Mokslininkė apie naujų psichotropinių medžiagų pavojų: vaikai iš tiesų nelabai supranta, ką vartoja, – nesupranta ir tėvai, mokytojai

20 minučių. Tiek laiko, kaip teigia patys paaugliai, užtrunkama internete susirasti ir užsisakyti naujų psichoaktyvių medžiagų. „Nuo to neapsaugota nė viena šeima <...> Blogiausia, kad tokios medžiagos yra pigesnės, prieinamesnės, savo poveikiu imituoja seniai žinomus narkotikus. Kitaip tariant, įsigyjamas susintetintas narkotikas, tačiau kiek ir kokios veikliosios medžiagos jame apskritai yra, nežino nei pirkėjas, nei pardavėjas. Niekam nebėra aišku, kur kokios medžiagos veikia“, – sakė Respublikinio priklausomybės ligų centro Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus vedėja, VDU Švietimo akademijos dėstytoja dr. Giedrė Misiūnienė.

Pasak mokslininkės, priklausomybių turinčių vaikų daugėja, o jų amžius – jaunėja. Nors tokias tendencijas buvo galima numatyti, vis dėlto tik dabar susigriebta ir imta mąstyti apie ankstyvąją prevenciją. Kviečiame skaityti LRT.lt pokalbį su dr. G. Misiūniene.

– Pernai ir šiemet viešumoje nuskambėjo ne viena istorija, kurioje aprašyti nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių arba neaiškios kilmės medžiagų, kurias pavartojo rūkydami elektronines cigaretes arba valgydami „saldainius“, nukentėję moksleiviai. Šios istorijos nutiko skirtingose miestuose: Klaipėdoje, Vilniuje, Alytuje. Uostamiesčio mokyklose atliktas paviršių tyrimas parodė, kad daugelyje jų taip pat galimai yra vartojamos narkotinės medžiagos. Ką matote jūs, medikai, dirbantys priklausomybių ligų centre? Ar iš tiesų daug moksleivių svaiginasi ir tai daro reguliariai? Ar tos žinios, kurios patenka į žiniasklaidą, atskleidžia problemos mastą?

– Klaipėdos ir kiti tyrimų rezultatai, palyginti su kitomis Europos šalimis tendencijomis, nestebina – mokslininkų bendruomenėse tai buvo prognozuojama.

Jauni žmonės svaiginasi naujomis psichoaktyviomis medžiagomis (PAM), kurių poveikis psichinei sveikatai nėra ištyrinėtas. Šiandien tai gali paliesti kiekvieną šeimą, auginančią vaikus, nes medžiagos vis prieinamesnės. Vaikai pasakoja, kad per 20 minučių gali gauti PAM.

Pagal stebimas tendencijas matome, kad pacientų amžius Lietuvoje jaunėja, atsiranda gretutinių ligų, naujų elgesio priklausomybių.

Tokio elgesio bruožai ryškiai atsispindi sutrikusiose interneto naudojimo, sekso, valgymo, sportavimo, plastinės chirurgijos paslaugų veiklose, kai asmuo praranda vartojimo dažnumo ir saiko kontrolę ir medžiagą arba savo elgesį naudoja tam, kad sumažintų prastą savijautą, skausmą ir padidintų malonumą.

Rizikingo vartojimo patirtis dažniausia siejame su pačiu paauglystės laikotarpiu, kuris yra ypatingas neurobrandos pokyčiais, išskirtiniu elgesiu. Tuo metu ieškoma savęs, bręstama, išbandomos ribos, eksperimentuojama, provokuojama namuose, mokykloje.

Tai yra laikas, kuriam būdingas netinkamas elgesys. Tai sudedamoji brendimo dalis – dažniausiai tai praeina savaime, kaip mūsų senoliai sako, – išaugama.

Daugelis mūsų paauglystėje ne visada elgėsi tinkamai. Didžiajai daliai tai praeina savaime, bet maždaug 5–10 proc. žmonių nuklysta. Dalis paauglių būtent šiuo metu pradeda eksperimentuoti ir su psichoaktyviomis medžiagomis.

