Medikams šiurpstant nuo paspirtukininkų patiriamų traumų, ministerija imasi priemonių – taisyklės griežtės

„Paklauskit paspirtukininko, kodėl įvyko avarija? Nes nestabdydamas lėkė kiaurai važiuojamąja dalimi, tikėdamasis, kad jį praleis? Jiems gal jau laikas privalomus kursus KET išklausyt?“ – tai tik vienas iš nusiskundimų. Sveikatos priežiūros įstaigos pastebi, jog nuolat sulaukia traumų patyrusių paspirtukininkų, pasitaiko ir ypač sudėtingų sužeidimų. Ministerija teigia, kad jau rengiami įstatymo projektai, koreguosiantys paspirtukų eismą.

Ketina imtis KET pokyčių

Susisiekimo ministerija LRT.lt komentavo, jog paspirtukas yra prilyginamas motoriniam dviračiui ir neabejotinai prisideda prie darnaus judumo skatinimo, tačiau vis intensyvesnis paspirtukų naudojimas dar labiau išryškino kokybiškos dviračiams skirtos infrastruktūros klausimus.

„Pagal Kelių eismo taisykles (KET), motorinių dviračių (elektrinių paspirtukų) vairuotojams taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir važiuojantiems dviračiu. (...) Daugėjant e. paspirtukų eisme, kyla naujų eismo saugos iššūkių. Susisiekimo ministerijos nuomone, labai svarbu stiprinti šių transporto priemonių eismo priežiūrą ir tikrinti, kaip keliuose ir gatvėse laikomasi KET reikalavimų“, – rašoma komentare.

Ministerijos teigimu, Seime yra keliamos iniciatyvos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme įtvirtinti sąvoką „mikromobilumo priemonė“, kuri apimtų elektrinius paspirtukus, riedžius ir pan.

„Taip pat atskirai nuo dviračių transporto reglamentuoti mikromobilumo priemonių dalyvavimo eisme principus. Susisiekimo ministerija pritaria daugeliui šių pasiūlymų, savo išvadas dar pateiks Vyriausybė. Tikėtina, kad minėto įstatymo pakeitimai bus svarstomi rudens sesijoje. Priėmus įstatymo pakeitimus, atitinkamai keistųsi KET“, – rašė ministerija.

Baudų nedidins

Visgi teigiama, kad dviračių ir motorinių dviračių, elektrinių paspirtukų vairuotojams nustatyta atsakomybė už KET pažeidimus šiuo metu pakankama.

„Tačiau būtina užtikrinti atsakomybės neišvengiamumą ir stiprinti šių eismo dalyvių kontrolę. Labai svarbu šviesti visuomenę, aiškinti, kad e. paspirtukų vairuotojai taip pat privalo laikytis KET. Tikimasi, kad specialus „mikromobilumo priemonių“ reglamentavimas Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir vėliau KET suteiks postūmį eismo saugos situacijai šioje eismo dalyvių grupėje gerėti“, – pabrėžė ministerija.

Atvejus, kai pažeidžiami KET reikalavimai, Susisiekimo ministerija teigia vertinanti neigiamai.

„Iš tikrųjų Lietuva ne išimtis, visos ES šalys susiduria su e. paspirtukų keliamais eismo saugos iššūkiais, o bendro ES reguliavimo šiuo klausimu nėra. Institucijos, atsakingos už eismo saugumą, informaciją apie e. paspirtukų eismą, klasifikavimą ir problemas viešina interneto svetainėse, organizuoja diskusijas šiuo klausimu ir švietėjiškas priemones žiniasklaidos priemonėse. Tikimės, kad tobulinamas teisinis reguliavimas, visuomenės švietimas ir eismo dalyvių kontrolė padės spręsti e. paspirtukų problemas“, – rašoma atsakyme.

Paspirtukų traumos nebėra egzotika

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės atstovė Asta Bagdonavičienė LRT.lt komentavo, kad susižalojusių elektrinių paspirtukų vairuotojų skaičius nuo 2019 m. auga gana dinamiškai.

„Prieš keletą metų tokios traumos buvo tam tikra egzotika, o dabar jos tapusios kone kasdieniais įvykiais. Praėjusiais metais Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo užfiksuoti 575 atvejai, kai pagalbos kreipėsi nukentėję elektrinių paspirtukų vairuotojai. Apie dešimtadalį susižalojusių teko skubiai hospitalizuoti ir operuoti“, – sakė Dokumentų valdymo ir komunikacijos skyriaus vyr. specialistė.

Anot jos, dažniausios traumos – rankų, kojų lūžiai, čiurnos raiščių, kelio sąnario raiščių patempimai ar plyšimai, taip pat kelio sumušimai, odos nubrozdinimai.

