Mirties priežastis – oro tarša: kiek iš tiesų ji pavojinga?

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkės Ievos Budraitės žodžiai, kad nuo taršos esą miršta daugiau žmonių, nei nuo plačiai paplitusių užkrečiamųjų ligų, sukėlė skepticizmo bangą socialiniuose tinkluose. Pasak skeptikų, negali būti, kad oro tarša yra tokia pavojinga ir sukelia tiek daug mirčių, ir greičiausiai nerastume mirties liudijimo, kuriame būtų nurodyta tokia mirties priežastis, taigi mirtys nuo taršos – pramanas.

„Pasaulio sveikatos organizacija, europinės institucijos skaičiuoja, kad dėl oro taršos kiekvienais metais miršta daugiau žmonių, nei nuo AIDS, maliarijos ir tuberkuliozės kartu sudėjus“, – interviu balandžio mėnesį sakė I. Budraitė.

Ar iš tiesų situacija tokia bloga? „The Lancet“ atliktos studijos 2015 metų duomenimis, pernai metais mirčių, sukeltų taršos, skaičius nesumažėjo. Tarša, tiesa, ne tik oro, sukelia 9 milijonus mirčių visame pasaulyje kiekvienais metais. Būtent šioje studijoje mokslininkai mini, kad tarša lemia daugiau mirčių, nei AIDS, maliarija ir tuberkuliozė.

Tai daugiausiai skurdesnių valstybių problema: žmonės miršta nuo oro, chemikalų taršos, apsinuodijimo švinu. To priežastys: auganti pramonė ir miestai, iškastinio kuro naudojimas, gyventojų skaičiaus augimas, taip pat kuro naudojimas namuose. Kai kuriose pasaulio valstybėse užteršta aplinka yra kas ketvirto gyventojo mirties priežastis, dažniausiai sveikatą nuodija užterštas oras.

Skaičiuojama, kad tarša lemia daugiau mirčių nei rūkymas, karas ir smurtas, kai kurios užkrečiamos ligos, narkotikai ir alkoholis.

Kokia situacija Lietuvoje?

Europos aplinkos agentūros skaičiavimais, Lietuvoje dėl oro taršos kasmet miršta daugiau nei 3 tūkstančiai gyventojų.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorius Šarūnas Alasauskas, tyrinėjęs oro taršos poveikį vaikų sveikatai sako, kad užterštas oras ne tik veikia kvėpavimo takus, bet didina ir širdies ligų riziką, sukelia vėžį.

Trumpalaikis teršalų poveikis gali pasireikšti akių, gerklės, nosies sudirginimu, apsunkinti kvėpavimą, sukelti bronchitą ir plaučių uždegimą, alergiją ar galvos skausmą. Vaikus oro tarša gali paveikti labiau, nes jų kvėpavimo takai mažesni, o poveikis gali atsiliepti ir suaugus.

„Jei tarša mus veikia ilgesnį laiką, pasireiškia astma, lėtinis rinitas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Baisesnė pasekmė yra plaučių vėžys, tarša sukelia ir kraujotakos ligas, plaučių gyvybinės funkcijos sumažėjimą, sergantiems astma – astmos priepuolius“, – sako Šarūnas Alasauskas.

Anot jo, tiesa, jog tarša nenurodoma kaip mirties priežastis – siekiant įvertinti taršos žalą, skaičiuojama oro taršos koncentracija ir galimos mirtys.

Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad Lietuva pagal oro taršos nulemtų mirčių statistiką lenkia daugumą Europos valstybių: panaši padėtis tik Latvijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Bulgarijoje ir Sakartvele. Estijoje dėl oro taršos miršta maždaug pusketvirto karto mažiau gyventojų, o situacija geriausia Skandinavijos šalyse.

Pasak Š. Alasausko, įtakos gali turėti ir kaimyninės valstybės, tarime, Lenkija, kur šiluminės elektrinės kūrenamos anglimi ir oro masės teršalai pernešami iki Lietuvos.

„Lietuvoje oro taršos situacija yra vidutinė, dėl to sunerimti turėtų žmonės, kurie jautresni orui, gyvena arčiau intensyvių gatvių ar šalia pramonės rajonų. Oro tarša gali būti ir biologinės kilmės, pavyzdžiui, alergenai, žiedadulkės, gali būti sukeliamos ligos, tokios kaip alerginis rinitas“, – sakė jis.

Atšilus situacija blogės

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė, paprašyta pakomentuoti klausimų sukėlusią statistiką sako, kad ji atkreipė dėmesį į oro taršos poveikio sveikatai problemą dėl to, jog tai atsiliepia ekonomikai, o problemą spręsti siūlo įvedant taršos mokestį automobiliams, keliant akcizą degalams.

„Mūsų technologinis pajėgumas ir pajamos auga ir mums tie sprendimai su laiku tampa vis labiau prieinamesni. Turime leisti pinigus vaistams, nebeiti į darbą, nebekurti pridėtinės vertės ekonomikai, kai nedirbame“, – sakė ji.

I. Budraitė pridūrė, kad Europos visuomenės sveikatos aljanso atliktas tyrimas rodo, jog didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai patiria vidutiniškai 1281 euro žalą dėl oro taršos: tai medicininės paslaugos, prarastos darbo dienos, kitos sveikatos išlaidos, atsirandančios dėl oro taršos.

Vilniaus mieste oro taršą matuoja keturios stotelės, LRT.lt sako Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistas Matas Budriūnas. Šiuo metu stotelės rodo, kad oro kokybė neviršija leistinos normos.

Pasak jo, sostinėje daugiausiai taršos sukelia transportas.

„Daugiausiai teršia transportas, pramonė, įvairūs degimo procesai [irgi sukelia taršą]. Aplinkos apsaugos agentūros stotelėmis stebimi duomenys ir taršos rodikliai yra iš degimo proceso <...>, kūrenimai irgi prisideda. Oro tarša priklauso ir nuo sezoniškumo. Pastebime, kai atšąla orai, ateina ruduo, žiema, oro kokybė gali suprastėti dėl kūrenamų židinių. Arba vasarą, kai nėra vėjo, oro sąlygos nėra palankios išsisklaidyti taršai“, – minėjo M. Budriūnas.

Specialistai sako pastebėję, kad kai šviečia pavasarinė saulė, teršalų kiekis pakyla, tačiau šiais metais gyventojų dėl pavojaus įspėti dar neteko.

„Esant padidėjusiai oro taršai gyventojams, kurie yra vyresnio amžiaus, vaikams, nėščiosioms, sergantiems alerginiais susirgimais, lėtinėmis ligomis, rekomenduojame kuo trumpiau būti lauke. Išgirdus tokį pranešimą, vengti pasivaikščiojimų, intensyvaus eismo gatvių, sankryžų. Taip pat rekomenduojame vengti fizinės veiklos lauke, nes <...> sportuojant lauke įkvepiamas didesnis oro tūris, todėl oro tarša, dalelės, kurios ten yra – azoto oksidas, sieros oksidas, anglies monoksidas – gali lengviau patekti [į kvėpavimo takus]“, – sakė jis.

Mokslininkų skaičiavimu, tarša (ne tik oro) iš tiesų kasmet pasaulyje sukelia daugiau mirčių, nei AIDS, maliarija ir tuberkuliozė. Lietuvoje dėl oro taršos kasmet gali mirti apie 3 tūkstančius gyventojų.