Pagal stebimas tendencijas matome, kad pacientų amžius Lietuvoje jaunėja, atsiranda gretutinių ligų, naujų elgesio priklausomybių.

– Kai kurie mokyklinio amžiaus vaikus auginantys tėvai sako, kad alkoholio vaikai nebevartoja. Tačiau 2022 m. pavasarį atlikto tarptautinio tyrimo, kuriame dalyvavo ir Lietuva, duomenys rodo priešingai. Ką pastebite jūs: ar iš tiesų alkoholį jau pakeitė kiti svaiginimosi būdai?

Žiūrėdami į priešpandeminę situaciją, matėme, kad per pastaruosius ketverius metus Lietuvoje sumažėjo rūkančių įprastines cigaretes ir vartojančių alkoholį 15–16 metų mokinių. Alkoholio vartojimas tarp paauglių mažiausias per 25 metus, bet šiandien paaugliai piktnaudžiauja dar ir kitomis naujomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.

Blogiausia tai, kad naujos PAM yra pigesnės, prieinamesnės, o savo poveikiu imituoja seniai žinomus narkotikus. Įsigyjamas susintetintas narkotikas, tačiau kiek ir kokios veikliosios medžiagos jame apskritai yra, nežino nei pirkėjas, nei pardavėjas. Niekam neaišku, kur kokios medžiagos veikia. Šios medžiagos parduodamos ir vartojamos kaip tabletės, kristalai, impregnuoti lapeliai, suktinės, žoliniai mišiniai, milteliai, druskos ir pan.

Rinkoje pasirodo ir neįprastos formos naujų psichoaktyvių medžiagų (NPS), pavyzdžiui, nosies purškalai ir skystis elektroninėms cigaretėms.

Atsiranda naujų sintetinių raminamųjų vaistų, papildų, arbatų – viską galima įsigyti legaliai. Vaikai iš tiesų nelabai supranta, ką vartoja. Nesupranta ir tėvai, mokytojai, nes šios medžiagos naujos.

Išskirčiau dar vieną šių dienų rūpestį – besaikį vaikų ir jaunimo buvimą internete. Tokių pacientų Respublikiniame Vilniaus priklausomybių ligų centre taip pat turime. Pasaulio sveikatos organizacija elgesio priklausomybes naujoje klasifikacijoje neseniai priskyrė prie priklausomybių – to anksčiau nebuvo. Tai – gana nauja ir kuo toliau, tuo labiau aktuali problema. Ji ypač aktuali jaunimui. Taip, tai (buvimas internete – LRT.lt) yra neatsiejama nuo šiuolaikinio gyvenimo, tačiau tam tikrai daliai žmonių, ypač jaunų, jis tampa probleminiu ir trikdo tiek fizinį, tiek socialinį funkcionavimą.

Atsiranda naujų sintetinių raminamųjų vaistų, papildų, arbatų – viską galima įsigyti legaliai. Vaikai iš tiesų nelabai supranta, ką vartoja. Nesupranta ir tėvai, mokytojai, nes šios medžiagos naujos.

– Kada tai tampa problema?

– Kai veikla internete – dažniausiai tai socialinių tinklų tikrinimas, naršymas, žaidimai, lošimas, pornografijos žiūrėjimas, apsipirkinėjimas – pasireiškia kaip nevaldomas įprotis, trikdantis svarbias asmens gyvenimo sritis, pavyzdžiui, mokslus, sveikatą, santykius.

– Minėjote, kad vaikai nesunkiai gauna kvaišalų. Ko trūksta, kad situacija keistųsi, kad vaikams svaiginimosi medžiagos nebūtų taip lengvai pasiekiamos? Ar čia šeimos, ugdymo įstaigų, policijos, politikų, o gal visos visuomenės reikalas?