„50 proc. nelaimių atvejų žmogui buvo pažeista galva ir kaklas, 39 proc. patyrė veido kaulų lūžių, 20 proc. – galvos smegenų traumas, 6 proc. – kaklo traumas. Gana dažnai patiriamos veido ir žandikaulio traumos – tai įvairaus laipsnio veido audinių pažeidimai, išmušti dantys, lūžę žandikauliai. Neretai sužalojimai apima daugiau nei vieną kūno sritį, o kartais patiriamos traumos savo sunkumu netgi prilygsta motociklo ar automobilio avarijos pasekmėms“, – detalizavo A. Bagdonavičienė.

Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos skubiosios medicinos gydytoja Ieva Paliokaitė LRT.lt kalbėjo, jog, remiantis policijai perduotų pranešimų apie įvykį skaičiumi, manoma, kad šiemet apie 60 žmonių atvyko dėl su paspirtuku susijusios traumos.

Respublikinės Šiaulių ligoninės darbuotoja Zita Katkienė LRT.lt kalbėjo, kad, anot vaikų chirurgų, pastarosiomis vasaromis daugiausia rimtų traumų įvyksta važiuojant paspirtukais, dviračiais ir šokinėjant ant batuto.

„Patyrę traumų vaikai dažniausiai kreipiasi į Vaikų skubiosios pagalbos priėmimo skyrių. Nors dauguma šių traumų baigiasi gerai, neprireikia papildomo gydymo, bet būna ir labai skaudžių atvejų. Į Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos klinikos Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos skyrių kas savaitę patenka 4–6 važinėdami paspirtukais ar šokinėdami ant batutų susižaloję vaikai“, – komentavo viešųjų ryšių specialistė.

Anot įstaigos ortopedų-traumatologų, kas savaitę į skyrių patenka po 1–2 suaugusius žmones, kurie susižalojo važiuodami paspirtukais.

Po operacijos kelis mėnesius valgo tik minkštą maistą

Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikos direktorius Linas Zaleckas LRT.lt komentavo, jog paspirtukų traumų skaičius priklauso nuo oro sąlygų ir nuo dienos.

„Gali nebūti ir nė vieno [paciento po paspirtukų traumos] per dieną, gali būti 2–4. Dantų smulkių traumų galima nebeskaičiuoti, gana reguliariai turime pacientų, kurie gydomi dėl veido kaulų sužalojimo – viršutinio, apatinio žandikaulių lūžių, skruostikauliai būna sulaužyti, kaktos traumos. Kad tokių būna kas savaitę, galima garantuoti 100 proc.“, – sakė pašnekovas.

Anot jo, traumų pradėjo daugėti pastaruosius keletą metų.

„Kol nebuvo paspirtukų, tokių ir neturėdavome sužalojimų. Tarkime, krenta ant veido ir lūžta žandikaulis, dažniausiai lūžta ne vienoje, o 2–3 vietose, neskaičiuojant dantų lūžimų, išnirimų, sumušimų ir kitų smulkesnių sužalojimų, nes mes daugiau dėmesio kreipiame į stambesnius dalykus, nors ir dantų traumų dažnai pasitaiko“, – akcentavo L. Zaleckas.

Pašnekovo teigimu, veido nubrozdinimas – dažnas reiškinys.

„Nors traumos gali būti tokios rimtos, kad net dantys išlenda per smakrą, dažniau yra uždaro pobūdžio muštiniai sužalojimai. Jei lūžta žandikaulis, pacientas normaliai kramtyti negali bent jau tris mėnesius. Jeigu reikia, atliekama operacija, kaulą fiksuojame ir tada bent 1,5–2 mėnesius po operacijos, kitiems – iki 3 mėnesių rekomenduojama skysto maisto dieta“, – teigė Žalgirio klinikos vadovas.

Jis kalbėjo, kad pirmiausia yra stengiamasi sukurti pamatą, atkurti veido kaulus.

„Jeigu lūžta, tarkime, alveolinė atauga, kur patys dantys laikosi, tai jei dantis išmuštas, yra vienas gydymo variantas, bet jei dantis išmuštas kartu su kaulo fragmentu, tai be kaulo atkūrimo ir implantų įsukimas normaliai negalimas. Reikia atkurti kaulą, bet tai nedaroma ūmiu traumos periodu, nes žaizda nešvari, gali būti potencialiai infekuota, tai gydoma trauma, tolimesnis gydymas vyksta ambulatorinėmis sąlygomis“, – teigė L. Zaleckas.

Atkurti dantis kainuoja tūkstančius eurų

Pašnekovo teigimu, žandikaulio lūžimas galbūt iš dalies atrodo kaip smulkmena, bet jeigu jis lūžta trijose vietose, žmogus negali gyventi be operacijos.

