NATO atsidūrė sudėtingoje situacijoje – nauji planai parengti, bet trūksta Švedijos narystės

NATO jau parengė naujus planus, kurie stiprins Rusijos pašonėje esančių valstybių gynybą. Kol į Aljansą neįstoja Švedija, neužtikrinta padėtis silpnina NATO. Bet ekspertai pabrėžia – tikėtis, jog kitos šalys pasirūpins saugumu, neteisinga – priėmus naujus planus visoms valstybėms teks rimčiau rūpintis savo gynyba.

NATO parengė naujus gynybos planus karui Europoje ir sąjungininkų Rusijos pašonėje gynybai. Jie atspindi dėl Rusijos invazijos Ukrainoje pasikeitusią situaciją, tačiau Baltijos ir Šiaurės regionų gynyba nebus užbaigta, kol Švedija neįstos į Aljansą.

Nauji NATO gynybos planai atspindės tris svarbiausius pokyčius: Rusijos invazijos Ukrainoje padarinius ir pamokas, Suomijos ir Švedijos narystę Aljanse, NATO perėjimą prie „kiekvieno centimetro“ teritorijos gynybos.

Dėl neužtikrintumo Aljansas yra silpnesnis

Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO bus lemtingas faktorius, itin padidinsiantis Aljanso sąjungininkų saugumą Baltijos jūros regione. Pirmiausiai tai suteiks NATO žymiai daugiau karinės įrangos, karių, logistikos galimybių, kitų pajėgumų.

„Manau, Suomija NATO bus laikoma sąjungininke, kuri savo kariuomene rūpinasi atsakingai ir nori, kad taip pat elgtųsi ir kiti. Tai reiškia NATO tikslų pasiekimą gynybos finansavimui, investicijas, sąžiningą dalijimąsi bei specializaciją regioniniu pagrindu“, – LRT.lt sakė Suomijos tarptautinių santykių instituto (FIIA) tyrėjas Henris A. Vanhanenas.

Karine prasme Suomijos oro, jūrų ir žemės teritorijos bus itin svarbios ne tik šios šalies, bet ir šiaurės Norvegijos, Baltijos jūros gynybai, šalies žvalgybiniai pajėgumai, ypač jūrose, didins Baltijos šalių saugumą.

Danija, Suomija, Švedija ir Norvegija neseniai nusprendė bendrai valdyti savo oro pajėgas. Lenkija taip pat didina savo karinius pajėgumus, perka naują įrangą – tankus, šarvuočius, naikintuvus, žada sukurti didžiausią kariuomenę kontinentinėje Europoje.

Prie Aljanso prisijungus Suomijai, Šiaurės ir Baltijos šalių apginamumas bei atgrasymas nuo galimos agresijos jau sustiprėjo. Tačiau gynybinės architektūros Šiaurės Europoje užbaigimui būtinas ir Švedijos prisijungimas prie NATO, pabrėžė H. A. Vanhanenas.

Tačiau Švedijos narystės procesas yra įstrigęs dėl Turkijos ir Vengrijos lyderių prieštaravimų, sąjungininkai nebėra užtikrinti, ar Stokholmas jau taps visateisiu NATO nariu iki Aljanso viršūnių susitikimo Vilniuje liepą. Nepaisant to, daugelis švedų vis dar palaiko narstę NATO, bet įstrigęs procesas veikiausiai kelia galvos skausmą ir NATO vadavietėje – Aljanso pajėgoms Švedijos teritorija itin svarbi Baltijos šalių gynybai, o prisijungus Suomijai, Švedijos svarba dar labiau išaugo.

„Kol Švedija nėra narė, yra kiek neužtikrintumo, kaip Aljansas gali veikti skirtingais scenarijais, dėl to jis yra kiek silpnesnis, – LRT.lt sakė Europos užsienio reikalų tarybos (ECFR) ekspertas Matsas Engströmas. – Jei Švedija artimai bendradarbiauja su NATO ir rengiasi stojimui, gynybos planai negali būti visiškai baigti iki Švedijos tapimo nare. Nors labai tikėtina, kad Švedija dalyvautų Rytų flango gynyboje, ji nėra priversta to daryti, kaip būtų pagal Aljanso 5-ąjį straipsnį.“

Pasikeitęs požiūris

Buvusi Estijos premjerė 2022-aisiais skambiai pareiškė, kad galiojantys NATO planai sudarytų galimybę Rusijai okupuoti Baltijos šalis, o tuomet sąjungininkai jas siektų išvaduoti. Tačiau rusų karo nusikaltimai ir žiaurumai Ukrainoje privertė Aljansą keisti požiūrį.

