„Mūsų darbas – kaip šachtininkų“: autobuso vairuotojas papasakojo apie darbo kasdienybę ir algų pakėlimą, po kurio dalis uždirba mažiau

„Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) vairuotojams kyla problemų dėl pertraukų tarp maršrutų, galimybės ramiai pavalgyti pietus, pailsėti. Darbuotojas LRT.lt prakalbo, kad darbo sąlygas apsunkina ir kartais įterpiama penktoji darbo diena kitu grafiku, todėl neužtenka laiko poilsiui. Bendrovė tikino, jog kasdienių darbo sąlygų klausimas yra labai svarbus, o jas gerinti siekiama nuosekliai.

„Po darbo būna net sunku kalbėti“

VVT vairuotojas Antanas (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas) LRT.lt pasakojo, kad šį darbą dirba jau beveik 30 metų.

„Iš esmės vairuoju tris autobusų maršrutus, bet kai būna rezervas [reikia pavaduoti kolegas, išvykti kitu maršrutu], tada jau kaip tėvynė reikalauja [dirbu]. (...) Mūsų darbas yra kaip šachtininkų – kenksmingas, nes režimo nėra. Aš dirbu sąlygomis „4–2“, vadinasi, 4 dienas dirbu pirmąją pamainą, gaunu dvi laisvas dienas, tada 4 dienas dirbu antroje pamainoje. Įsivaizduokite, nespėja organizmas adaptuotis, nes pirmajai pamainai keliuosi 2.30–3.00 valandą ryto“, – pasakojo vairuotojas.

Anot jo, pirmasis reisas išvažiuoja 4.40 val. ryto, tačiau reikia atvažiuoti pusvalandžiu anksčiau, kadangi būtina atlikti kasdienę apžiūrą: patikrinti visus parametrus, diržus, tepalus.

„Vakarinę pamainą būna, kad pradedi 15 valandą ir baigi 21.30 val., bet užtat nesijauti pavargęs. Norėčiau akcentuoti, jog 9 valandų darbas yra labai varginantis, nes po darbo būna net sunku kalbėti. Pareinu namo, vaikštau apdujęs dėl nuovargio“, – pasakojo jis.

Kaip teigė pašnekovas, vairuotojai mėgsta sakyti, jog dėl įtampos ir mažo judėjimo jie gyvena „sėdi, valgo, miega“ režimu.

„Kadangi dirbame režimu „4–2“, mes neišdirbame normos valandų ir įmonė prideda papildomą penktą dieną. Svarbiausia, kad poilsio režimo jie nepaima iš antros pamainos, tarkime, dirbu antroje pamainoje ir penktą dieną dirbu kitoje pamainoje, tada pasiilsiu ir einu į pirmą pamainą. Neužtenka poilsio valandų. Jau buvau suplanavęs išeiti, jeigu bendrovė skirs penktąją dieną. Net parašiau prašymą, kad sutinku, jog neišdirbsiu normos valandų ir nereikšiu pretenzijos“, – sakė Antanas.

Pasak pašnekovo, pridėjus papildomą darbo dieną, iš dviejų poilsio dienų lieka tik viena, tačiau tokių situacijų pasitaiko tik kartais.

„Daugelis mūsų yra nepatenkinti dėl penktos dienos, vadiname „erkėmis“, nes atima poilsio laiką ir, svarbiausia, nepasiilsi, kas ta viena diena, čia vėl į darbą, darbdavys to nesupranta. Aišku, dabar būtų labai sunku išsikovoti, kad nebūtų 9 valandų darbo dienos. Čia sunku ką nors sumažinti. Įsivaizduokite, po tokios dienos išlipęs iš autobuso jautiesi kaip apsinešęs, nereikia nė alkoholio vartoti“, – kalbėjo vilnietis.

Problemų kelia ir susiaurintos gatvės

Kaip pasakojo vairuotojas, profesinei sąjungai jau pavyko susitarti, kad darbuotojai gautų 45–50 minučių pietų pertrauką vietoje pusvalandžio.

„Bet nėra pakankamų pertraukėlių tarp reisų. Tam tikruose maršrutuose aš visą laiką vėluoju, tad lieka kelios minutės poilsio, nes reikia viską pažymėti, kiek vėluojama. Kitur vėluojama dar daugiau, tad kas lieka? Vėl kol surašai, nespėji, o norisi pailsėti. Norime kojas pramankštinti. Reikia ar nereikia valau langus, kad pajudėčiau. Techninis direktorius patobulino šiuos grafikus, tai nuo stoties laiko „nuėmė“, paliko 2–3 minutes ir „permetė“ kitai pusei. Kas svarbiausia, jog važiavimo laikas liko beveik tas pats“, – akcentavo darbuotojas.