„Sakykime, lūžta apatinis žandikaulis, ir žmogus negali sukąsti, kramtyti, normaliai išsižioti. Viršutinio žandikaulio sužalojimai, kai lūžta per pusę ir segmentai pasislenka per 1,5 centimetro žemyn, t. y. dešinės pusės dantys per 1–1,5 cm skiriasi nuo kairės pusės, – gana ryškūs“, – aiškino veido ir žandikaulių chirurgas.

Kai reikalinga operacija, jeigu pacientas yra socialiai draustas, už traumų gydymą stacionare ir ambulatorinės pirmosios pagalbos suteikimą yra kompensuojama iš Ligonių kasų.

„Ambulatorinio visų dantų gydymo išlaidos tikrai nemenkos – vieno kokybiško danties implanto kaina su danties vainikėliu kainuoja 1 000–1 500 eurų ir daugiau. Jeigu didesni segmentai, atitinkamai ir kainos kitokios. Kai krentama nuo paspirtuko, sužalojami ne vienas ir ne du dantys. Gali būti ir 5–7 dantys, jei yra sunki, didelė trauma, galimi daugybės dantų sužalojimai“, – dėstė ekspertas.

Anot gydytojo, išgėrus paspirtukas nėra tinkamas pasirinkimas, nors būna, kad žmogus sunkiai paeina, bet yra drąsus važiuoti.

„Taip pat yra tėvų, kurie mėgsta vežti vaikus: atsistoja dviese – vaikas priekyje, o suaugęs gale. Bet koks stuktelėjimas ir suaugęs dar labiau pastumia vaiką rankenos link, tad yra dar didesnė tikimybė patirti sužalojimų. Bendra rekomendacija – kad būtų dėvimi šalmai, nes vėlgi, jei greitis 10–15 km/val., gal nieko neatsitiks, bet jam didėjant didėja ir rizika. Jei šalmas šiek tiek išsikišęs, bent jau dalį veido kaulų apsaugotų, sumažėtų ir minkštųjų audinių sužalojimo tikimybė“, – pabrėžė L. Zaleckas.

Nelegaliai padidina paspirtuko greitį

Saugaus eismo ekspertas Darius Kanapinskas LRT.lt sakė, jog KET taisyklių yra pakankamai – galima priimti nebent vieną kitą papildomą punktą dėl elgesio kultūros.

„Didžioji dalis eismo įvykių priklauso nuo mūsų visų – eismo dalyvių, tai ir paspirtukų vairuotojai, ir visi kiti – pėstieji, motorinių transporto priemonių vairuotojai ir pan. Tie paspirtukai, mano nuomone, kol kas yra naujovė. Kai kurie, aišku, ant jų atsistoję ar atsisėdę per daug greitai nori įveikti norimą atstumą. Čia kaip ir su automobiliais – vis dėlto žmonės turi suprasti, kad turime skaičiuoti laiką“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak eksperto, dauguma žmonių neapskaičiuoja laiko, todėl bando skubėti, aplenkti, o viršydamas greitį Vilniaus mieste geriausiu atveju sutaupysi 1–2 minutes.

„Greitajai, gaisrinei – suprantu, kad tai yra svarbus laikas, bet mums, paprastiems žmonėms, jei vėluoju į darbą, vadinasi, vėluoju, minutę vėliau ar anksčiau nuvažiavus, faktas tas pats“, – pabrėžė jis.

Anot jo, pasitaiko ir tokių atvejų, kai gyventojai, naudodamiesi asmeniniais paspirtukais, neleistinai panaikina paspirtuko greičio ribojimus.

„Kai paspirtukui yra panaikinti visi ribotuvai, kas yra madinga, tai vietoje 30 km/val. jis važiuoja 60 km/val. Reikia suprasti, kad, važiuojant 60 km/val., pagavus duobutę, išlikti be sužeidimų beveik neįmanoma, net nešneku apie mirtinus sužalojimus. Saugaus eismo ekspertai ir mokslininkai yra įrodę, kad santykinai saugus greitis yra iki 30 km/val. Pasiekus 30 km/val., jau viskas priklauso nuo kritimo, pozicijos ir pan.“ – aiškino D. Kanapinskas.

Jis detalizavo, jog paspirtukų greitis dažniausiai yra koreguojamas programiškai.

„Tikrai nelegalu, bet yra „garažnikų“, kurie tuo užsiima. Vietoje, tarkime, vieno kilovato paspirtuko galbūt negali padaryti penkių kilovatų, bet faktas, kad bus galingesnis ir automatiškai greitis [didėja]. Jei gamintojo buvo išleista, kad negali viršyti 25 km/val., nuėmus tuos vadinamuosius ribotuvus, išprogramavus, važiuos gal ir 50 km/val. Kur yra maži rateliukai, patys žmonės turėtų pagalvoti, kad tai žaidimas su likimu – ne tik savo, bet ir kitų“, – akcentavo D. Kanapinskas.

