Prieš 1 metus
94
Vyriausybė pasitarime pritarė minimalią mėnesinę algą (MMA) ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) kitais metais kelti maždaug 15 proc. Alga į rankas padidėtų per 80 eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sprendimą dar žada teikti Trišalei tarybai. Profsąjungos jį vadina kompromisiniu, darbdaviai – puota maro metu.
Ginkūnų kaime gyvenanti Vilma yra seniūnijos darbuotoja. Ji sako, kad jau seniai dirba tik už minimalią algą, kuri šiuo metu yra 550 Eur į rankas.
Kartu taip pat už minimumą dirbantis Alvydas paklaustas apie algą, pradeda verkti.
„Viskam taupai, valgiui taupai – žiūri pigiau nupirkt už kokias akcijas, elektra pabrango, vanduo pabrango, dujos pabrango – viskas“, – pripažįsta vyras.
Vyriausybė planuoja MMA kitais metais didinti 15 proc. – 110 eurų iki 840 eurų iki mokesčių. NPD, tai yra, suma, nuo kurios valstybė netaiko mokesčių, bus pakelta iki 625 kių.
Uždirbantys MMA į rankas, po tokių sprendimų, gautų 83 eurais daugiau – 633 per mėnesį. Dirbantieji sako, kad to neužtenka.
„Žinokit 80 mažai. Mažai todėl, kad nesigaus nė 800 Eur. (...) Šiais laikais žinot, kokios kainos“, – neslepia nusivylimo Vilma.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad Vyriausybės pasiūlymą dar teiks trišalei tarybai, siekdama ir profsąjungų, ir darbdavių pritarimo.
„Tai atrodo kaip toks kompromisinis variantas ir daugiau kaip dalinė parama verslui. Kompromisinis variantas yra dėl to, kad Vyriausybė dalį MMA augimo perima savo rizikai, savo įsipareigojimams“, – teigia Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Pramonininkų konfederacijos prezidentas sako, kad tai ne verslo rėmimas, o apsunkinimas. Darbdavių teigimu, dėl išaugusių energetikos kainų jau dabar stoja įmonės. Pasak jų, vyriausybė turėtų labiau didinti sumą, nuo kurios valstybė neima mokesčių, o MMA, kurią moka darbdaviai, didinti mažiau.
„Kai yra ta nežinomybė, tas algos didinimas atrodo, kaip puota mero metu. Regionuose tas MMA yra daugelyje įmonių ir mes manome, kad tada kaip tik padidins bedarbystės kiekį regionuose, nes darbdaviai matys, kad negali susitvarkyti su tokiomis augančiomis išlaidomis (...) ir tiesiog pradės atleidinėti žmones“, – dėsto Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tiek kartų, kiek anksčiau kelta minimali alga, tiek darbdaviai panašiai prognozuodavo.
„Aišku, kad dabar ekonominė aplinka neapibrėžtesnė nei ankstesniais laikotarpiais, tačiau iš tos įtakos, kurią stebėdavom ankstesniais metais, galim daryti tam tikras išvadas, kad paprastai nestebėdavom neigiamo efekto“, – pastebi M. Navickienė.
Neapmokestinamasis pajamų dydis kitąmet augs tik tiems, kurie uždirbs mažiau nei vidutinis darbo užmokestis – tai yra 1926 eurų popieriuje. Pavyzdžiui, uždirbantiems tūkstantį popieriuje, alga į rankas padidės 22 eurais.
.jpg)
English (US) ·