– Tyrimai rodo, kad psichoaktyvių medžiagų paplitimas auga, vaikų, paauglių ir tėvų santykiai prastėja. Vaikai ir jaunuoliai patiria stiprų išorinį spaudimą, ieško greito pasitenkinimo, malonumo. PAM ir NPS prieinamumas yra problema – kas penktas paauglys žino, kur įsigyti narkotikų. Mokyklos, tėvai turi žinoti visus galimybių įrankius ir taikyti priemonių arsenalą, dėl kurių sutaria visa bendruomenė. Čia praktikos labai įvairios: matome, kad dalis mokyklų apsitveria, yra filmavimo kamerų, greitųjų testų, prevencinių programų.

Šiandien diskutuojame apie pasitikėjimo, ryšio kūrimo priemones. Kontrolinės priemonės duoda trumpalaikį efektą. Ilgalaikis efektas pasiekiamas per santykio kūrimą.

Kita vertus, esame visuomenėje, kurioje ryškus poreikis gauti greitus rezultatus. Vis dėlto aš linkusi neskubėti: išgąsdinimu, gaudymu tik išvysime vaiką iš mokyklos – o to tik ir reikia pardavinėtojui, vaikas tuoj pat bus pakviestas į naują chebrą. Sąmoningumo ugdymas sunkus kelias, bet jis reikalingas.

Išgąsdinimu, gaudymu tik išvysime vaiką iš mokyklos – o to tik ir reikia pardavinėtojui, vaikas tuoj pat bus pakviestas į naują chebrą.

Šoko praktika, gąsdinimas, grasinimai, atskyrimas neveikia. Sekasi tada, kai kompleksiškai sprendžiama, kai kiekvienas, atsakingas už vaiką, atlieka savo funkciją.

Švietimas, pozityvi socializacija, užimtumas, stebėsena vaiko elgesio ne tik mokykloje, bet ir namuose, kur vaikas praleidžia daugiausia laiko, sąmoningumo, kritinio mąstymo ugdymas – didžiausias tikslas, bendradarbiaujant su pareigūnais, mokslininkai ir kt.

– Gal galite papasakoti apie priklausomybių gydymą. Kokio amžiaus pacientai ir kur gali kreiptis? Kokia pagalba jiems suteikiama? Ar ji pasiekiama visoje Lietuvoje?

– Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus specialistų tikslas – padėti pažeidžiamiausioms grupėms – vaikams ir jaunuoliams – atpažinti žalingo vartojimo priežastis ir grįžti į normalų, sveiką gyvenimą. Jie mokosi naujų įgūdžių: planuoja savo dieną, laikosi taisyklių, prisiima atsakomybes, įsipareigojimus ir kuria planus, svajones.

Pas mus vaikais ir jaunimu rūpinasi profesionali specialistų komanda. Užsiėmimus veda ir individualiai konsultuoja ir vaikus, ir tėvus (kitus teisėtus atstovus) gydytojas psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas, ergoterapeutė, dramos terapeutė. Šalia dažnai sukasi universitetų studentai praktikantai, kurie mielai talkina organizuojant neformalaus ugdymo veiklas.

Sudarius individualią gydymo programą, rezultatams siekti ieškoma alternatyvų, paveikių integruotų gydymo ir ugdymo (mokymo, auklėjimo, lavinimo) būdų. Mes koncentruojamės ne tik į medikamentinį gydymą, bet ir į jaunuolio stiprybes bei jo įgalinimą. Vedami užsiėmimai, kurie moko, kaip formuoti naujus, sveikus įgūdžius. Pavyzdžiui, ergoterapeutė akcentuoja vaiko fizinę gerovę, t. y. kasdienį dienos režimą, moko mankštos, sveikų maitinimosi įpročių, fizinio saugumo. Medicinos psichologai didelį dėmesį skiria emocinei gerovei, jų užsiėmimų metu vyrauja temos apie pasitenkinimą gyvenimu, laimės jausmą.

Vaikai mokomi atpažinti savo ir suprasti kito emocijas – jie pradeda suprasti, kas yra empatija. Juk šie vaikai turi labai menką probleminių situacijų sprendimo būdų arsenalą, dažniausiai jie viską linkę spręsti iš jėgos pozicijos arba užsisklęsti. Todėl svarbu juos mokyti konstruktyvaus elgesio įgūdžių, išplečiant pasirinkimų spektrą bei mažinant destruktyvaus elgesio elementus.

