Moralė, godumas, reputacija: bankų viršpelnio mokestis priešina ir politikus, ir ekspertus

Argumentų kova, ar bankai turi būti solidarūs su visuomene, praeitą savaitę persikėlė į Seimą. Parlamentarai numatę skubiai svarstyti, ar apmokestinti bankų viršpelnius. Valdantieji sako, laikinas solidarumo įnašas – tarsi duoklė visuomenei, su kuria bankai, susiklosčius jiems itin pelningoms aplinkybėms, nesidalijo. Todėl dalimi jų uždarbio turėtų būti finansuojami krašto apsaugai, taigi ir visai visuomenei, svarbūs projektai. 

Bet liberalusis koalicijos sparnas iškart pasakė, kad konservatorių finansų ministrės idėjos nepalaikys. Nes tai – joks solidarumas, o naujas vieno sektoriaus apmokestinimas. O toks precedentas, pasak jų, pavojingas ir galiausiai pridarys daugiau žalos nei per porą metų bus surinkta pinigų. Premjerė sako ant koalicijos partnerių nepykstanti. Klausimas dėl bankų mokesčio tarp ekspertų virto ginču apie moralę, godumą, reputaciją.

Pelnai nuolat auga

Lietuvoje bankų pelnas, pernai pasiekęs beveik 470 mln. eurų, šiemet, prognozuojama, bus bent dvigubai didesnis. Tiek uždirbti, sako Lietuvos bankas, nesitikėjo net patys bankai – jų planuose tokio dydžio nebuvo.

„Yra tikrai masyvus, siekia apie pusantro procento bendrojo vidaus produkto, maždaug milijardą, – vertina Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta. – Kai tipiškai bankai uždirbdavo 300-400 mln. Kyla natūralus klausimas, ar į tokią situaciją reikia reaguoti valstybei.“

Vyriausybė nutarė – reikia. Seimui pasiūlė įteisinti „bankų solidarumo įnašą“ – apmokestinti dalį grynųjų palūkanų pajamų.

„Būtų abipusė nauda – valstybė gautų tam tikrų pajamų, bankai pasidalintų ir pakeltų galbūt savo reputaciją visuomenės akyse“, – mano S. Krėpšta.

Neišskolintus indėlius bankai laiko centrinio banko sistemoje, ši saugykla – Vokietijoje.

Kai iki tol pinigus į ekonomiką liejęs Europos centrinis bankas (ECB) pernai nutarė kovoti su infliacija ir staigiai ėmė kelti palūkanas, bankai ėmė uždirbti ir iš indėlių, ir iš paskolų.

„Tai yra tiesiog renta, kalbant ekonominiais terminais, – tai įvertino premjerė Ingrida Šimonytė. – Tai yra, kai nieko pernelyg daryti nereikia, o pinigai patys pas tave ateina.“

„Tai šitas efektas amžinai nesitęs, bet, mūsų supratimu, tai yra šioks toks ir moralės klausimas“, – priduria premjerė, pagal išsilavinimą – ekonomistė.

Laisvos rinkos institutas – prieš bankų solidarumą

Mokesčio nepalaikančio Laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius sako, kad reikia ne bankus apmokestinti, o keisti ECB politiką – klausimas dėl moralės esą turėtų būti adresuojamas jam.

„Jeigu bankai įgijo legaliais būdais, teisėtai tam tikrą nuosavybę, naudojasi tais pačiais ECB instrumentais, tai tuomet ir reikėtų sakyti, kad įgijimo būdas buvo nemoralus, neteisėtas, o ne tai, kas yra pasekmė, – mano L. Marcinkevičius. – Jeigu mes sakom, kad kažkas yra amoralu su pinigų politika ECB, tai keiskime amoralią pinigų politiką, o ne bankus kaltinkime amoralumu.“

Apmokestinus bankus, planuojama surinkti maždaug 400 mln. eurų. Jie atitektų krašto gynybos projektams. Premjerė sako, kad tai viešasis interesas, tai svarbu visiems Lietuvoje.

„Finansų ministerija sakė, jokio neigiamo poveikio neturės. Tu paimi pinigus iš vieno sektoriaus ir jokio absoliučiai neigiamo poveikio – stebuklas tiesiog“, – ironizuoja Laisvosios rinkos instituto atstovas.

L. Marcinkevičius tikina, kad bankai jau dabar moka 20 proc. pelno mokesčio tarifą, kai visi kiti verslai – 15 proc. Padidinimas buvo įvestas laikinai, bet po to paverstas nuolatiniu.