Pašnekovo teigimu, naudotojas, nuomodamasis paspirtuką, norėdamas sutaupyti kelis eurus ar centus, dažnai stengiasi tą patį atstumą įveikti kuo greičiau.

„Tuo didesnė tikimybė pakliūti į nemalonią situaciją, eismo įvykį: gali partrenkti pėsčiąjį ar pats neapsižiūrėjęs palįsti. Važiuojant automobiliu būna labai sudėtinga – atrodo, apsidairei, nieko nėra, pradedi važiuoti, šast, iš niekur atsirado paspirtukas, dviratis ir pan.“ – kalbėjo jis.

Ant paspirtuko – net po du vaikus

Saugaus eismo eksperto nuomone, baudos visada yra gerai, tačiau jos veikia laikinai.

„Mėgstu paprastą pavyzdį – kai buvome paaugliai, jei tėvai ar globėjai pabando už netinkamą elgesį nubausti, kur nors neišleisti, tas apribojimas veikia kelis kartus. Po trečio karto eini ir darai savo. Tai šitaip yra ir su baudomis – kiek jų neišieško. Doras pilietis tikrai susimoka ir pasimoko. Kiti tos baudos elementariai nesumoka, nes nėra kaip išieškoti. Baudos tikrai reikalingos, bet ar jos visuomet padės – žiūriu skeptiškai“, – sakė D. Kanapinskas.

Jis irgi atkreipė dėmesį, kad daug tėvų paspirtukais veža vaikus iki darželio, mokyklos.

„Kartais tenka matyti kaip Indijoje, kur net ir du vaikai atsistoja [ant paspirtuko]. Važiuoja gana saugiu greičiu, bet galima įsivaizduoti, kas formuojasi to vaiko galvoje. Jei tėtis, mama taip daro, vadinasi, tai yra normalu. Kai važiuoja tėtis ar mama su atžalomis, dar negirdėjau tokių atvejų, kad būtų nubausta. Čia esmė ne baudimas. Bent jau man būtų gražu, kad policijos pareigūnas pirmą ar antrą kartą pamatęs parodytų, kad negalima, paaiškintų, kad daugiau taip nedarytų“, – siūlė ekspertas.

Visuomenei yra svarbus švietimas

Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė Jorūnė Liutkienė LRT.lt komentavo, kad atsakingas ir supratingas eismo dalyvis, dalyvaudamas viešajame eisme, turi laikytis KET ne tik tada, kai mato patruliuojančius policijos pareigūnus ar žino, jog vykdomas reidas, bet ir tam, kad pats ir aplinkiniai būtų saugūs.

„Šalies mastu prevencinės priemonės vykdomos pagal planą, kurį tvirtina Lietuvos policijos generalinis komisaras. Apskričių vyriausieji policijos komisariatai, atsižvelgę į eismo dalyvių daromus KET, avaringumo situaciją, organizuoja ir papildomas priemones. Pastaraisiais metais labai išpopuliarėjus elektriniams paspirtukams, policija jau rengė ir rengs reidus, inicijuoja prevencines priemones šių transporto priemonių vairuotojų elgesiui kelyje kontroliuoti – tai vykdoma ne tik kurortiniuose miestuose, didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir kituose miestuose, miesteliuose“, – sakė pašnekovė.

Pasak jos, per reidą yra tikrinamas elektrinių paspirtukų vairuotojų blaivumas, važiavimo greitis, saugos šalmų naudojimas nepilnamečiams iki 18 metų.

„Taip pat prevencijos priemonėmis kontroliuojant elektrinių paspirtukų dalyvavimą viešajame eisme rūpinasi ir vietos savivaldos, pavyzdžiui, uždraudžia jais važiuoti tam tikrose vietose – gatvėse, aikštėse, alėjose. Didžiausia problema, kad žmonės nenori suprasti, jog jų ir jų artimųjų ar draugų netinkamas elgesys kelyje gali turėti labai skaudžių padarinių įvykus eismo įvykiui“, – teigė Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė.

J. Liutkienės teigimu, labai svarbu, kad pažeidėjams nepavyktų išvengti atsakomybės.

„Kiekvieną kartą, įvykus skaudžiam eismo įvykiui, kyla klausimas, o kas svarbiau – žmogaus sveikata ir gyvybė ar baudos dydis už padarytą nusižengimą – KET reikalavimų nepaisymą. Nuobauda už padarytą nusižengimą turi keisti žmogaus sąmoningumą, todėl labai svarbu žmonių švietimas, prevencija ir kad visa visuomenė netoleruotų pažeidimų“, – teigė specialistė.