Tam naudojamos įvairios metodikos, individualūs, grupiniai užsiėmimai, vaidyba, žaidimai, kinas, kuriamos istorijos, atspindinčios įvairias problemines situacijas.

Kadangi vaiko diagnozė paliečia ir visus šeimos narius, svarbu suvokti, jog kartu su žalingai vartojančiu žmogumi išgyvena sunkumus ir jų artimieji. Todėl Lietuvoje diegiamas naujas pagalbos metodas – RPLC psichikos sveikatos specialistai pradeda darbą su CRAFT programa, skirta priklausomų žmonių artimiesiems, kuri efektyviai padeda ne tik patiems priklausomiems, bet ir jų artimiausiam ratui.

Mūsų skyriuje yra paruošti specialistai, dirbantys su CRAFT metodu. Jo pradininkas yra psichologijos mokslų daktaras Robertas J. Myersas (JAV, New Mexico universitetas). Matydamas, kokią įtaką priklausomų žmonių motyvacijai gydytis turi jų artimieji, jis sukūrė bendruomenės įgalinimo ir šeimos instruktavimo, pasaulyje atpažįstamą kaip CRAFT (angl. Community Reinforcement and Family Training), metodą.

CRAFT yra empiriniais tyrimais paremta programa, skirta šeimos nariams ar artimiesiems, kurių aplinkoje yra priklausomas asmuo, atsisakantis ar nenorintis kreiptis pagalbos.

Didžiausios problemos artimiesiems kyla todėl, kad jaunas žmogus neturi motyvacijos gydytis bei keistis ir nenori kreiptis pagalbos. CRAFT programos metu artimieji mokomi skirti dėmesį bei atjautą ir skatinami bei mokomi pasirūpinti savimi, be to, vyksta tam tikro elgesio pokyčių treniruotės.

Dažnai jaunuoliai nepajėgia patys įvertinti savo priklausomybės laipsnio ir grėsmės gerovei, todėl svarbu, kad šeimos nariai tinkamai reaguotų, paskatintų ieškoti išeities priimant reabilitacijos paslaugas.

RPLC Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriuose jaunuoliai nuo 16 metų gydytojo psichiatro konsultacijai gali registruotis patys, be šeimos nario palydos. Konsultacijos yra nemokamos ir teikiamos neatskleidžiant asmens tapatybės. Prievartinio gydymo nėra. Įvertinus jaunuolių sveikatos būklę, pagal galimybes yra siūlomos įvairios alternatyvos, tariamasi, kas esamoje situacijoje galėtų būti geriausia jaunuoliui.

RPLC Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriuose jaunuoliai nuo 16 metų gydytojo psichiatro konsultacijai gali registruotis patys, be šeimos nario palydos. Konsultacijos yra nemokamos ir teikiamos neatskleidžiant asmens tapatybės.

– Kokie požymiai rodo, kad vaikas gali vartoti PAM, NPS arba turėti kitą priklausomybę? Į ką turėtų atkreipti dėmesį tėvai, mokytojai?

– Vienas iš požymių, dėl kurių į specialistus kreipiasi tėvai ar atsakingos institucijos, atstovaujančios vaikui, – kritęs pažangumas moksluose. Pastebima, kad vaikas nebesidomi mokslu, atsiriboja nuo tėvų, mokytojų, nejaučia ryšio su savo aplinka, apgaudinėja, manipuliuoja.

Nerimą tėvams kelia ir augantis konfliktiškas tarpusavio bendravimas, kai vaikas tyčia elgiasi kenkėjiškai savo ir kitų atžvilgiu, kai pradeda dingti vertingi daiktai, kai atsiranda namuose keistos, nematytos medžiagos, gaunamos siuntos paštu, slepiamas jų turinys.

