Medikai sunerimę: smarkiai išaugo vėjaraupių atvejų, dalis pacientų atsiduria intensyvios terapijos skyriuose

Didėja sergamumas vėjaraupiais. Medikams kelia nerimą augantys komplikacijų skaičiai. Vis daugiau sergančiųjų prireikia ir chirurginio gydymo.

3 metų dukrą slauganti mama iš Kėdainių Kauno ligoninėje – jau savaitę. Mergaitė ir pradžių gydyta intensyvios terapijos skyriuje. Medikų pagalbos jai prireikė dėl vėjaraupių komplikacijų.

Mama sako, kad vos susirgus, dėl gydymo su šeimos gydytoja tarėsi nuotoliu, tačiau dukros sveikatai prastėjant, teko kviesti greitąją pagalbą.

„Išplito uždegimas, atsirado raudona didelė dėmė, pasirodo, ten buvo pūlinys. <...> Paskambinom greitajai, mūsų nepriėmė šeimos gydytoja, sako, jei matot, kad blogai, kreipkitės į priimamąjį, sako karštį ištrauks kopūsto lapas“, – pasakoja mergaitės motina.

Ligoninėje vėjaraupiais sergančiųjų per mėnesį tiek, kiek 2021 m. buvo per metus.
Lietuvoje sausį ir vasarį užfiksuota 3600 susirgimų – tai trečdaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Medikai sako, didesnis sergamumas po pandemijos izoliacijos buvo prognozuotas. Tačiau augantis komplikacijų skaičius kelia nerimą ir klausimų dėl pirminėje grandyje suteikiamos pagalbos.

„Antrinės bakterinės infekcijos, kas sąlygoja, kad gydymas ir priežiūra neteisingi. <...> Nemažai atvejų girdėjome, kai šeimos gydytojai ar vaikų gydytojai, kurie dirba pirminėje grandyje, neleisdavo maudyti ir užpurškus 3, 4 ar 5 kartus putų, kurios labai populiarios, susidaro sluoksnis ir tos infekcijos po apačia pradeda puikiausiai žydėti“, – komentuoja Kauno ligoninės skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius.

Infekcijai plintant, daugiau pacientų, susirgusių vėjaraupiais, prireikia chirurgų pagalbos.

„Spuogelis supūliuoja ir apimtis pasidaro tokia didelė, kad būna iki 10-15 centimetrų. būna mažesnių, jei taikant antibakterinį [gydymą] išlieka skysčio pūlinio, tai dažniausiai reikalingas atvėrimas“, – aiškina D. Varaškevičius.

Vėjaraupiais užsikrečiama nuo sergančio žmogaus jam kosėjant, čiaudint, kalbant. Liga virusinė, jos išvengti galima pasiskiepijus.

Kalniečių poliklinikose dirbanti šeimos gydytoja sako, jog norinčiųjų skiepytis daugėja, tačiau dažnai tėvai apie tai pagalvoja, kai jau pamato išbertą vaiką.

„Mes nelabai rekomenduojame naudoti vaistus su ibuprofenu, nes jie provokuoja didesnį bėrimą, sunkesnį to bėrimo gijimą, dėl to ir ligos metu, kai nukrenta temperatūra, vaikų maudymas po dušu, higiena labai reikalinga“, – pabrėžia Kauno poliklinikos vaikų ligų gydytoja Liudmila Antiševa.

Skiepai nuo vėjaraupių nekompensuojami.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, 2021 m. vakcinuota daugiau kaip 5 tūkst. vaikų iki 17 metų, pernai – 7,8 tūkst.

„Tai yra pagrindinė profilaktinė priemonė siekiant išvengti susirgimo vėjaraupiais. Aišku, tai negarantuoja šimtaprocentinio išvengimo vėjaraupių, bet jei susirgtų, tai jis persirgtų lengviau“, – aiškina NVSC vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė.

Pernai iš viso Lietuvoje vėjaraupiais sirgo 14,5 tūkst. asmenų. Daugiausia – vaikų iki 9 metų.