NATO siunčia signalą Rusijai – šimtai tūkstančių karių ne atkovos, o neleis žengti nė žingsnio Aljanso teritorijoje

Birželio gale vykusiame NATO viršūnių susitikime Aljansas pasiuntė galingą žinią pagrindine grėsme įvardintai Rusijai. Į sąjungininkų gretas stos Švedija ir Suomija, Aljansas į branduolines atakas atsakys priešininkui „netoleruotino masto“ smūgiais, o gintis per trumpą laiką bus pasirengę 300 tūkst. karių. Toks atgrasymas žodžiu gali suveikti, bet realus planų įgyvendinimas kelia klausimų.

„Manau, tai gana didelė pergalė. (...) Jei visi planai materializuosis, tai bus milžiniški (pokyčiai)“, – LRT.lt sakė Latvijos nacionalinės gynybos akademijos Saugumo ir strategijos tyrimų centro direktorius Tomas Rostokas.

Rytų flango gynyba

Lyderių sutartuose NATO planuose numatyti ir svarbiausi Europos saugumo pokyčiai. JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo Lenkijoje įsteigti nuolatinę amerikiečių karių vadavietę, daugiau karių rotuoti Rumunijoje ir Baltijos šalyse. Į Jungtinę Karalystę siunčiami papildomi naikintuvai F-35. Visa tai padvigubina JAV pajėgas Rytų flange. Šiuos planus turės įgyvendinti naujasis vyriausiasis JAV pajėgų vadas Europoje Christopheris Cavolis, puikiai išmanantis regioną, Rusiją ir mokantis rusų kalbą.

„NATO viršūnių susitikimas patvirtino visą darbą, kuris pastaruosius ketverius metus vyksta kariniame štabe“, – leidiniui „Politico“ sakė NATO karinio komiteto vadas admirolas Robas Baueris.

Pagal ligšiolinę strategiją, Baltijos šalyse ir kitur Rytų flange dislokuotos pajėgos turėjo veikti kaip „sprogdiklio detonatorius“. Tačiau Rusijos agresijos Ukrainoje akivaizdoje Aljansas ėmėsi ryžtingų žingsnių ir paskelbė apie smarkiai plečiamas greitojo reagavimo pajėgas, naujus dalinius Rytų sąjungininkų gynybai.

„Matome pokytį, kai nuo gynybos baudžiant atakuojančias pajėgas pereinama prie kelio įsiveržti į NATO teritoriją užkirtimą“, – LRT.lt sakė Lenkijos „Polityka Insight“ analitinio centro saugumo programos vadovas Marekas Świerczyńskis.

Prieš NATO viršūnių susitikimą Estijos premjerė viešai pareiškė, kad ligtoliniai Baltijos šalių gynybos planai yra pasenę ir numato, jog Baltijos šalys karo atveju būtų okupuotos, o sąjungininkai jas išvaduotų per 180 dienų.

T. Rostokas šiuos komentarus vadina netinkamais. Anot jo, pirmiausia, nėra garantuota, kad Rusija galėtų užimti Baltijos šalis, nes kare įvykius prognozuoti sunku. Kita vertus, K. Kallas leido suprasti, kad Aljansas 180 dienų nieko nedarytų, tik kauptų pajėgas, kol „Baltijos šalyse vyktų prievartavimai, kankinimai ir genocidas.“

„Taip paprasčiausiai nėra. (...) Aišku, dabar matome, kad atgrasymas turi būti lankstus, – pabrėžė Latvijos analitikas. – Karas Ukrainoje parodė, kad Rusija nepajėgi užpulti be perspėjimo ženklų – Maskva pajėgas Ukrainos pasienyje telkė beveik metus. Jei Rusija ims telkti karius pasienyje su Baltijos šalims, tada NATO turės reaguoti lanksčiai. Daug kas priklausys nuo politinės valios, bet NATO turės laiko reaguoti. Baltijos šalys galės kelti šį klausimą.“

Pagal naujuosius NATO vadovų planus, naująsias pajėgas sudarys „gerokai daugiau“ kaip 300 tūkst. tūkst. skirtingos parengties karių. 100 tūkst. bus pasirengę kovos veiksmams per 10 dienų, dar 200 tūkst. per trisdešimt dienų.

