Mokslininkė perspėja: šiemet alergiškų žmonių laukia išbandymas – žydėti vienu metu ims keli augalai

Nors pavasaris vėlyvas ir šaltas, alergijų sezonas jau įsibėgėjo. Pirmosios žiedadulkės Lietuvoje fiksuotos dar sausį. Tad pasak mokslininkų, nebūtinai turi gausiai žydėti augmenija, kad žmonės pajustų nemalonius simptomus.

Vilniaus universiteto Šiaulių adademijos profesorė Ingrida Šaulienė sakė, jog pirmosios žiedadulkės šiemet fiksuotos sausio pabaigoje.

„Jos atkeliavo iš Vokietijos, kur lazdynai pradeda žydėti dar gruodžio mėnesį. Sausį, matyt, buvo tas pagrindinis žydėjimas ir mes Lietuvoje nedaug, bet jau fiksavome vieną kitą žiedadulkę. Galima sakyti, kad nuo tada jau prasidėjo sezonas“, – kalbėjo mokslininkė.

Laidoje „Laba diena, Lietuva“ kalbėjusi pašnekovė sakė, kad nereikėtų apsigauti vaizdu pro langą.

„Nors žiūrint pro langą gali pasirodyti, kad sniego daugiau nei žydinčių augalų galima aptikti. Tačiau augalų gyvenimas yra pasidalinęs tam tikrais laikotarpiais ir, vos tik sušilus nakties temperatūrai, pradeda žydėti lazdynai arba alksniai. Lietuvoje šiemet, matyt, taip susiklostė, kad lazdynas pirmas pradėjo (žydėti). Pirmieji lazdynai pradėjo žydėti pajūryje, ten jau pražydėjo, o žemyninėje šalies dalyje, pavyzdžiui, Šiauliuose, dar nesibaigė žydėjimas, bet jau gerokai byra“, – kalbėjo Šiaulių akademijos profesorė, pridūrusi, kad iš nedidelės lazdyno žirginių „puokštės“ į orą išbyra milijardai žiedadulkių.

„Iš vieno žiedyno išbyra milijonai žiedadulkių. O vien įsijautrinimui žmogui, kuris yra alergiškas, kaip yra suskaičiavę gydytojai alergologai, užtenka nuo 50 žiedadulkių. Tai iš esmės jautriam žmogui užtektų įkvėpti žiedadulkių iš vieno žiedyno (ir prasidėtų alergija)“, – pasakojo mokslininkė.

Lietuvoje jau fiksuojamos ne tik lazdynų, bet ir alksnių žiedadulkės. „Matyt, kad šiemet mes turėsime tokį gana banguojantį sezoną. Vos tik oro temperatūra pakils dieną iki 5-7 laipsnių, alksnių žiedynai ištįs ir pabirs žiedadulkės ir papildys ore jau esančias lazdynų žiedadulkes. Jautrūs žmonės turėtų tam pasiruošti“, – kalbėjo laidos dalyvė.

Mokslininkai jau daugiau nei 20 metų Lietuvoje tyrinėja žiedadulkes. Anot I. Šaulienės, žiedadulkių barstymo periodo ilgiui įtakos turi du faktoriai. Pirmiausia – ilgėjantis pavasaris. „Vadinasi, augalai ilgiau barsto žiedadulkes ir dėl to alerginis fonas ilgiau būna. Tačiau, pavyzdžiui, šiemet turėsime kitą situaciją: vos tik atšils, labai daug kas sužydės ir žiedadulkių koncentracija bus didžiulė. Kas irgi yra sunki situacija alergiškiems žmonėms. Geriausia, kai pavasaris yra vienodas: palaipsniui atšyla oras, žiedadulkės per tam tikrus periodus išbyra. Šiemet, atrodo, kad lazdynas ir alksnis pabirs staiga ir labai dideliais kiekiais“, – kalbėjo VU Šiaulių akademijos mokslininkė.

Alergiškiems žmonėms ji patarė sekti informaciją apie augalų žydėjimą ir žiedadulkių plitimą. Padaryti tai galima naudojantis specialia programėle.

„VU mokslininkai yra sukūrę išmanųjį įrankį, mobilią programėlę „Pasyfo“, kurią gali parsisiųsti kiekvienas gyventojas į savo telefoną. Joje galima matyti informaciją apie alergijos riziką trims dienoms į priekį. Tai leidžia alergiškiems žmonėms lanksčiau planuotis savo laiką lauke, pavyzdžiui, pasivaikščiojimus gamtoje. Programėlėje prognozė gali būti asmeninė – jeigu vartotojas suteikia papildomą informaciją apie savo alergijas, arba bendra“, – pasakojo mokslininkė, pridūrusi, jog VU mokslininkai yra sukūrę ir dar vieną išmanų įrankį, rodantį realaus laiko informaciją apie žiedadulkių kiekį: „Prieš išeinant į lauką galima pasižiūrėti ir įsivertinti situaciją.“

Visą reportažą galite žiūrėti LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“.