Į reabilitacijos centrus kreipiamasi, kai psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas tampa nebekontroliuojamas, kai vaikas nuolat užsiima psichoaktyviųjų medžiagų paieška, kai sutrinka ne tik socialinis gyvenimas, bet ir kognityvinės funkcijos: dėmesys, atmintis, mąstymas, jis pradeda save žaloti.

Psichosocialinio streso veiksniai, tokie kaip problemos, krizės, nuostatos šeimoje, įtemptas ar nuolat patiriamos nesėkmės mokykloje, psichikos ligos arba su socialine aplinka susijęs stresas, patyčios, nesėkminga adaptacija klasėje, popamokinės veiklos užsiėmimuose gali paskatinti vartojimą, priskiriamą labai rizikingam. Todėl kiekvieno vaiko situacija labai individuali ir sudėtingumo lygis skirtingas, nes veiksnių spektras labai platus.

Psichoaktyvias medžiagas vartojančiam paaugliui sunku valdyti elgesį, atsiranda emocijų ir elgesio sunkumų. Jis nelanko pamokų arba per jas miega, yra viskam apatiškas arba priešingai – agresyvus, jam pasireiškia nevaldomi pykčio protrūkiai. Vaikas gali gadinti daiktus, žaloti save – tokie simptomai irgi išduoda priklausomybę.

Kai kurie jaunuoliai jaučia fiziologinę abstinenciją, todėl pradeda didinti suvartojamų medžiagų dozes – tai rodo padidėjusią toleranciją medžiagai, organizmo prisitaikymą prie jos. Kadangi dozės vis didėja, tam reikia daugiau pinigų.

Paprastai tokie moksleiviai niekuo nebesidomi, visą laiką skiria tam, kad gautų narkotinę medžiagą. Vaikas vartoja, nepaisydamas akivaizdžiai žalingų padarinių, pavyzdžiui, slogios būsenos po stiprių išgertuvių, dėmesio, atminties sutrikimų.

– Ką tokiu atveju daryti, o ko – geriau nedaryti, kad padėtume, o ne pakenktume?

– Tėvų galia gerąja prasme yra valdyti vaikus. Kiekvienos šeimos kuriamas tarpusavio ryšys yra autentiškas. Pozityvus bendravimas, buvimas drauge ne tik tada, kai sekasi, bet ir kai nesiseka, vaiko resursų auginimas yra didelis darbas ir atsakomybė.

Kartais mes, suaugusieji, nemokame bendrauti, žiūrime į savo vaikus lyg iš šono. Duodame jiems instrukcijas, receptus, kaip reikėtų elgtis, bet iš tiesų nebūnamame vaiko gyvenime.

Mūsų tikslas turėtų būti ugdyti paauglį taip, kad jis būtų atsakingas, laikytųsi visuomenėje nustatytų taisyklių, ribų, kūrybiškai spręstų savo problemas, pasinaudodamas turimais gebėjimais, kritiniu mąstymu.

Labai svarbu tėvams būti draugiškiems, domėtis ir žinoti, ką daro paauglys. Svarbu jį palaikyti, padrąsinti, pripažinti jo nuomonę.

Svarbiausias dalykas – ribų laikymasis. Auklėjimo modelis: „Tu turi daryti taip, kaip pasakiau“, paklusnumo ugdymo neveiks. Svarbiausias tėvystės tikslas – ugdyti vaiko atsakingumą ir tai daryti aptariant drauge su juo, kaip bus.

Šeimose galima įsivesti „auksinę“ taisyklę: „Reikės sutarti, kad reikės susitarti.“ Tokia taisyklė turėtų liesti visas gyvenimo temas, kurios aktualios jums ir jūsų vaikui, paaugliui.

Kaip jau minėjau, tai veikia paauglių nervų sistemą, kuri formuojasi, prasideda naujais fiziologiniais pokyčiais, kai smegenys pasiruošę priimti patirtis, tam yra daug galimybių. Bet formuojasi tai, ką patiri. Jei šeimoje, santykiuose paauglys jaus pažeminimą, tai formuosis niekam tikusio savęs vaizdinys.