Dabar NATO greitojo reagavimo pajėgas sudaro apie 40 tūkst. karių, jie gali per 48 val. pajudėti į krizės tašką ir atlieka Aljanso „ugninės sienos“ apsaugos funkciją.

Vien Vokietija įsipareigojo plečiamoms pajėgoms skirti 15 tūkst. karių, dar iki 5 tūkst. karių brigada bus priskirta specialiai Lietuvai, nors ir dislokuota pačioje Vokietijoje, Berlynas taip pat teiks 65 lėktuvus, 20 laivų ir spec. pajėgų būrius.

Baltijos šalys naujuosius NATO planus sveikino, bet valstybių vadovai pabrėžė, kad dabar regione nėra tinkamos infrastruktūros naujiems kariniams daliniams priimti, apgyvendinti. Tiek Lietuva, tiek Latvija jau paskelbė plečiančios karinę infrastruktūrą, statančios naujus poligonus.

Tačiau M. Świerczyńskis šiuos argumentus vertina skeptiškai – jei šalis negali priimti brigados, NATO turėtų įsteigti specialų fondą infrastruktūros plėtrai finansuoti.

„Netikiu tuo, tai veikiau pasiteisinimas, o ne tikra problema. Žinoma, tai užtruktų ilgai, bet ir naujo modelio pajėgų kūrimas truks metų metus“, – teigė analitikas.

Ar užteks jėgų ir išteklių

Kurios kitos valstybės deleguos karius, kaip bus paskirstomi darbai, kur kariai treniruosis, ar bus perkeliama karinė įranga, tebėra neaišku. Tačiau tai bus stiprus signalas Maskvai.

„Tai milžiniškas pokytis, nes atgrasymas Baltijos šalims yra itin svarbus. Labiausiai Rusiją atgrasantis faktorius yra bendra NATO narių galia ir kuo didesnis jų pajėgų parengtumas, tuo lengviau atgrasyti Rusiją nuo atakų Baltijos regione“, – sakė analitikas.

Neaišku, iš kur bus imami finansiniai ištekliai. Dabar tik 9 iš 30 valstybių savo gynybai skiria daugiau kaip 2 proc. BVP. Nauji regionų gynybos planai turėtų būti realizuoti iki 2023-ųjų vidurio, pabrėžė adm. R. Baueris.

„Neįsivaizduoju, iš kur bus traukiami resursai visa tai įgyvendinti, bet jei stebuklingai NATO parodys šias pajėgas, efektas bus milžiniškas“, – sakė M. Świerczyńskis.

Tai galima laikyti ir tam tikru atgrasymu pareiškimais. Tačiau taip elgėsi Rusija, kuri buvo sukūrusi mitą apie savo ginkluotųjų pajėgų gausą bei stiprybę, tad galų gale „nuo žodžių teks pereiti prie darbų“.

NATO susidurs ir su pramonės problema, kuriai išspręsti prireiks laiko. Vokietijos ekspertai jau perspėja, kad ginklų sandėlių lentynos yra tuščios, Vokietijos karinė pramonė ilgą laiką negaudavo daug užsakymų iš gynybos struktūrų, todėl dabar sunkiai susitvarkys su staiga išaugusia paklausa. Tai gali tapti iššūkiu ir visam Aljansui.

„Turime būti atviri, jei norime rusams nuo pat pirmosios potencialaus konflikto minutės neleisti įžengti į NATO teritoriją, mums reikia gerokai daugiau ugnies galios. Dabartinių atsargų tam nepakanka“, – pabrėžė M. Świerczyńskis.