Naujas testas gali padėti aptikti iki šiol nematytus virusus

Kaip parodė koronaviruso pandemija, nerimauti turėtume ne tik dėl žinomų virusų – mokslininkai ir gydytojai yra priversti ieškoti naujų, besiformuojančių variantų, kurie gali užklupti mus netikėtai, o svarbiausia neturinčius veiksmingų gydymo priemonių, rašo „Science Alert“. 

JAV Jeilio universiteto mokslininkų sukurtas nosies tepinėlio testas gali iš anksto įspėti ekspertus apie nežinomą grėsmę, kuri ima reikštis populiacijoje, net tiesiogiai ir neaptikus viruso.

Teigiama, kad tai gali būti greitas ir efektyvus būdas aptikti pasislėpusius virusus, kurie kitu atveju liktų nepastebėti.

„Nors analizuojant gyvūnų ar žmonių mėginių kaupinius galima nustatyti neatpažintus virusus, šis metodas nepadeda identifikuoti konkrečių virusų, galinčių sukelti žmonių ligas, – savo straipsnyje rašo mokslininkai. – Neaiškių protrūkių metu stebimi žmonių patogenai, tačiau tokiais atvejais besiformuojantys virusai gali būti aptikti per vėlai, t. y. jau prasidėjus epidemijai.“

Naujasis tyrimas grindžiamas ankstesnių tyrimų, kuriuose buvo analizuojamos anomalijos nosies tepiniuose, paimtuose iš galimai kvėpavimo takų infekcija sergančių pacientų, pagrindu.

Įprastais nosies tepinėlio testais aptinkama apie 10–15 žinomų virusų, tačiau ankstesni tyrimai parodė, kad kai kuriais atvejais pasitaikydavo įrodymų, jog organizmas kovoja su infekcija, net kai virusas nebūdavo atpažintas. Tiksliau, būdavo aptinkamas didelis antivirusinio baltymo CXCL10, kurį gamina nosies gleivinė, kiekis.

Atliekant naująjį tyrimą seniems nosies tepinėlių mėginiams, kuriuose rastas didelis kiekis CXCL10 baltymo, buvo pritaikytas tikslus genetinės sekoskaitos metodas, padėjęs aptikti gripu C vadinamą retą gripo virusą.

Lygiai taip pat mokslininkai nustatė keturis COVID-19 atvejus, kurie nebuvo aptikti mėginių ėmimo metu.

Įprastoje ligoninėje kas savaitę gali būti atliekama šimtai nosies tepinėlių, kuriuose nerandama žinomų virusų požymių, tačiau nustačius padidėjusį CXCL10 kiekį, būtų aišku, kad organizmas reaguoja į virusą, ir tokius atvejus reikėtų atidžiau paanalizuoti.

Kitaip tariant, net jei mėginiuose nepavyksta atpažinti virusų, žmogaus organizmo reakcija gali mus įspėti apie naujus jų variantus, kurių dar nėra mūsų duomenų bazėse. Mokslininkų teigimu, taip būtų galima aptikti ir išanalizuoti daugiau naujų virusų.

„Kadangi šis metodas yra grįstas daugeliui virusų būdingų požymių imuniniu atpažinimu, tam nereikia jokių išankstinių žinių apie patogeną“, – rašo mokslininkai, jau planuojantys kitus tyrimus.

Juose esą būtų galima atidžiau analizuoti ir kitus baltymus, galinčius turėti tokį patį ryšį, ir atkreipti dėmesį į tai, kad nosyje esančios bakterijos taip pat gali signalizuoti apie viruso buvimą – tai dar viena sąsaja, apie kurį užsimenama naujojo tyrimo išvadose.

„Pavojingo naujo viruso aptikimas prilygsta adatos paieškoms šieno kupetoje, – sako imunobiologė Ellen Foxman iš Jeilio medicinos mokyklos Konektikuto valstijoje. – Radome būdą gerokai sumažinti šieno kupetą.“

Tyrimas paskelbtas leidinyje „The Lancet Microbe“.