Šeimose galima įsivesti „auksinę“ taisyklę: „Reikės sutarti, kad reikės susitarti.“ Tokia taisyklė turėtų liesti visas gyvenimo temas, kurios aktualios jums ir jūsų vaikui, paaugliui.

Tai patvirtina mokslininkų įžvalgos apie tam tikrus krizinius fenomenus, kurie vėliau sukelia netinkamą elgesį. Paaugliai, kurie netikri dėl savo statuso ir vaidmens, asmeninio įvaizdžio nepastovumo, lengviau pasiduoda kitų įtakai. Jiems nepakeliamas suaugusių lūkestis, kai jaučiama, kad reikalavimai per dideli.

Šiam laikotarpiui būdingas motyvacijos trūkumas. Tai lemia paauglių smegenų veikla, tingumas, lengvas filosofavimas – šio periodo būtinas fenomenas.

Paauglystėje yra įprastas ir konfrontavimas savo seksualumu. Paaugliams būdingas ir narciziškumas, kuris šiame amžiaus periode yra būsena, kai tu nori, kad tave gerbtų, o pats negerbi nieko. Ir nuolat bandomos tolerancijos ribos. Todėl labai svarbu visas naujas taisykles aptarti iš anksto, bet nereikalauti paklusnumo, nes tai veda į konfliktą.

Kalbant apie laisvalaikį, paaugliui svarbu žinoti, kas yra saugu, o kas – nesaugu. Įvertinti riziką – suaugusiojo darbas. Vaikui svarbu žinoti, kad jis rūpi tėvams, tėvams svarbu aiškiai ištransliuoti: „Mes esame atsakingi už tave, tu mums rūpi, todėl ir priimu sprendimus, kurie yra tau saugūs.“ Tėvai turi išgirsti, ko nori paauglys, bet tai nereiškia, kad reikia su viskuo sutikti.

Tokio paties principo laikomės ir skyriuje: atvykus naujam pacientui, taip pat aptariamos taisyklės, pasekmės už jų nesilaikymą. Mes, specialistai, dirbantys su juo, turime tikėti, girdėti, ką sako ir paauglys. <...> Kai jis ima tikrinti ribas, stengiamės nepykti, bet taikyti pasekmes. Nes mes sutarėme ir laikomės susitarimų. Toks procesas yra svarbi naujo žmogaus augimo dalis.

Pasitaiko, kad paauglys labai blogai jaučiasi ir yra gynybinės pozicijos – tada suaugęs turi žiūrėti, ką gali kitaip daryti, kad būtų atliepti geriausi vaiko interesai. Kas tie „geriausi vaiko interesai?“ Tai vaiko fizinė gerovė: kasdienis dienos režimas, mankštinimasis, sveiki maitinimosi įpročiai, fizinio saugumo įpročiai. Taip pat jo emocinė gerovė: kai vaikas patenkintas, jums gera būti drauge, jam gera mokykloje, jis geba ar mokosi atpažinti savo ir suprasti kito emocijas, yra empatiškumas. Na, ir socialinė gerovė: visaverčiai, sveiki santykiai šeimoje, bendros veiklos su namiškiais, atsakomybių, taisyklių laikymasis, savanorystės, pilietiškumo veiklos ir pan.

– Vilniuje balandį atidarytas atnaujintas vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus dienos centras. Kokia pagalba ir kam jame teikiama? Ar tokių centrų yra ir daugiau?

– Pirmiausia čia teikiamos ambulatorinės gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro ir /ar medicinos psichologo konsultacijos. Visos paslaugos vaikams ir jaunuoliams iki 18 m. (vaikų ir paauglių psichiatro konsultacija, medicinos psichologo konsultacija, testavimas dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo) yra nemokamos.

Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras gali skirti psichologo paslaugas iki 10 konsultacijų per vienerius kalendorinius metus.

RPLS Vilniaus ir Kauno filialuose – vaikai ir jaunimas gali gauti ir stacionarias reabilitacijos paslaugas, išnaudojus ambulatorinio gydymo galimybes arba nesant pakankamo efekto ambulatorinio gydymo metu, nuo 1 iki 3 mėnesių trukmės (trukmė priklauso nuo individualios paciento situacijos, ligos diagnozės, asmeninių tikslų).

