Miręs kaunietis bute rastas po tiesioginės „Tik Tok“ transliacijos, psichologas apeliuoja į stebėtojų pasyvumą – tai nėra pramoga

Kauno apygardos prokuratūra pranešė, kad vakar į Kaune, Lakūnų pl., esantį butą patekę pareigūnai rado mirusio vyro kūną. Paaiškėjo, kad prieš tai asmuo socialiniame tinkle „TikTok“ surengė transliaciją, per ją žiūrovų akivaizdoje žalojosi peiliu. Apie internete pasirodžiusį žiaurų turinį policija sužinojo iš BPC, tačiau neilgai trukus gautas dar vienas pranešimas – šįkart iš Singapūro Interpolo. Iš pradžių pareigūnai, nustatę gyvenamąją vietą, vyro ieškojo Prienuose, tačiau nesėkmingai. Vėliau gauta papildomos informacijos, jog asmuo apsistojęs Kaune. 

Ikiteisminiam tyrimui dėl mirties priežasties nustatymo vadovauja Kauno apylinkės prokuratūra.

Tyrimo duomenimis, gegužės 3 dieną apie 10 val. 30 min. išlaužus buto, esančio Kaune Lakūnų gatvėje, duris, rastas 1983 metais gimusio vyro kūnas su durtinėmis žaizdomis krūtinės ir pilvo srityse.

Patikrinimas nurodytu adresu atliktas gavus pranešimą iš Singapūro Interpolo nacionalinio biuro, pranešime nurodyta, jog internetinėje pokalbių programėlėje „TikTok“ vyras save žaloja peiliu. Pirminės teismo medicinos eksperto išvados patvirtina savižudybės versiją.

Kaip LRT.lt teigė prokuratūros atstovė Tautvilė Merkevičiūtė, pranešimą apie transliuojamą turinį iš Singapūro gavo Lietuvos kriminalinės policijos biuras.

„Pirminiais duomenimis, tai nebuvo transliuojama uždaroje grupėje, įrašą galėjo matyti daugiau žmonių. Kol kas atliekamas patikslinimas“, – paaiškino ji.

Kiek vėliau policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis patikslino informaciją. Pasak jo, pirmas pranešimas apie transliaciją gautas 5.04 val., į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC) paskambino vaizdo įrašą pastebėjęs asmuo. Pareigūnai su pranešėju, paaiškino jis, susisiekė du kartus.

„Jis nieko paaiškinti negalėjo. Aiškino, kad matė transliaciją, bet nežino nei kur, nepažįsta to asmens, mano, kad tai netikra, kad tai influenceris, norintis surinkti kuo daugiau „like‘ų“, dėl to taip daro. Žmogus tiesiog jautė pareigą pranešti policijai“, – kalbėjo jis.

R. Matonio teigimu, pareigūnai veiksmų ėmėsi iškart, aiškinosi, kas tas asmuo, o visai netrukus apie tą patį įvykį gautas pranešimas iš Interpolo kolegų Singapūre. LRT.lt jis pasakojo, kad pareigūnai taip pat bandė susisiekti ir su mirusiojo tėvais.

Ant vyro kūno rasta daugybinių pasikartojančių panašios krypties sužalojimų. Savigynos požymių nerasta. Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras, tyrimą atlieka Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

„Šiuo metu intensyviai atliekami ikiteisminio tyrimo proceso veiksmai, siekiant išsiaiškinti visas šio įvykio aplinkybes“, – sakė prokuratūros atstovė.

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas LRT.lt nurodė, kad vaizdo įraše pasirodžiusio asmens iš pradžių ieškota jo gyvenamoje vietoje Prienuose, tačiau ten jo nebuvo. Tik vėliau, apie 10 val., gauta papildoma informacija, kad jis gali būti apsistojęs Kaune.

„Tuomet buvo nedelsiant vykstama į įvykio vietą, išlaužtos buto durys, o viduje rastas vyro kūnas“, – nurodo Kauno AVPK.

Dalis tokius įrašus mato kaip pramogą, bet reakcija turėtų būti rimta

Vilniaus universiteto (VU) Psichologijos instituto profesorius Paulius Skruibis portalui LRT.lt sakė, kad būna atvejų, kai socialiniuose tinkluose žmonės dalijasi savo mintimis apie savižudybę ar savižalą. Pasak suicidologo, taip žmonės komunikuoja apie patiriamą būseną – jei žmogus kenčia, jam gali atrodyti svarbu apie tai pranešti kitiems.

P. Skruibis teigė, kad tokių žinučių socialiniuose tinkluose pamatę žmonės neretai sutrinka ir nežino, kaip reaguoti, svarsto, ar tai rimta, ar pokštas. Profesoriaus teigimu, pamačius vaizdo įrašų ar nuotraukų, kuriuose žmonės žalojasi, reikėtų reaguoti rimtai.

„Kitų šalių patirtis rodo, kad kai kurie žmonės į tai žiūri kaip į kažkokį įdomų veiksmą, netgi skatina, jiems įdomu pažiūrėti. Tai yra rimta – žiūrinčiam ir stebinčiam žmogui tai gali atrodyti kaip drama ar pramoga, bet tam žmogui tai yra rimta“, – LRT.lt komentavo P. Skruibis.

Kai buvo paskelbta informacija apie šį vaizdo įrašą, socialiniuose tinkluose pasirodė komentarų, kuriuose klausiama, kur galima jį pamatyti. Psichologo vertinimu, dažniausiai toks domėjimasis remiasi smalsumu pamatyti kokių nors ribinių patirčių.

Vis dėlto, anot jo, jei tokie vaizdo įrašai pasklinda plačiau, jie gali turėti savižudybę skatinantį poveikį, ypač jei įrašą pamato asmenys, kurių būsena sudėtinga.

„Pavojus tada, jei tie įrašai kažkaip labai plačiai pasklistų ir pagautų dalies visuomenės dėmesį. Dėl to jokiu būdu nereikėtų jų tiražuoti – ir iš pagarbos tam žmogui, ir dėl galimo poveikio. Didžioji dalis žmonių, pamatę tokį vaizdą, gali būti sukrėsti, juos tai gali sudominti, bet jiems vaizdo įrašas gali neturėti tokio žalingo poveikio.

Tačiau tai nedidelei daliai žmonių, kurie kaip nors panašiai jaučiasi, išgyvena psichologiškai sudėtingą periodą ar turi panašių sunkumų, tai gali būti kaip dar vienas lašas, pastumiantis link kažkokio veiksmo. Juos gali įkvėpti konkretus būdas ar aplinkinių reakcija“, – pažymėjo P. Skruibis.

Anot eksperto, svarbu prisiminti, kad, pamačius panašų vaizdo įrašą, reikėtų jo neeskaluoti ir neskatinti žmogaus toliau žalotis, bet priminti, kad galima kreiptis pagalbos, ir socialiniam tinklui pranešti apie situaciją.

„Tai nėra pramoga ar kas nors, ką norisi skatinti. Tai yra rimta, tai yra to žmogaus asmeninė drama, geriausia, ką jis galėtų daryti, tai ieškoti pagalbos, o žiūrovas neturėtų to viešinti, skatinti, dalintis tuo ar panašiai“, – pabrėžė P. Skruibis.