Medikai ruošiasi žiemos traumų „bumui“ ir pataria, kaip elgtis parkritus gatvėje

Žiemai sukėlus chaosą keliuose, patyrę traumas gyventojai plūsta pas gydytojus traumatologus. Nors medikai sako pacientų „bumo“ dar nesulaukę, vis dėlto ruošia pajėgumus didesniam susižalojusiųjų srautui. Vilniaus ligoninės traumatologas įspėja, kad žiemos metas pavojingiausias senjorams ir pataria, ką daryti parkritus ir susižeidus lauke. 

Penktadienį sostinės ligoninėje – per 100 pacientų su traumomis, LRT TELEVIZIJAI sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) vyresnysis gydytojas ortopedas traumatologas Artūras Zubrickas.

„Standartiniai rodikliai – 109 pacientai susižaloję. Iš jų 10 proc. (11 pacientų) paguldyti į stacionarą, jiems reikalingas operacinis gydymas. <...> Dar nesusiklostė sąlygos, kad pastebimai padidėtų pacientų skaičius. Tačiau to laukiame ir esame pasiruošę“, – teigia medikas.

Gydytojas traumatologas vardija, su kokiomis traumomis dažniausiai susiduriama žiemą.

„Tai čiurnos, peties, alkūnės traumos. Paslydimai, kritimai, patempimai, raiščių traumos, kaulų lūžiai. Gama yra labai plati“, – sako A. Zubrickas.

Pašnekovas nurodo, kad žiema – pats pavojingiausias laikotarpis vyresnio amžiaus žmonėms, tad jie turėtų labiau pasisaugoti.

„Bandome paaiškinti, kad jie neitų (į lauką – LRT.lt) be reikalo ar reikšmingų priežasčių. Senjorams kritimai, sumušimai baigiasi gerokai liūdniau negu jauniems pacientams. Ilgųjų kaulų lūžiai, dažniausiai vyraujantis šlaunikaulio lūžis, kuriam reikia operacinio gydymo. Tai vyresnio amžiaus žmonėms pavojingos traumos – jų sveikatai ir gyvybei, – mini A. Zubrickas.

O jei vis dėlto nukritote gatvėje, medikas atsako, ką pirmiausia reikia daryti, kaip suteikti pirmąją pagalbą sau.

„Pirma žmogus turi susitvarkyti su stresu – blaiviai ir ramiai įvertinti situaciją. Kritimas ir trauma vyksta labai greitai, eina mikrosekundės. Reikia staigiai nurimti ir vertinti, kas nutiko: bandyti pajudinti galūnes, apžiūrėti save, ar matomos deformacijos. Jeigu įvyksta lūžis, yra akivaizdi deformacija ir žmogus negali pajudinti galūnės, negali atremti kojos. Reikia stengtis neapkrauti lūžusios galūnes ir vienintelė išeitis – kviestis pagalbą“, – paaiškina traumatologas.

Trauma gali būti ir ne tokia rimta, kad iškart reikėtų į ligoninę. Tuomet pirminį gydymą gali atlikti pats susižalojęs žmogus. Svarbiausia – stebėti sumuštos vietos būklę.

„Jeigu matote, kad galite atsistoti, jei yra lokalus nedidelis patinimas, reikia save stebėti. Atliekamos šalčio aplikacijos, vartojami vaistai priešuždegiminiai nuo skausmo. Jeigu būklė negerėja, reikia kreiptis į gydymo įstaigas“, – pataria A. Zubrickas.

Traumų riziką galima sumažinti, jeigu bus laikomasi elementarių taisyklių, sako gydytojas.

„Patarimas paprastas – išėjus iš namų reikia įvertinti kelio dangą, ar ji slidi. Jeigu yra galimybė – nekeliauti, neiti“, – apie atsargumą primena jis.

Anot gydytojo, dažnas traumų šaltinis yra aktyvi veikla lauke, pavyzdžiui, žiemos sportai.

„Vienas mūsų pacientų tiekėjų yra Liepkalnis, įvairios čiuožyklos, slidinėjimas. Kai dėl klimato danga tampa slidi, traumų padaugėja. Pernai sausio 3 dieną 300 pacientų kreipėsi į mūsų ligoninę“, – pasakoja A. Zubrickas.

Visgi medikas tikina, kad nors pacientų srautai potencialiai didės, dabar pajėgumų ligoninėse užtenka.

„Kai pacientų srautas yra didelis, ligoninėse susidaro smėlio laikrodžio kaklelis: rentgenologinis ištyrimas, pacientų registracija. <...> Bet jeigu pernai susitvarkėme, susitvarkysime ir šiemet“, – teigia RVUL traumatologas.

LRT.lt primena, kad orai ir toliau išliks žiemiški. Penktadienio naktį kai kur pajusime 14 laipsnių šaltį, o sekmadienio naktį termometrai gali parodyti ir 17 laipsnių žemiau nulio. Kritulių nežadama daug.

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1846457/orai-snigs-maziau-bet-savaitgalio-naktys-bus-labai-zvarbios-kai-kur-zadami-ir-17-laipsniu-salcio