Menstruaciniai laisvadieniai Lietuvoje: profsąjungos norėtų, darbdaviai mano, kad įstatymams visuomenė nepasiruošusi

Ispanijoje įteisinus menstruacinius laisvadienius, apie tai galvojama ir kai kuriose Prancūzijos dalyse. Lietuvos profesinės sąjungos tokios atostogų iniciatyvos norėtų ir mūsų šalyje, bet darbdaviai skeptiški – nors susitarimas tarp darbuotojų ir darbdavių sveikintinas, įstatymais įteisinti to nereikėtų. Be to, baiminamasi, kad tai galėtų paskatinti įdarbinti daugiau vyrų.

LRT RADIJO bendradarbės Prancūzijoje Godos Klimavičiūtės teigimu, viename miestelyje į šiaurę nuo Paryžiaus neseniai buvo įteisinti vadinamieji menstruaciniai laisvadieniai – gyvenvietėje dirbančios moterys turi teisę pasiimti dvi laisvas dienas, jeigu pateikia gydytojo išrašą. Sprendimą miestelio meras motyvuoja moterų gerove ir sveikata.

„Žinant, kad 1 iš 10 vaisingo amžiaus moterų serga endometrioze, o 1 iš 2 teigia, kad kenčia nuo skausmingų mėnesinių, meras sakė, kad kažkodėl niekas nėra daroma, kad būtų stengiamasi pagerinti jų kasdienybę“, – LRT RADIJO laidai „10-12“ pasakoja G. Klimavičiūtė.
Vis dėlto, nors ir gali būti, kad ši inciatyva Prancūzijoje išplis plačiau, šalyje ji vertinama pakankamai nevienareikšmiškai.

„Net tos pačios feminisčių asociacijos, kurios lygiai taip pat dalyvavo diskusijose, baiminasi, kad tokios atostogos paskatins moterų diskriminaciją įdarbinant. Pavyzdžiui, viena feministinio judėjimo aktyvistė mano, kad menstruacinės atostogos yra klaidingai gera idėja – tai nedidelė priemonė, kuri užgožia būtinybę sukurti bendrą moterų sveikatos darbo vietoje viziją“, – pasakoja Prancūzijos lietuvė.

Be to, anot minėtos aktyvistės, moteris išsiuntimas namo esą didina jos izoliaciją ir paverčia skausmą nematomu.

Anksčiau ar vėliau diskusijos turės prasidėti ir Lietuvoje

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė aiškina, kad menstruacinės atostogos neturėtų tapti dingstimi diskriminuoti moteris, ypač turint omenyje, kad darbdaviams diskriminuoti darbuotojus tiek darbinantis, tiek darbo vietoje draudžia Lietuvos įstatymai.

„Tam tikras darbo sąlygų sudarymas, ar tai būtų žmonių su negalia teisės, ar tų pačių moterų, vyrų teisių užtikrinimas darbo vietoje, nėra priežastis diskriminuoti. Diskriminacija akivaizdžiai kyla iš tų asmenų, kurie įdarbindami vadovaujasi savo nuostatomis ir diskriminuoja asmenis“, – dėsto B. Sabatauskaitė.

Savo ruožtu Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas yra įsitikinęs – nors šiandien diskusija apie menstruacines atostogas gali būti šokiruojanti, anksčiau ar vėliau apie tai kalbėtis teks.

„Kolegos sako, kad kai kam iš darbdavių bus šokas – taip, bus, čia yra kultūriniai dalykai. Bet visi prie visko įpranta. <...> Aš manau, kad norime mes šito ar nenorime, po kiek laiko turėsime kalbėti visiškai atvirai. Bus klausimų: kiek dienų, kas nustatys, ar nebus piktnaudžiavimo“, – įsitikinęs D. Arlauskas.

Menstruacines atostogas pašnekovas lygina su tėvystės atostogomis – pastarosios Lietuvoje buvo įteisintos pakankamai neseniai, o šiandien daugelyje darboviečių yra priimtinos.

„Čia kultūrinių pokyčių klausimas – kaip greitai mes turėsime visiškai kitokį kultūrinį supratimą“, – sako darbdavių konfederacijos generalinis direktorius.

Ir darbo saugos klausimas

Menstruacinių atostogų klausimas yra susijęs ne vien su moters asmenine savijauta, sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Jos teigimu, čia paliečiama ir darbo saugos tema.

