Mieste pasodinti medžiai – ne tik žalumo perspektyva, bet ir kliūtis vairuotojams: miškininkai įžvelgia logikos trūkumų

Nors miestai, vis labiau apsodinami medžiais, darosi gražesni ir patrauklesni, miškininkai sunerimę dėl kai kurių pasirinktų medžių rūšių. Nerimą kelia ir vietų, kur jie sodinami, pasirinkimas. Pavyzdžiui, Vilniuje maumedžiai išdygo po viaduku, ginkmedžiai – šalia važiuojamosios kelio dalies ir pėsčiųjų tako. LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“ paklausė  gamtininkų ir miškininkų ir pasidomėjo, ar iš tiesų šie medžiai yra tinkami augti šalia važiuojamosios kelio dalies.

Geležinio Vilko ir Ateities gatvių sankirtoje po gelžbetoniniais tiltais buvo pasodinta maumedžių. Miškininkas Raimundas Ereminas sako, kad medžių rūšių ir sodinimo vietų pasirinkimas jam kelia pasipiktinimą.

„Problema yra ta, kad jeigu mes sodiname medį, mes turime tikėtis, kad jis užaugs, o tas maumedis turėtų pasiekti bent jau 25 ar 30 metrų aukščio. Jeigu mes sodiname medį, tai mes ir turime tikėti, nesvarbu, kad tas medis yra sodinamas mieste. Tai šiuo atveju, jeigu mes pasiektume tokią sėkmę, medžiai linguodami tiesiog daužytų tilto konstrukciją, tai yra baisu, o taip pat ir pats tiltas pažeistų medžio kamieną“, – sako R. Ereminas.

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius teigia, kad maumedžiai yra ypač aukšti medžiai. Jei augimo sąlygos būtų geros, neprireiktų nė 5 metų ir medį pamatytum jau praaugusį viaduką.

„Pirma reikia prieš sodinant medį žinoti, kas iš jo išaugs, ar tai bus tokia forma, kuri augs trijų ar keturių metrų, nors paprastai skaičiuojama, kad jeigu augalas išauga didesnis kaip septynių metrų, jis yra medis, o mažesni – krūmai. Gali būti krūmas, dar geriau – besikrūmijantis, bet tik ne maumedis. Aukščiausias Lietuvoje medis yra Degsnės maumedynė Prienų rajone, dabar jis gal jau 50 metrų aukščio“, – kalba S. Paltanavičius.

R. Ereminas įvardija dvi pagrindines problemas: viena, kad pasirenkamos visiškai miestui netinkamos medžių rūšys, kita – jog vėliau šie medžiai kels daug problemų vairuotojams. Jis pabrėžia, kad tokių klaidų būtų galima išvengti.

„Problema yra kraštovaizdžių architektų sprendimai. Kraštovaizdžio architektas yra būtent tas žmogus, kuris turėtų įvertinti, ar tas medis tinka, ar netinka. Šiuo atveju apskritai, jeigu kalbame apie bet kurį medį, kuris pasodintas siektų 20–15 metrų aukštį, sprendimas yra netinkamas. Tiek pušis, tiek maumedis yra šviesiamėgiai ir mes tiesiog matysime šitų augalų agoniją ir neišvysime tos dramatiškos situacijos, kai jie daužys tiltą“, – kalba pašnekovas.

Vis dėlto Vilniaus parkų laikinoji vadovė Dovilė Ivanauskienė sako, kad niekas nepaliks šių medžių plėstis ir augti be priežiūros, o tuo labiau neleis, kad jie kliudytų viaduką.

„Matote, kaip yra iš tikrųjų, kai mieste želdinami medžiai ir jie želdinami prie gatvių, jie visi yra prižiūrimi, tvarkomi, genimi ir pan. Ir medžių rūšinė įvairovė parenkama atsižvelgiant į įvairias pastabas ir diskusijas, nes nuomonių taip pat yra įvairių ir miškininkai taip pat turi savo matymą“, – sako D. Ivanauskienė.

Savo ruožtu Arboristikos centro vadovas Algis Davenis pasakoja, kodėl palei kelią susodinti ginkmedžiai gali sukelti daug problemų. Pasirodo, šie medžiai linkę plėstis ir vešėti.

„Ginkmedis yra vienintelis išlikęs dinozaurų laikų augalas, išliko jis būdamas labai atsparus klimato sąlygoms, geologinėms sąlygoms. Ir perkelti jį į tokią jam nepažįstamą aplinką, manyčiau, jau yra labai rizikinga.

Problema labai paprasta – medis auga, jam reikia erdvės, neradęs jos augti į viršų, jeigu mes nereguliuosim jo aukščio, jisai sieks erdvės po saule, jo laja vis tiek stengsis užimti genetiškai gamtos duotą erdvę. Ir jeigu mes tokio augalo neprižiūrėsime nuolat, tai tas augalas išsikreivalios, išstybs ir ateis laikas, kai jis pradės prarasti tam tikras kūno dalis, dėl mitybos trūkumo jos tiesiog apmirs ir mes turėsime drakoną šalia kelio“, – kalba A. Davenis.

Aiškėja, kad problemų vairuotojų saugumui gali kelti ne tik patys medžiai, bet ir jų vaisiai. Augdami ginkmedžiai kraus vaisius, šie kris ant važiuojamosios kelio dalies. Jei medžiai augs ir plėsis prie sankryžų – vairuotojams paprasčiausiai bus pavojinga manevruoti, – perspėja automobilių ekspertas Merkys Saukevičius. Tai nesunku numatyti – senų medžių pakelėse yra daugelyje regionų.

„Tie, kas važinėjate vakarų Lietuvoje, ten, kur, pavyzdžiui, išlikę seni medžiai, siauri keliai, tas pats yra Lenkijos, Lenkijos šiaurės rytų regioniniuose keliukuose, turbūt nejaukiai jaučiatės prasilenkdami su vietinių vilkikais arba šiukšliavežės vairuotoju ir meldžiatės, kad jis nekrypteltų į jūsų pusę, nes šalia augantys medžiai nepalieka jums jokios erdvės pasitraukti“, – kalba pašnekovas.

Plačiau apie tai – laidos „Keliai. Mašinos. Žmones“ reportaže.