Naudotų automobilių trūksta, o naujų laukiame ilgai: pasak eksperto, tiek už vienus, tiek už kitus šiemet mokame brangiau

Karas Ukrainoje ir nuo COVID-19 pandemijos pradžios besitęsianti lustų krizė toliau stabdo naujų automobilių gamybą, o tai neišvengiamai apsunkina ir lietuvių galimybes įsigyti trokštamą transporto priemonę. Kaip pastebi automobilių rinkos ekspertas, esant naujų automobilių trūkumui, pirkėjai atsigręžė į naudotus, dėl ko pastarųjų kaina ir toliau stiebėsi į viršų. Skaičiuojama, kad vidutinė Lietuvoje įsigyto naudoto automobilio kaina šiuo metu – 7,6 tūkst. eurų. Per metus ji vidutiniškai paaugo trečdaliu.

Brango tiek nauji, tiek naudoti automobiliai

Pasak Autoplius.lt portalo komunikacijos specialisto Gintenio Dauparo, pirmoji šių metų pusė Lietuvos automobilių rinkoje jau nebuvo tokia suvaržyta kaip anksčiau, tačiau iššūkiai vis dar nesibaigia.

Pasak G. Dauparo, per antrąjį 2022 metų ketvirtį Lietuvoje iš viso buvo sudarytos 79,1 tūkst. automobilių pardavimo sutartys. Tai – 11 proc. mažiau nei tą patį ketvirtį pernai. Naujų automobilių rinkoje (atmetus numanomą reeksportą) matomas 7 proc. sandorių kiekio mažėjimas, lyginant su tuo pačiu pernai metų ketvirčiu, tačiau lyginant su priešpandeminiu 2019 metų laikotarpiu, pardavimai lieka išaugę 20 proc.

Lietuvoje jau įregistruotų automobilių sandorių kiekis, lyginant su antruoju 2021 metų ketvirčiu, praktiškai liko nepakitęs. Sandorių kiekio sumažėjimas siekia 1 proc.

Tuo metu vidutinės automobilių kainos Lietuvoje, anot G. Dauparo, ir toliau augo. „Pernai vidutinis naujas mūsų šalyje įsigytas automobilis kainavo 31,8 tūkst. eurų. Šiemet, remiantis pirmojo metų ketvirčio duomenimis, kaina šoktelėjo – iki 34,2 tūkst. eurų. Tuo tarpu naudotų automobilių kainos kyla dar aktyviau. Vidutinė Lietuvoje įsigyto naudoto automobilio kaina šiuo metu – 7,6 tūkst. eurų. Per metus ji paaugo 1,9 tūkst. eurų arba 33 procentais“, – detalizavo automobilių rinkos ekspertas.

Lietuviai – nebe „dyzelių“ tauta?

Kaip tęsė G. Dauparas, į Lietuvą įvežamų automobilių vidutinis amžius jau treti metai iš eilės po truputį mažėja. 2020 metais jis siekė 11 m. ir 10 mėn., pernai – 11 m. ir 6 mėn., o šiemet – 11 m. ir 1 mėn. Savo ruožtu bendras vidutinis Lietuvoje važinėjančio automobilio amžius padidėjo dar 3 mėnesiais. Dabar jis siekia 16 metų ir 5 mėnesius.

„Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, į Lietuvą įvežta dar mažiau dyzelinių ir dar daugiau hibridinių bei vien elektra varomų transporto priemonių. Žinoma, „dyzeliai“ vis dar sudaro didžiausią pyrago dalį – 70,7 proc., tačiau tai beveik 7 proc. mažiau. Tuo metu hibridinių automobilių dalis per metus ūgtelėjo penktadaliu ir jau sudaro 7,5 proc. visų į mūsų šalį įvežtų transporto priemonių“, – aiškino G. Dauparas.

Stebint naujų automobilių pasiskirstymą pagal degalų tipą – situacija išlieka panaši, kaip ir prieš 12 mėnesių.

„Dyzeliu varomų automobilių dalis praktiškai nepasikeitė. Truputį išaugo benzininių ir vien elektra varomų automobilių kiekiai, dabar jie sudaro atitinkamai 44,2 proc. ir 4 proc. visų per ketvirtį parduotų naujų automobilių pyrago. Susitraukė tik hibridinių transporto priemonių dalis. Prieš metus ji sudarė 39,7 proc., šiemet tik 31,6 proc. visų per ketvirti parduotų naujų automobilių“, – tęsė ekspertas.

Įtakos turi ir degalų kainos, ir politikų sprendimai

Anot G. Dauparo, šį ketvirtį kaip niekada daug automobilių buvo išregistruota iš Lietuvos. Tam, eksperto teigimu, labiausiai įtakos turėjo 3 mėnesius į Ukrainą įvežamiems automobiliams praktiškai netaikyti importo muitai.

„Perkamų automobilių kiekis tapo rekordinis. Galime numanyti, kad ukrainiečiai Lietuvoje per šį laikotarpį įsigijo apie 15 tūkst. transporto priemonių. Tai – penktadalis to, ką per tą patį ketvirtį įsigijo lietuviai“, – pridūrė jis.

Nepaisant to, tam tikra stagnacija šalies automobilių rinkoje išlieka. G. Dauparo teigimu, pokyčių galima tikėtis nebent 2023 metų antroje pusėje, jei prognozuojama ekonominė krizė nesukels papildomų iššūkių. Tiesa, automobilių kainų kritimo artimiausiu metu tikėtis nereikėtų.

„Europos Parlamentui pritarus įstatymo projektui nuo 2035 metų uždrausti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais prekybą, tikėtina, kad lėtai ir sistemingai auganti mažataršio transporto paklausa įgaus dar didesnį pagreitį. Tam įtakos taip pat turės gerėjanti įkrovimo infrastruktūra, didėjanti pasiūla ir toliau valstybės siūlomos subsidijos.

Kuro kainoms kylant į aukštumas, galimas didelio litražo, kurui valgių parduodamų automobilių kiekio augimas. Tokių automobilių savininkai galimai norės susimažinti savo mėnesines išlaidas, keisdami automobilį į taupesnį. Tai gali padidinti dyzelinių transporto priemonių paklausą“, – prognozavo G. Dauparas