„Jeigu žmogus jaučiasi blogai, o visi puikiai suprantame, kad tokiomis dienomis, ypač pirmomis menstruacijų dienomis, moterys fiziškai blogai jaučiasi, darbdavio tiesioginis interesas yra suteikti laisvą dieną tokiam darbuotojui vien todėl, kad tai yra susiję su darbuotojo sauga ir sveikata. Jeigu sunegalavęs <...> ateina į darbo vietą, tai gali turėti labai rimtų pasekmių, gali įvykti net sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų.“, – aiškina I. Ruginienė.

Pasak jos, pirmas žingsnis sprendžiant problemą galėtų būti kolektyvinėse sutartyse įteisinamos sveikatingumo dienos arba galimybė darbuotojui be pagrindimo pranešti darbdaviui, kad prastai jaučiasi.

„Įsivaizduoju, kad vyrams sunku tai suprasti, bet ką reiškia 3–4 valandos, kai tave stipriai pykina? Aš neįsivaizduoju, kokia moteris gali ateiti į darbą, ypač į gamybos įmonę, stovėti prie konvejerio, kai iš esmės negali net stovėti ant kojų“, – tikina I. Ruginienė. Jai antrina ir B. Sabatauskaitė, pridurdama, kad Ispanijoje, kur pirmiausiai buvo įteisintos menstruacinės atostogos, kalba eina apie itin stiprius menstruacinius skausmus, kuriuos lydi mėšlungis, pykinimas, galvos svaigimas ir vėmimas.

Gali kilti priešprieša tarp moterų ir darbdavių

Darbdavių konfederacijos prezidentas D. Arlauskas teigia nepritariantis menstruacinių atostogų įteisinimui įstatymiškai. Pasak jo, link to geriausia eiti siekiant laisvo susitarimo tarp darbdavių ir darbuotojų.

„Aš manau, kad kiltų didelė priešprieša tarp darbdavių ir moterų. Šito nereikia, geriau siekime kultūrinio ir socialinio susitarimo. Nereikia šioje vietoje skubėti, kadangi tai, kas tinka Ispanijoje, ne visada tinka kitoje kultūrinėje aplinkoje, nes tai gali pridaryti daug žalos“, – teigia D. Arlauskas.

Su tuo nesutinka profsąjungų konfederacijos pirmininkė. Anot jos, nors konsensusas tarp darbdavio ir darbuotojo yra svarbu, realybė neretai yra tokia, kad darbuotojams dažnai nepavyksta susitarti su darbdaviu net dėl kasmetinių atostogų.

„Darbo kodekse nuostatos atsiranda ne šiaip sau. <...> Atsiranda iš nevilties, kad susitarti neįmanoma. Aš nebūčiau visiškai prieš įstatymo projektus“, – sako I. Ruginienė.

B. Sabatauskaitė įsitikinusi, kad diskusijos dėl menstruacinių laisvadienių įteisinimo galėtų vykti Trišalėję taryboje, bet, sprendžiant klausimus dėl detalių, nereikėtų pamiršti ir asmens teisės į privatumą.

„Aš nemanau, kad turėtų būti pareiga visiems ateiti ir prisipažinti: man dabar menstruacijos ir aš išeinu teisėtų nedarbingų dienų. Įstatymas vis dar turėtų saugoti privatų gyvenimą. Akivaizdu, kai yra nedarbingumas, nėra būtina darbdaviui pateikti visų detalių, dėl ko yra nedarbingumas“, – sako B. Sabatauskaitė.

Lygių galimybių kontrolierė taip pat priduria, kad menstruacinių atostogų įteisinimas yra ne vien darbo santykių ar sveikatos klausimas. Anot jos, tokia inciatyva skatina visuomenę atsikratyti tabu ir gėdos jausmo kalbant apie menstruacijas.

LRT.lt primena, kad Ispanijos parlamentas vasario 16 dieną galutinai įteisino įstatymą, pagal kurį didelius menstruacinius skausmus patiriančioms moterims suteikiamos mokamos medicininės atostogos.

Šioje Pietų Europos šalyje priemonė sukėlė nesutarimų tarp politikų ir profesinių sąjungų, o viena didžiausių Ispanijos profsąjungų UGT įspėjo, kad ji gali stigmatizuoti moteris darbo vietoje ir sudaryti palankias sąlygas įdarbinti vyrus.

Visos diskusijos klausykite LRT RADIJO laidos „10-12“ įraše.