Bankai jaučiasi diskriminuojami

„Tai yra jau antras papildomas bankinio sektoriaus mokestis, kuris nustatomas kelių metų bėgyje. Ir mes nematom jokio, nei ekonominio, nei finansinio, nei politinio, nei teisinio pagrindo tą daryti šalyje, – tvirtina Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė. – Ir Lietuva yra vienintelė šalis, kuri antrą kartą apmokestina bankus.“

Tai, jos teigimu, yra diskriminacija sektoriaus atžvilgiu. „Žiūrint į dalyko esmę, tai tiesiog dėl to, kad šito sektoriaus yra nemėgstama. Tai yra tiesiog bankai yra baudžiami už tai“, – tikina Bankų asociacijos prezidentė.

Mokestį palaikantis vartotojų atstovas sako, kad bankų laikysena tiesiog negraži. Jis vardija skaičius: vidutinis bankų pelningumas Lietuvoje jau pernai buvo apie 10 proc., kai euro zonoje jis siekia maždaug 5.

„Turėti įžūlumo kovoti už savo milijardus, kai iš tikro puikiai visi supranta, jog tie milijardai yra ne jų, tai yra jiems iš dangaus nukritę milijardai, – sako Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys. – Tai ilgu laikotarpiu jiems tik kiša koją. Nu kokią galima reputaciją susikurt, jeigu šitaip atkakliai priešiniesi mokesčiui, kuris praktiškai yra labai vietoj?“

„Kodėl Lietuvoj tas godumas turi viršyti visas įmanomas ribas?“ – priduria jis.

Skilimas koalicijoje

Laisvosios rinkos instituto atstovas L. Marcinkevičius tikina, kad krašto apsaugai finansuoti solidarumą turėtų rodyti visi.

„Noras gauti pinigų visiems būdingas, ne tik verslams, kuriuos čia godumu daug kas kaltina. Ir pats tikslas yra suprantamas, noras finansuot krašto apsaugą yra suprantamas, bet tada, jeigu visai Lietuvai tai yra reikalinga, tuomet ir visa Lietuva ir turėtų susimokėt, o ne vienas siauras sektorius“, – sako jis.

Seime papildomam bankų apmokestinimui pritaria opozicija. Bet nepalaiko koalicijos partneriai – Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija.

Sako, laikinas mokestis vėl gali virsti nuolatiniu. Numuš bankų konkurencingumą, baidys investuotojus. Apskritai, tvirtina liberalai, Vyriausybė elgiasi kaip plėšikas.

„Ką mes darom su tokiais vienkartiniais apmokestinimais, pasakydami, čia per didelius pelnus turi, reikia atimti. Ar mes tikimės po to pritraukti naujo kapitalo ir naujų darbo vietų? – sako Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. – Ir visiškai nesvarbu, bankų ar kitame sektoriuje. Ar mes tikimės, kad lietuviai, sukaupę kapitalo, norės investuot Lietuvoje ir be baimės tą darys, nebijodami vyriausybių, kurios gali paimti ir staiga atimti iš tavęs uždirbtus pinigus?“

Be to, esą neaišku, ar galiausiai už tai nesusimokės patys gyventojai ir verslas.

„Nėra aiškumo, ar neatsiguls ant bankų klientų pečių našta, kuri yra papildomai šitiems rinkos žaidėjams uždedama“, – gąsdina Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

„Pats mokesčio dizainas sukonstruotas taip, kad bankai turėtų paskatas kelti terminuotų indėlių palūkanas, kurias moka žmonėms, ir taip, tikėtina, mažiau sumokėtų solidarumo įnašo“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Liberalų teigimu, prieš sukurpdama mokestį, Vyriausybė galėjo bent jau pasitarti su koalicijos partneriais – mokestis galbūt būtų buvęs, bet kitoks.

„Graso tą koaliciją sugriaut. Aš netikėčiau, kad sugriautų. Turbūt ne tas klausimas, dėl kurio sugriūtų. Bet jis įvaro tokį pleištą,“ – komentuoja Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys K. Kupšys.

Premjerė liberalų priešiškumą pasiūlymui aiškina jų ideologiniu nusistatymu prieš bet kokius mokesčius.

„Yra populiaru pasisakyti prieš mokesčius, turbūt žmonėm taip atrodo, tai jų politinė nuostata. Aš negaliu ant jų dėl to pykti“, – sako I. Šimonytė.

Priimti dviem metams numatytą bankų solidarumo įnašą Seimas ketina šią savaitę skubos tvarka.

Galimą naują apmokestinimą Europos Komisijai jau apskundusi Bankų asociacija neatmeta, kad dėl jo gali eiti ir į teismus, bylinėtis su valstybe.