Pasak jo, iki šiol tekdavo planuoti, kada galima gerti kavą, nes neaišku, kada bus galima sustoti ir nueiti į tualetą, nes jų irgi trūksta. Visgi net ir per pietų pertrauką, kai sustojama prie numatytų žiedų, tenka vis išeiti ir pastumti transporto priemonę, kadangi nebėra darbuotojų, kurie anksčiau atlikdavo šį darbą.

„Tas, kuris pietavo anksčiau, jis išvažiavo, reikia pavažiuoti į priekį, nėra, kad labai pailsėtum per pertrauką. Aš turiu sėdėti autobuse, kad mano kolega galėtų patogiai važiuoti. (...) Yra vairuotojų, kurie nepatraukia troleibuso iš principo, nes sako, kodėl aš dabar per pietų pertrauką turiu išeiti ir patraukti. Vairuotojai turėtų gauti bent dešimt minučių nepertraukiamos pertraukos“, – akcentavo pašnekovas.

Anot jo, kai VVT pristato atlyginimų dydį, sako vidurkį, bet jį padidina, nes vairuotojai dirba poilsio dieną. Tad vairuotojai „į rankas“ uždirba maždaug 1 000–1 100 eurų.

„Dabar kai gyrėsi, kad pakėlė atlyginimą, to nepaneigsi, jie pakėlė, bet atlyginimas yra diferencijuotas, jie suinteresuoti pakelti algą jauniems darbuotojams. Norėčiau akcentuoti, kad jiems tikrai reikėjo didinti algą, kad būtų motyvuoti, nes kiek kalbėdavau, gaudavo apie 800–850 eurų „į rankas“. Jiems po atlyginimo pakėlimo paaugo alga apie 150–200 eurų, bent jau taip kai kurie gyrėsi. Ilgamečiams vairuotojams, tokiems kaip aš, alga pakilo tik 50–60 eurų, kai kam netgi sumažėjo“, – teigė Antanas.

Pasak vairuotojo, darbe tenka susidurti ir su keleivių priekaištais, pavyzdžiui, kad per toli nuo šaligatvio sustabdė transporto priemonę.

„Šaligatvių aukštis yra nevienodas. Kai kurios stotelės turi žemesnius bortelius ir gali drąsiai nuleisti autobuso priekį virš bortelių, norėdamas arčiau privažiuot, bet dėl susiaurintų eismo juostų kyla problemų. Piko metu nesaugu važiuoti, nes eismo juostos plotis ribotas“, – akcentavo pašnekovas.

Dėl daugelio reikalavimų sutarta

„Vilniaus viešojo transporto“ komunikacijos ir rinkodaros vadovė Giedrė Buivydaitė LRT.lt komentavo, jog viešoje erdvėje keliamas kasdienių darbo sąlygų klausimas yra labai svarbus.

„Tikrai yra ką gerinti, bendrovė tą daro nuosekliai. Tačiau šiame kolektyvinės sutarties derybų kontekste tai nėra šie klausimai, kurie sprendžiami kolektyvine sutartimi. Jeigu žiūrime plačiąja prasme – taip, kolektyvinėje sutartyje aptartas ir pertraukų apmokėjimas, ir poilsio, ir darbo režimas, yra apie tai. Ir dėl daugelio reikalavimų yra sutarta“, – sakė atstovė.

Anot jos, dar iki streiko buvo pakeltas darbo užmokestis visiems darbuotojams bent 10 proc., o tai buvo vienas iš pagrindinių streiko reikalavimų.

„Vairuotojams bendrovė papildomai kėlė darbo užmokestį dar daugiau – vidutiniškai 20 proc., nes pastaruosius metus yra didelis vairuotojų trūkumas. Darbuotojams ir dabar yra išlaikomos naudos ir garantijos, kurios buvo 2018 m. kolektyvinėje sutartyje: jubiliejinės išmokos, papildomos atostogų dienos už išdirbtą laiką, sveikatingumo priemoka, papildomi priedai už kokybišką ir ilgametį darbą ir pan.“, – vardijo G. Buivydaitė.