Stacionarios paslaugos teikiamos po vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijos, įvertinus stacionaraus gydymo tikslingumą ir įrašius vaiką ar jaunuolį į planinę hospitalizacijos eilę ambulatorinės konsultacijos metu.

Eilėje laukiantys pacientai apie stacionarizavimo galimybę informuojami Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus specialisto skambučiu, kurio metu suderinamas hospitalizavimo laikas. Jeigu pacientas serga lėtinėmis somatinėmis ar psichikos ligomis, būtinas šeimos gydytojo ar gydytojo psichiatro ligos išrašas ir šiems sutrikimams gydyti paskirti medikamentai.

Stacionarios reabilitacijos programa sudaroma 1–6 mėn. su galimybe, esant pažangai, pereiti į ambulatorinės pagalbos grandį ar kitus alternatyvius psichikos sveikatos dienos stacionaro centrus.

Atliepiant esančią situaciją dėl rizikingo paauglių vartojimo, RPLC Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriai įsteigė dienos stacionarus RPLC filialuose Vilniaus ir Klaipėdos miestuose.

Juose dirbantys specialistai stengiasi padėti vaikams ir jaunuoliams atpažinti žalingo vartojimo priežastis ir grįžti į normalų gyvenimą per kritinio mąstymo ugdymą ir mokymąsi naujų įgūdžių: planuojant savo dieną, laikantis taisyklių, prisiimant atsakomybes ir kuriant planus.

Sakyčiau, vyksta ne tik medicininis gydymo, bet ir visuminis naujų įgūdžių mokymo ir mokymosi procesas visoje šeimoje, t. y. psichosocialinės pagalbos teikimas psichoaktyvias medžiagas vartojantiems jaunuoliams kartu su jų šeima ir artima aplinka, taip kompleksiškai sprendžiant rizikingo elgesio ir žalingo vartojimo problemas.

– Ko, jūsų akimis, labiausiai trūksta ir ko reikėtų, norint sumažinti vaikų, turinčių priklausomybių, skaičių?

– Reikia investicijų į vaikų sveikatą, psichikos sveikatą, į prevencines programas. Šiandien mokyklos visokiais būdais siekia užtikrinti švietimo pagalbos specialistų teikiamą socioemocinę paramą vaikams ir paaugliams, nes rūpesčių su vaikų psichikos sveikata tikrai yra. Tyrimų rezultatai rodo, kad psichikos sutrikimų pradžia labai ankstyva – problemos prasideda maždaug nuo 14 m. Kas trečias žmogus bent kartą gyvenime susiduria su psichikos sunkumais. Dėl psichikos sutrikimų vaikai iškrenta iš švietimo sistemos. Pandemija parodė, kad padidėjo nerimo, depresijos sutrikimų, ir tada pamatėme, kiek svarbu yra bendravimas, bendruomeniškumas, kiek mums svarbūs santykiai šeimoje ir išoriniai ryšiai.

Viena iš galimybių užkirsti kelią vaikų ir jaunuolių priklausomybėms – ankstyvoji prevencija. Čia turime gerų žinių: mokyklose bus įgyvendinama „Gyvenimo įgūdžių programa“. Tai psichikos sveikatos ir prevencijos pradžia mokykloje, kurios tikslas – psichikos sveikatos raštingumas, pirmoji pagalba, saugus elgesys.

Tai bus nuoseklaus ugdymo dalis, veikianti visose Lietuvos mokyklose, ir, tikimės, įtrauks visus vaikus į nuoseklų sveikatai, sėkmei reikalingų įgūdžių ugdymą, savęs pažinimą ir augimą. Šiandien labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą, atsparumą ir didinti jaunų žmonių supratimą apie naujų psichoaktyvių medžiagų keliamą grėsmę tiek jų pačių sveikatai, tiek ir socialinei gerovei.