko dalelių. Tiek motinos pieno, tiek kontroliniai mėginiai buvo renkami, saugomi ir analizuojami nenaudojant plastiko.

Nors konkrečių mikroplastiko rizikos veiksnių šiame nedideliame tyrime nenustatyta, V. Notarstefano teigimu, mokslininkai norėtų „patarti nėščiosioms vengti į plastiką supakuoto maisto ir gėrimų, kosmetikos ir dantų pastos, kurioje yra mikroplastiko, taip pat drabužių iš sintetinių audinių“.

Profesoriaus Dicko Vethaako vadovaujami Amerstardamo (Nyderlandai) universiteto „Vrije Universiteit“ mokslininkai kovą paskelbė mikroplastiko aptikę žmogaus kraujyje.

„Naujame tyrime pateikiami preliminarūs įrodymai, kad motinos piene yra mikroplastiko, [tačiau] norint tai patvirtinti, skubiai reikia atlikti daugiau tyrimų su didesniu mėginių skaičiumi ir, pageidautina, naudojant kitus metodus, – sakė jis. – Sunkiai dirbame rinkdami šiuos duomenis.“

„Kalbėdami apie mikroplastiką, matome tik ledkalnio viršūnę. Tikėtina, kad mažesni nanodalelių dydžio plastikai yra labiau paplitę ir toksiškesni. Tačiau šiuo metu neįmanoma analizuoti nanoplastikų sudėtingose matricose, pavyzdžiui, motinos piene“, – aiškino D. Vethaakas.

„Kol kas nėra žinių apie galimą mikroplastiko ir susijusių teršalų poveikį žindomam kūdikiui. Todėl skubiai reikia atlikti daugiau tyrimų, nes ankstyvaisiais gyvenimo etapais, naujagimiai ir maži vaikai, panašu, yra jautresni cheminių medžiagų ir dalelių poveikiui. Tai turėtų būti sveikatos tyrimų prioritetas“, – teigė mokslininkas.