Todėl Madrido viršūnių susitikime buvo nuspręsta Rytų flango valstybėse dislokuoti papildomus pajėgumus dvišalių susitarimų pagrindu, išplėsta Priešakinių pajėgų (eFP) geografija įtraukiant Bulgariją, Vengriją, Rumuniją ir Slovakiją. Sąjungininkai įsipareigojo sukurti ir 300 tūkst. karių greitojo reagavimo pajėgas, kurios būtų aktyvuojamos palaipsniui.

Ketvirtadienį kalbėdamas su Lietuvos žurnalistais, NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO ketina ginti „kiekvieną teritorijos colį“ nuo pat pirmosios karo akimirkos. Tai daryti padės ir naujieji gynybos planai, kurie „atspindi pasikeitusią situaciją“.

Būtent tokios gynybos prašė Baltijos šalys, tačiau tam sąjungininkai turi perkelti papildomas „įgalinimo“ priemones – amuniciją, karinę techniką. Lietuva taip pat prašo, kad Vokietija į Lietuvą perkeltų ir nuolat čia dislokuotų brigadą, ne tik priešakinę vadavietę ir brigados dydžio karinio vieneto aprūpinimo elementus. Tačiau Latvija ir Estija tokių reikalavimų nekelia.

„Abejotina, kad planuose numatoma, jog šie papildomi pajėgumai turi būti dislokuoti nuolat. Veikiausiai tik, kad jie turi būti parengti ir vietoje, kai to reikės“ – sakė Anthony Lawrence’as.

Susirūpinus, ar to pakaktų „priešakinei gynybai“, J. Stoltenbergas ramino – apie tai, kad Rusija kaupia karius Ukrainos pasienyje, Vakarų žvalgybos žinojo iš anksto, kelis mėnesius skelbė apie pavojaus galimybę, žinojo pačią invazijos datą.

Po 2014 m. atliktos RAND korporacijos modeliavimai rodė, kad regione NATO pajėgoms priešininkai gali mesti rimtą iššūkį, todėl Aljansas stengėsi silpnybes kompensuoti pratybomis, erdvės stebėjimu ir rotacinėmis pajėgomis, pabrėžė H. Vanhanenas.

„Tikėtina, kad prisijungus Suomijai ir Švedijai, NATO atgrasymas bus stipresnis, tai gali vesti ir prie atgrasymo neleidžiant įžengti į teritoriją“, – sakė H. Vanhanenas.

Gynybos analitikai ir Vakarų pareigūnai jau seniai pabrėžia, kad NATO akimis trys Baltijos šalys yra vienas regionas, todėl valstybės neturi varžytis dėl papildomų sąjungininkų pajėgų ar karinių vienetų dislokavimo, būtina į regioną žvelgti plačiau.

„Kaip pranešama, naujuose planuose specifiniams kariniams vienetams priskiriamos konkrečios kolektyvinės gynybos užduotys. Anksčiau taip nebuvo. Su šiais priskyrimais ateina ir reikalavimai“, – LRT.lt sakė A. Lawrence’as.

NATO patvirtinus naujuosius gynybos planus bus peržiūrima, kokius pajėgumus turi priskirti konkrečios sąjungininkų valstybės.

„Todėl pajėgumų planavimą specifiniai operaciniai planai ir poreikiai privers žengti į priekį, o sąjungininkai galės geriau vieni kitus priversti atsiskaityti už savo operacinį pasirengimą“, – LRT.lt akcentavo Estijos Tarptautinio saugumo ir gynybos studijų centro (ICDS) ekspertas A. Lawrence’as.

Rusija taip pat veikiausiai didins savo pajėgas prie Vakarinių sienų. Regione jau vykdoma daugiau žvalgybinių skrydžių, neseniai virš Estijos pirmą kartą praskrido NATO žvalgybiniai lėktuvai.

„Jei Rusija bus kariškai stipri ir agresyvi, NATO ir Švedija gali rinktis dislokuoti daugiau karių „pafrontės valstybėse“, kad užkirstų kelią invazijai. Bet tai priklausytų ir nuo politinių procesų JAV, Vokietijoje“, – pridėjo M. Engströmas.

Todėl NATO valstybėms svarbu nepamiršti ir savo įsipareigojimų – peržengti 2 proc. ribą, rinkti daugiau karinio personalo. Latvija jau grąžino privalomąją karinę tarnybą, Lietuva turi planų kurti savo diviziją. O neužtikrinta situacija Rusijos viduje bei tebesitęsianti invazija Ukrainoje demonstruoja, kad valstybės toliau turi investuoti į karinį pasirengimą bei atgrasymą.

„Dabartinis Kremlius yra labai linkęs leistis į rizikas bei manevrus, su kuriais negali susitvarkyti. Ir tai neišvengiamai atsispindi ir Šiaurės–Baltijos regione“, – pabrėžė H. Vanhanenas.