Mokslininkai paaiškino, kaip mankšta gali padėti sergantiems depresija

Seniai nebesiginčijama mankštos nauda, gydant įvairius sveikatos sutrikimus. Vis dėlto iki šiol, kalbant apie tokias psichikos ligas kaip depresija, daugiausia dėmesio buvo skiriama medikamentiniam gydymui ir psichoterapijai. Pietų Australijos universiteto (UniSA) mokslininkų teigimu, mankšta nepelnytai nuvertinama ir turėtų būti pagrindinis depresijos ir kitų įprastų psichikos sveikatos sutrikimų gydymo būdas, rašo „Science Alert“. 

Tokios išvados padarytos pristačius išsamiausią iš iki šiol atliktų tyrimų. Jo apžvalga rodo, kad lengvus ar vidutinio sunkumo depresijos, nerimo ir psichologinio streso simptomus galima palengvinti fizine veikla.

Remiantis mokslininkų atliktu tyrimu, mankšta yra 1,5 karto veiksmingesnė nei konsultavimas (psichoterapija) ir geriausi vaistai.

Tyrimas parodė, kad 12 savaičių ar trumpesnės mankštos intervencijos veiksmingiausiai palengvino psichikos ligų simptomus.

„Svarbiausia, kad tyrimai rodo, jog nereikia didelių pastangų, kad mankšta teigiamai paveiktų žmogaus psichinę sveikatą“, – sako tyrimo autorius, klinikinių pratimų fiziologas iš UniSA Benas Singhas.

Su psichikos sveikatos iššūkiais susiduria 1 iš 5 žmonių

Žinoma, kad psichikos sveikatos sutrikimai yra pagrindinė sveikatos problemų priežastis visame pasaulyje. Naujausi tyrimai rodo, kad 1 iš 5 vidutinio amžiaus sulaukusių žmonių susiduria su didesnėmis ar mažesnėmis psichologinėmis problemomis, kurias bando išspręsti savarankiškai ir/ arba kreipiasi pagalbos į specialistus.

Jau anksčiau buvo nustatyta, kad nuo depresijos, nerimo ar kitokio psichologinio streso kenčiantiems pacientams fizinis aktyvumas gali būti ne mažiau naudingas, nei psichoterapija ar gydymas vaistais. Tačiau nepaisant įrodymų tai vis dar nėra taikoma kaip oficialus gydymo būdas.

Vis dėlto iki šiol nebuvo aiškiai atsakyta, kuo kuo konkrečiai fizinis aktyvumas yra naudingas, gydant psichikos sveikatos sutrikimus.

Būtent šis klausimas ir tapo naujausio tyrimo autorių esminiu iššūkiu. Siekdamas įvertinti, kaip visų rūšių fizinis aktyvumas veikia suaugusiųjų depresiją, nerimą ir kitus psichikos ligų simptomus, B. Singhas ir jo kolegos iš UniSA atliko platesnį, skėtine apžvalga vadinamą tyrimą.

Atliekant skėtinę apžvalgą analizuojamas įvairių apžvalgų rinkinys, o ne atskiri tyrimai, – taip siekiama susidaryti bendrą vaizdą apie esamų tyrimų išvadas pasirinkta tema.

Iš 12 elektroninių duomenų bazių mokslininkai ištraukė visus reikalavimus atitinkančius tyrimus, paskelbtus iki 2022 m. Iš viso jie išanalizavo 97 apžvalgas, apimančias 1039 eksperimentus, kuriuose dalyvavo daugiau nei 128 119 žmonių.

Lygindami mankštos poveikį su įprasto gydymo poveikiu visose populiacijose, tyrėjai nustatė, kad mankšta 1,5 karto veiksmingiau palengvina depresijos, nerimo ir psichologinio streso simptomus nei pokalbių terapija ar vaistai.

„Mes taip pat nustatėme, kad naudingos visos fizinės veiklos ir mankštos rūšys, įskaitant aerobinius pratimus, tokius kaip ėjimas, pasipriešinimo treniruotės, pilatesas ir joga“, – aiškina B. Singhas.

Nerimui įveikti tinkamiausia joga, depresijai – jėgos pratimai

Nustatyta, kad skirtingų mankštos būdų poveikis šiek tiek skiriasi. Pavyzdžiui, joga ir kiti sąmonę bei kūną įtraukiantys pratimai labiausiai padėjo sumažinti nerimą, o pasipriešinimo (jėgos) pratimai veiksmingiausi depresijos atveju.

Teigiama, kad didesnio intensyvumo mankšta labiausiai pasiteisino gydant depresiją ir nerimą, o ilgesnės trukmės fizinis krūvis turėjo mažesnį poveikį, palyginti su trumpa ar vidutinės trukmės mankšta.

Gali atrodyti nelogiška, kad ilgesnės treniruotės buvo mažiau veiksmingos nei trumpesnės, tačiau tyrimo autoriai teigia, kad galbūt ši išvada rodo, jog žmonėms yra sunku ilgesnį laiką laikytis mankštos programų, net jei jos turi teigiamą poveikį jų psichologinei sveikatai.

Taip pat paaiškėjo, kad mankšta skirtingai veikia moteris ir sergančius kitomis ligomis (ne tik psichikos sveikatos). Didžiausia nauda nustatyta nėščioms ar neseniai pagimdžiusioms moterims, depresija, ŽIV ir inkstų ligomis sergantiems bei sveikiems žmonėms.

Tyrėjų teigimu, tai gali atspindėti populiacijas, kurioms dažniau būdingi stipresni depresijos ir nerimo simptomai ir kurių fizinio aktyvumo lygis yra mažesnis, todėl jos turi daugiau galimybių tobulėti nei tokiomis savybėmis nepasižyminčios populiacijos.

Tyrimo metu daugiausia analizuoti lengvos arba vidutinio sunkumo depresijos atvejai.

Tyrėjų teigimu, gautos išvados nepaneigia vaistų ir terapijos naudos. Tačiau taip pat parodo, jog mankšta taip pat yra veiksmingas gydymo būdas, į kurį svarbu atkreipti dėmesį, skiriant gydymą.

„Fizinis aktyvumas yra labai svarbu malšinant depresijos, nerimo ir baimės simptomus įvairiose suaugusiųjų populiacijose, įskaitant bendrą populiaciją, žmones, kuriems diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai, ir žmones, sergančius lėtinėmis ligomis“, – teigia tyrimo autoriai.

Tyrimo rezultatai paskelbti „The British Journal of Sports Medicine“.