Mokslininkai rado būdą be antibiotikų gydyti vaistams atsparias infekcijas

Mokslininkai rado būdą, kaip be antibiotikų gydyti auksinio stafilokoko sukeliamas odos infekcijas, tapusias kai kurių vėžiu sergančių pacientų rykšte ir keliančias grėsmę visiems, besilankantiems ligoninėse, rašo „Science Alert“. 

Kopenhagos universiteto mokslininkai dirbtiniu fermento, kurį natūraliai gamina bakteriofagai (bakterijas užkrečiantys virusai), pakaitalu odos limfoma sergančių žmonių biopsijos mėginiuose išnaikino auksinį stafilokoką (lot. Staphylococcus aureus, S. aureus).

„Odos limfoma sergantiems žmonėms stafilokokai gali būti didžiulė, kartais neišsprendžiama problema, nes daugelis jų yra užsikrėtę antibiotikams atspariu S. aureus tipu, – aiškina Kopenhagos universiteto imunologas Nielsas Ødumas. – Nenorime, kad tektų susidurti su atsparesnėmis bakterijomis, todėl stengiamės antibiotikų neskirti visiems. Taigi, svarbu rasti naujų šių infekcijų gydymo būdų, bet ne mažiau svarbu užkirsti joms kelią.“

S. aureus yra įprastas mūsų odos ir nosies gleivinės gyventojas, kuris paprastai nėra kenksmingas. Tačiau nusilpus imunitetui, jis gali sukelti įvairias infekcijas, pradedant nedidelėmis odos infekcijomis, tokiomis kaip opos ir pūliniai, ir baigiant gyvybei pavojingomis ligomis, tokiomis kaip plaučių uždegimas ir sepsis.

Ligoninėse vaistams atsparios bakterijų padermės yra rimta ir vis didėjanti problema. S. aureus gali patekti į kraują operacijos metu arba per medicininius prietaisus, pavyzdžiui, kateterius, ir aplenkti pirmąją organizmo gynybos liniją – odos ir gleivinių barjerus.

Dažnai ligoninėse besilankantiems asmenims, kurių imuninė sistema yra nusilpusi dėl gydymo, pavyzdžiui, chemoterapijos, taip pat gresia pavojus užsikrėsti bjauriomis superbakterijomis, išsivysčiusiomis atsparumą pagrindiniams antibiotikams.

Bakterinėms infekcijoms ypač jautrūs odos limfoma sergantys žmonės. Odos T-ląstelių limfoma vadinama CTCL yra reta ne Hodžkino limfomos forma, kuri prasideda vėžinėms T ląstelėms numigravus į odą. Šios ląstelės sukelia odos bėrimus ir pažeidimus, o po to išplinta į kitas organizmo vietas.

Manoma, kad S. aureus išskiria medžiagas, vadinamas enterotoksinais, kurie skatina CTCL progresavimą, nes kai CTCL sergantys pacientai baigia antibiotikų kursą, odos pažeidimuose dažnai labai greitai atsiranda S. aureus, o vėžio simptomai pasunkėja.

Meticilinui ir kitiems antibiotikams atsparios S. aureus atmainos vadinamos MRSA. Nors kol kas ligoninėms dažniausiai pavyksta pažaboti MRSA infekcijas, jų vietą greitai užima kitos vaistams atsparios superbakterijos.

Tyrimo rezultatai – daug žadantys

Savo tyrime N. Ødumas ir jo kolegos eksperimentavo su naujos klasės antibakterinėmis medžiagomis, vadinamomis endolizinais.

Endolizinai yra fermentai, kuriuos natūraliai gamina bakteriofagai. Patekę į bakteriją, jie supjausto peptidoglikanais vadinamas molekules, kurios bakterijos ląstelės sienelėje sudaro tinklelius primenančius ramsčius, ir tokiu būdu sunaikina bakteriją iš vidaus.

Kiekviena bakterijų rūšis turi tik jai būdingus peptidoglikanus, kuriuos tinkamas endolizinas galėtų veikti. Šiame tyrime buvo išbandytas endolizino XZ.700 poveikis sveikų ir CTCL sergančių žmonių odai.

„Šis fermentas puikus tuo, kad geba prasiskverbti pro S. aureus sienelę, – aiškina pagrindinis tyrimo autorius, Kopenhagos universiteto imunologijos tyrėjas Emilis Pallesenas. – Dėl to jis nukreipiamas į kenksmingus stafilokokus, kuriuos sunaikina, nepažeisdamas nekenksmingų odos bakterijų.“

Laboratorinių eksperimentų metu endolizinas XZ.700 sunaikino iš CTCL sergančių pacientų išskirtas S. aureus padermes ir blokavo jų naviko augimą skatinantį poveikį laboratorijoje išaugintoms piktybinėms T ląstelėms.

Gydymas endolizinu taip pat aiškiai sustabdė S. aureus kolonizaciją sveikos odos mėginiuose ir CTCL sergančių žmonių pažeistos odos biopsijos ėminiuose. Be to, jis sunaikino odos biopsijose jau apsigyvenusias S. aureus kolonijas.

„Mūsų laboratoriniai bandymai parodė, kad endolizinai ne tik sunaikina auksinį stafilokoką odos mėginiuose, sako N. Ødumas, bet ir slopina šių bakterijų gebėjimą skatinti vėžio augimą“.

Nors tokie laboratoriniai eksperimentai su odos biopsijos mėginiais plastikinėse lėkštelėse yra labai toli nuo odos infekcijų ir vėžio gydymo realiomis sąlygomis, jų rezultatai teikia vilčių.

Laboratoriniai bandymai parodė, kad endolizinai ne tik sunaikina auksinį stafilokoką odos mėginiuose, bet ir slopina šių bakterijų gebėjimą skatinti vėžio augimą.

Mokslininkai tikisi, kad endolizinas XZ.700 galėtų sunaikinti vaistams atsparias padermes, tokias kaip MRSA, ir net bioplėveles, t. y. glaudžiai sulipusias mikrobų sankaupas, kurias labai sunku gydyti.

Naujausi laboratoriniai tyrimai rodo, kad tai gali būti įmanoma, jei tik S. aureus neišsivystys atsparumas endolizinams.

Pastarasis aspektas yra labai svarbus, nes bakterijos yra gudrūs mikrobai, sugebantys rasti naujų būdų išvengti gydymo antibiotikais greičiau, nei mes galime sukurti naujus vaistus. Reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima nustatyti, ar endolizinai pasiduoda tokiam bakterijų apsukrumui, ar nuožmiai kovoja su stafilokoko infekcijomis.

2019 m. atsparumas antibiotikams nurodoma kaip trečia pagrindinė mirties priežastis pasaulyje, tad naujų kovos su antibiotikams atspariomis bakterijomis būdų paieška aktuali ne tik odos limfoma sergantiems pacientams.

Tyrimas paskelbtas leidinyje „The Journal of Investigative Dermatology“.