Mėnuo po 4 gyvybes nusinešusios BMW avarijos Vilniuje: ekspertai dėlioja nelaimės versijas, valdžia su pokyčiais incidento vietoje neskuba

Į priešpriešinę eismo juostą iššokęs BMW, šoninis smūgis ir keturi jauni žmonės žuvę. Skaudi avarija sostinėje sukrėtė visus. Kas koją vairuotojui pakišo lemiamu momentu: kelio provėžose telkšantis vanduo, per didelis greitis ar menka vairavimo patirtis? Ar galėjo keturių žmonių gyvybes išgelbėti rimtesni apsauginiai atitvarai? Tą nusprendė pasiaiškinti LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“.

Pareikalavo keturių gyvybių

Tragiška nelaimė įvyko lietingą popietę. Sostinėje, ties Valakampių tiltu nuo Nemenčinės plento pusės važiavęs BMW dėl neaiškių priežasčių išlėkė į priešpriešinę eismo juostą. Pirmiausia susidūrė su „Audi“, iškart po to BMW atsitrenkė ir į priešpriešiais važiavusią „Toyotą“. Pasekmės – itin skaudžios. Žuvo visi BMW važiavę jaunuoliai – du vaikinai ir dvi merginos.

„Viena skaudesnių avarijų, 4 gyvybės, visi visiškai jauni, tik pilnametystės sulaukę, tik užaugę, gyvenimą galėję pradėt žmonės, o pasibaigė tragiškai. Vairuotojas 2003 m. gimimo, jam dar ir 19-kos nebuvo, tai vairuotojo pažymėjimui netgi metų nėra, visiškai pradedantysis vairuotojas“, – kalbėjo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos vyriausioji tyrėja Jurgita Slautaitė.

Aiškėja, kad abi žuvusios merginos – seserys. Viena iš jų tomis dienomis turėjo švęsti gimtadienį. Visuomenę sukrėtusi avarija vis dar aptarinėjama. Turbūt nebuvo ir vairavimo mokyklose pamokų, per kurias apie tai nebūtų kalbama pastaruoju metu.

Kalbama ir vairavimo mokyklose

„Pradėjus kalbėti apie tą eismo įvykį, pirmiausia įsivyrauja tyla. Gal per save perleidžia, įsivaizduoja, kaip patiems nutiktų ar artimiesiems“, – apie mokinių reakciją pasakojo Kastytis Povilaitis, vairavimo instruktorius.

Vis dėlto jis pastebi, kad ne visi jauni vairuotojai suvokia, jog lygiai taip pat žūti, nesuvaldę automobilio, gali ir jie patys.

„Kartais tenka tokius drastiškus pavyzdžius pateikti ir tiesiog pasakau, kad gali nepasisekti ir per eismo įvykį nežūsite, o išgyvensite. Ir kas tada, jeigu pažeisti kažkokie stuburo slanksteliai, gali būti, kad nevaldysite nei rankų, nei kojų. Dabar jums 18, 19 ar 20 metų ir likusį laiką, kuris jums skirtas, jūs praleisit tokios būklės“, – tęsė K. Povilaitis.

Vykdoma ekspertizė

Į šį įvykį laidos kūrėjai pabandė pažvelgti ekspertų akimis. Dėl kokių priežasčių nutiko nelaimė? Automobiliu važiavo du vaikinai ir dvi merginos. Galbūt linksmintis nusiteikusi kompanija blaškė vairuotoją? Gal koją pakišo didesnis greitis, kelio provėžose telkšantis vanduo, o gal dar kažkas, ko tyrėjai iki šiol nežino?

„Greitį sunku nuspėti, standartiškai bus skiriamas tyrimas ir ekspertai paskaičiavę atsakys. Vairuotojas, pasirinkdamas saugų greitį, turi į viską atsižvelgti. Tas saugus greitis ne visada gali būti leistinas maksimalus. Jeigu slidu, tai nebūtinai 60, gal 40 reikia važiuoti, kad aš suvaldyčiau transporto priemonę“, – dėstė J. Slautaitė.

„Tai aišku, pirmiausia didesnis greitis, šlapia danga, galbūt padangos, pakaba ne visai tinkama ir dėl to automobilis neišliko stabilus važiuojant didesniu greičiu. Galbūt nuogirdos, kad kažkas sutrukdė, automobilis rikiavosi, staigiau suktelėtas vairas bandant išvengti ir išvažiuota į priešpriešinį eismą“, – savo ruožtu svarstė K. Povilaitis.

Vienas iš kertinių šio įvykio momentų, lėmusių tokią skaudžią baigtį, buvo tai, kad BMW stipriai trenkėsi šonu. „Automobilis sukosi ir į dešinį šoną atsitrenkė „Toyota“, priekine dalimi į BMW dešinį šoną. Kas sėdi prie durų, tas realiai ir sugeria visą smūgį“, – detalizavo Vilniaus VPK atstovė.

Kaltos provėžos?

Specialistai sutinka, kad būtent šoninis susidūrimas dažniausiai baigiasi tragiškai. „Vairuotojo pagrindinė užduotis yra iš paskutiniųjų vengti šoninio smūgio. Vairuotojas kaip laivo kapitonas iki paskutinės akimirkos turi daryti viską, kad išvengtų nelaimės arba sumažintų jos pasekmes“, – dėstė vairavimo instruktorius K. Povilaitis.

Laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ kūrėjai atidžiau pažvelgė į kelio ruožą, kuriame nutiko nelaimė. Jis trumpas – vos 100–150 metrų, o problemų jame, anot pašnekovų, labai daug. Pirmiausia, į akis krinta provėžos.

„Tą dieną lijo, nuolydžių nėra ir visas vanduo į provėžas subėga. Kaip matome, iš po tilto išvažiuoja troleibusai, jie suformuoja provėžas, kuriose susirinkęs vanduo padaro akvapleištą. Šiuo atveju reikia provėžas nufrezuoti, kaip daroma kai kuriose sankryžose Vilniuje. Tai išspręstų pačiose provėžose besiformuojančio didelio kiekio vandens problemą“, – aiškino Tomas Būdvytis, Lietuvos automobilininkų sąjungos viceprezidentas.

Ekspertai pasigenda sprendimų

Jis taip pat pabrėžė, jog apsauginiai kelio bortai čia būtini. Štai kas, anot pašnekovo, būtų nutikę, jei jie avarijos vietoje būtų stovėję.

„Kelias turi posūkį į kairę. Kai provėžose galinius ratus pagauna, automobilis pradeda slysti nevaldomas. Automobilis buvo toks pagyvenęs, drįsčiau abejoti, kad jame veikė apsaugos sistemos. Ir jo slydimas ėjo ta trajektorija kaip tik į priešpriešą. Būtų apsauginiai bortai, jis trenktųsi į juos ir tada jau suktųsi savo judėjimo trajektorijoje tilto link. (...) Dar pasisekė, tiesą sakant, „Toyotos“ vairuotojui, kad nebuvo kaktomušos“, – kalbėjo T. Būdvytis.

Automobilininkas primena, jog prieš penkerius metus šioje vietoje nutiko tokia pat skaudi avarija. „Jauna, be patirties mergina atvažiavo keliu, ją užmetė per lietų ir ji pateko į priešpriešinę eismo juostą, vertėsi, o į ją rėžėsi atvažiavęs BMW. Mergina žuvo. Ir vėlgi: provėžos, vanduo ir borto nebuvimas“, – kalbėjo Lietuvos automobilininkų sąjungos viceprezidentas.

Kritiškai šią atkarpą vertina ir vairavimo instruktorius K. Povilaitis. „Pirmiausia, stotelė, kuri gali kelti problemų. Nuo Nemenčinės pusės automobiliai važiuoja dviem juostomis. Geras kelias, skiriamoji juosta, didelis greitis. Ir staiga prieš tiltą jiems reikia persirikiuoti į vieną juostą, nes A juosta. Plius, nuo Valakampių įvažiavimas į kelią irgi iš šalutinio kelio, tai išeitų, kad iš 3 juostų visi staigiai turi susigrūsti į vieną juostą. Atvažiuoja dideliu greičiu ir tada yra problema“, – svarstė jis.

Bortų įrengimas neplanuojamas

Pasak Vilniaus miesto savivaldybės atstovo Arūno Visocko, po atliktų ekspertizių buvo nustatyta, kad tilto laikomoji galia yra smarkiai sumažėjusi ir nebelaiko minimalių apkrovų. Todėl buvo nuspręsta čia įgyvendinti eismo pakeitimus.

„Ekspertų siūlymas buvo įvesti apribojimus. Todėl ir buvo priimtas sprendimas įvesti A juostas, kad tiktai tomis juostomis važiuotų viešasis transportas“, – detalizavo A. Visockas.

Po rekonstrukcijos darbų tikimasi, kad A juostų neliks dar šių metų pabaigoje. Tačiau apie rimtesnių atitvarų statymą kalbų nėra.

„Tai nėra svarstoma, toje vietoje yra tik žalia juosta pėstiesiems. O dėl automobilių, jei dideli greičiai, tai ir į betoninę būtų tas pats įvykę. Tikrai klausimas nėra sprendžiamas, nes čia bet kurioje gatvėje tas gali atsitikti, beveik visas gatves reikėtų skirt per pusę betoninėmis juostomis“, – aiškino savivaldybės atstovas.

Tyrimas užsitęs

Pasak pareigūnų, tyrimas dėl šio skaudaus įvykio gali užtrukti iki pusmečio. Duomenys rodo, jog BMW vairuotojas buvo blaivus.

„Jeigu bus nustatyta, kad kaltas BMW automobilio vairuotojas, ikiteisminis tyrimas nutraukiamas kaltininkui žuvus. Tokiu atveju draudimo bendrovė atlygins padarytą žalą, turtinę ir neturtinę. Turtinė tai būna visos laidojimo išlaidos, draudimas tai atlygina. Ir moralinė neturtinė žala“, – kalbėjo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos vyriausioji tyrėja J. Slautaitė.

Po šios nelaimės vėl pasigirdo siūlymų grįžti prie pataisų, kurios iki Seimo taip ir nenukeliauja. Pavyzdžiui, riboti automobilio galią pradedantiesiems vairuotojams, taip pat nustatyti, ką jie galėtų vežti. Yra šalių, kuriose jauniems vairuotojams draudžiama vežti draugų kompanijas. Be to, kurį laiką jie gali važinėti tik tam tikru paros metu.