Miškovežių „išmalti“ keliai tampa iššūkiu vietos gyventojams: juos taip sugadina, kad tenka „laužyti“ savo automobilius

Seime kelią skinasi Miškų įstatymo pakeitimas, kad dalis į valstybės biudžetą sumokamo mokesčio už parduotą medieną būtų skirta vietinės reikšmės keliams, o ne vien miško keliams tvarkyti. Tokiam siūlymui pritaria savivaldybės, bet su pakeitimu nesutinka Aplinkos ministerija.

Nors šiuo keliu gali vykti vilkikai, vežantys ne daugiau kaip dvidešimt tonų sveriantį krovinį, miškavežiai dažnai nepaiso ribojimo. Varėnos rajone prie Šunupio kaimo mišką kerta ir medieną bei biokurą veža 4 medienos įmonės. Vietinės reikšmės kelias nuolat išmaltas, gyventojai sako, kad net patys vilkikai čia klimpsta.

„Pravažiuoja 15 vadinamų fūrų ir virš krauna, niekas nežiūri. <...> Atvažiuoja sutemus, kad niekas nematytų, pasikrauna ir važiuoja“, – pasakoja Šunupio gyventojas Dainius Garbus.

Vietos gyventojai sako dėl dažnai sugadintų kelių atakuojantys Merkinės seniūniją. Seniūno teigimu, keliams tvarkyti turi tik 100 tūkst. eurų.

„Skauda širdį, kai mes matome, kad miško keliai yra tvarkomi, stiprinami žvyro sluoksniu, o vietinės reikšmės keliams trūksta lėšų“, – teigia Merkinės seniūnas Gintautas Tebėra.

„Pabrango įkainis kilometro greideriavimo. O neužtenka vien greideriuoti, reikia ir duobes išlyginti, reikia ir skaldos, ir pralaidas iš tų pačių pinigų patvarkyti, kur yra gadinamos, trūksta lėšų“, – sako Marcinkonių seniūnas Vilius Petraška.

Ne geresnė padėtis ir miškingiausios Varėnos savivaldybės kitose seniūnijose. Nors medienos gamintojai, dirbantys nuolat Dzūkijos miškuose, sako kelius tvarkantys.

„Kelius taip sugadina, kad gadina žmonių transportą, mašinų važiuoklę. Kai mes turime ne vieną mašiną, tai mums labai blogai“, – nurodo Lavyso gyventoja Rima Žakšauskienė.

„Mūsų pozicija yra labai paprasta: jeigu sugadinai, turi sutvarkyti“, – nurodo „Dzūkijos medienos“ direktorius Marius Valukynas.

Kai kurios medienos įmonės, privalančios iš seniūnijų išsiimti leidimus vežti medienai, tvarkos nesilaiko.

„Juos sugaudyti visus yra labai sudėtinga. Kadangi nuo sausio mėnesio mes jau išdavėme apie 140 leidimų, kai kurios firmos veža po 5–7, yra po 15 mašinų paleidžia“, – paaiškina V. Petraška.

Miškų kelius tvarko valstybinė miškų urėdija, gaudama kasmet dalį lėšų iš bendrų miško reikmių programos nuo 1,5 iki 3 mln. eurų. Vietinius kelius, kuriais taip pat važinėja miškavežiai, tvarko savivaldybės, tam lėšų iš programos negaunančios. Seime kelią skinasi Miškų įstatymo pataisa, kad 50 proc. nuo surinktų mokesčių už parduotą medieną, patektų ir į savivaldybių biudžetus.

„Lėšos patektų į tą savivaldybę, kur tas miškas kertamas ir savivaldybė galėtų rūpintis tų kelių būkle ir būtų gyventojai patenkinti, nebūtų sugadinami jiems keliai“, – kalba Seimo narys Juozas Baublys.

Aplinkos ministerija tam nepritaria.

„Būtų gerokai padidinamas finansavimas keliams ir būtų numatomas taisymas ne tik miško kelių, bet visų vietinių kelių. Nėra tikslingas toks pataisymas. Jis nutrauktų pinigus nuo miškų“, – sako aplinkos viceministras Danas Augutis.

„Šiai dienai yra sistema, kuri ydinga. <...> Ne mūsų keliai yra atstatomi, tai yra urėdijos keliai, o mūsų keliai sugadinti“, – akcentuoja Varėnos vicemeras Alvydas Verbickas.

Tačiau yra ir gerų žinių – Aplinkos ministerija svarsto privačių miškų savininkus atleisti nuo mokesčio už parduotą medieną.