Mokslininkai teigia atradę būdą, kaip pažadinti sumenkusį lytinį potraukį

Hipoaktyvus lytinio potraukio sutrikimas (angl. Hypoactive sexual desire disorder, HSDD) diagnozuojamas tuomet, kai žmogaus praktiškai nejaučia lytinio potraukio ir tai jį neramina. Šis sutrikimas nėra retas ir pasireiškia apie 30 proc. moterų ir 15 proc. vyrų, rašo „Medical News Today (MNT).

Paprastai HSDD gydymui taikoma psichoterapija, sekso terapija, vaistų ir hormonų terapija, taip pat rekomenduojami gyvenimo būdo pokyčiai.

Londono imperatoriškojo koledžo Jungtinėje Karalystėje mokslininkai prie šių metodų siūlo pridėti ir hormoną kispeptiną, kuris padidina lytinį potraukį ir, jų nuomone, gali būti tinkamas HSDD gydyti.

Neseniai žurnale „JAMA Network Open“ buvo paskelbti du tyrimai, kuriuose buvo analizuojamas kispeptino poveikis HSDD.

Kas yra lytinio potraukio sumažėjimas ir kokie simptomai jį išduoda?

Jei mylėtis nenorite kasdien arba lytinis susijaudinimas jus užklumpa vos kartą per mėnesį, tai dar nėra HSDD, sako mokslininkai. Sunerimti vertėtų, jei lytinio potraukio nejaučiate beveik niekada, net ir tuomet, kai tam sudarytos idealios sąlygos.

Tyrimai rodo, kad šis sutrikimas labiau būdingas moterims nei vyrams. Ši būklė gali pasireikšti bet kuriuo metu ir tapti ilgalaike problema arba išryškėti tik tam tikrose situacijose.

Žinoma, kad HSDD dažniau pasireiškia žmonėms, turintiems žemesnį testosterono ar estrogeno lygį, sergantiems diabetu, širdies ligomis, inkstų liga ir skydliaukės sutrikimais, turintiems psichikos sveikatos problemų, įskaitant depresiją, nerimą ir stresą.

Lytinio potraukio sumažėjimą gali lemti ir kai kurių vaistų vartojimas, problemos santykiuose su partneriu. HSDD būdingesnis ir žmonėms, pasižymintiems žema saviverte, rūkantiems.

Įtarti, kad jums gali būti HSDD galima, jei nejaučiate lytinio potraukio arba jis labai menkas;
nėra minčių apie seksą, nedomina masturbacija, negebate susijaudinti, nereaguojate į seksualinius signalus, nepavyksta patirti orgazmo, vyrams nėra erekcijos ar ejakuliacijos.

Labai svarbus momentas yra tai, jog šie simptomai žmogui turi kelti nerimą. Būtent tuomet gydytojai gali diagnozuoti HSDD.

Kas yra kispeptinas?

Ankstesni tyrimai parodė, kad HSDD sergančių žmonių gyvenimo kokybė yra prastesnė, jie rečiau jaučiasi laimingi ir patiria daugiau neigiamų emocijų. Natūralu, jog, norėdami pasveikti, ieško įvairių gydymo būdų. Mokslininkų nuomone, dabar esančias ir taikomas metodikas bei būdus galėtų papildyti ir dar vienas. Tai hormono kispeptino terapija.

Kispeptinas yra natūraliai smegenų pagumburio srityje susidarantis hormonas. Jis skatina kitų reprodukcinių hormonų išsiskyrimą organizme. Anksčiau atlikti tyrimai rodo, kad kispeptinas vaidina svarbų vaidmenį moterų reprodukcinėje sistemoje, taip pat padeda reguliuoti žmogaus emocijas ir nuotaiką.

Pasak Londono Imperatoriškojo koledžo Metabolizmo, virškinimo ir reprodukcijos katedros vyresniojo dėstytojo, Imperatoriškojo koledžo sveikatos priežiūros NHS fondo konsultuojančio endokrinologo ir vieno ir pagrindinių šių tyrimų autorių dr. Alexanderio Comninoso, maždaug prieš 10 metų mokslininkai suprato, kad su seksualiniu elgesiu susijusiose smegenų srityse gausu kispeptino.

„Išbandėme jį su sveikais vyrais ir nustatėme, kad suaktyvėjo už seksualinį elgesį atsakingi smegenų takai, – aiškino jis „Medical News Today“. – Todėl norėjome išsiaiškinti, ar galėtume skirti kispeptino, siekdami padėti dėl menko lytinio potraukio besikremtantiems žmonėms.“

Šiuo metu ieškoma naujų HSDD gydymo galimybių.

Neseniai atliktų dviejų klinikinių tyrimų metu (juose dalyvavo 32 moterys ir tiek pat vyrų, kuriems buvo nustatytas HSDD) buvo atliktas MRT smegenų skenavimas, taip pat kraujo ir elgesio tyrimai.

Pasibaigus tyrimams, mokslininkai nustatė, kad kispeptinu gydytų vyrų ir moterų smegenyse suaktyvėjo su seksualiniu elgesiu susiję procesai, turėję tiesioginio teigiamo poveikio jų seksualiniam elgesiui, palyginti su šio hormono nevartojusiais dalyviais.

„Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad kispeptino vartojimas gali atkurti ir net sustiprinti su seksualiniu elgesiu susijusią smegenų pusiausvyrą“, – pridūrė dr. A. Comninosas. – Panašu, kad jis slopina su perdėtu mąstymu susijusias sritis, kurios HSDD atveju dažnai būna pernelyg aktyvios, ir tokiu būdu pašalina lytinio susijaudinimo stabdį. Buvo smagu stebėti, kad tiek moterys, tiek vyrai gerai reagavo į kispeptiną, o vyrams netgi pasireiškė erekciją skatinantis poveikis.“

Naudingas ne tik lytinei funkcijai

Manoma, kad gydymas kispeptinu galėtų būti pradėtas po penkerių–dešimties metų. Tai galėtų būti kispeptino pagrindu sukurti medicininiai preparatai, skirti varginančiam menkam lytiniam potraukiui gydyti.

Mokslininkai pabrėžia, jog jau dabar turimi duomenys rodo, kad kispeptinas yra labai gerai toleruojamas – tyrimų metu nepastebėta jokio šalutinio poveikio. Be to, įdomu tai, kad kispeptinas gali būti naudingas ir kitiems organams bei jų sistemoms. Atlikti tyrimai leido įžvelgti jo teigiamą poveikį kaulams ir kepenims.