Medikai apie fejerverkus: dar nebuvo metų, kad neturėtume nuo jų nukentėjusių

Naujų metų sutikimo dažnas neįsivaizduoja be pirotechnikos. Ir nors daugelis supranta, jog fejerverkai – ne tik gražūs, bet ir pavojingi, tačiau švenčių metu dažnai pamiršta elementarias saugumo taisykles. Anot medikų, didžioji dalis nukentėjusiųjų būna pavartoję alkoholio. Ugniagesiai pastebi, jog neretai nelaimes nulemia atsipalaidavimas, o kartais – tingėjimas perskaityti instrukciją ir laikytis ten parašytų taisyklių. 

Nesaugiai leidžiant pirotechniką dažniausiai nukenčia rankos ir pirštai, taip pat – akys, veidas, ausys. Paprastai patiriami įvairūs nudegimai, tačiau pasitaiko ir plėštinių žaizdų.

JAV atlikti tyrimai rodo, jog su pirotechnika dažniau susižaloja vyrai (74 proc. vyrų, 26 proc. moterų), be to, vyrai paprastai susižeidžia patys, leisdami fejerverkus, o moterys juos stebėdamos.

Šią užsienio statistiką patvirtina ir Lietuvoje dirbantys medikai, gydantys nuo pirotechnikos nukentėjusius pacientus. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytojas traumatologas ortopedas Simonas Sereika pasakojo, jog pastaraisiais metais situacija gerėja – į ligoninę patenka mažiau nuo fejerverkų nukentėjusių žmonių.

„Jei lygintume su mano darbo metų pradžia, tuomet žmonės dar leisdavo senus pirotechnikos gaminius, visokias dar nuo sovietinės armijos užsilikusias petardas, tad ir traumos būdavo rimtos, dažnesnės būdavo ir amputacijos. Dabar parduodama pirotechnika yra saugesnė. Tad, net jei ir pasitaiko traumų, pasekmės būna ne tokios skaudžios. Mažiau matome ir pačių traumų – gal žmonės pagaliau išmoko saugiau elgtis? Kita vertus, dar nebuvo metų, kad nebūtų bent vieno paciento“, – svarstė medikas.

Anot jo, fejerverkų traumos paprastai būna kompleksinės, kas reiškia, jog greta cheminės traumos (nudegimų) dažniausiai būna ir plėštinių traumų.

„Ką mes dažniausiai matome, tai rankų (delno, pirštų) traumas, nes sprogimas įvyksta būtent rankoje. Jei žmogus dešiniarankis, tai jis paprastai dešine ranka laiko fejerverką, taigi ir nukenčia jam reikalingiausia ranka ir svarbiausi pirštai: nykštys, smilius ir didysis pirštai (nes jais laikomas sprogmuo). Šie pirštai svarbūs, o gijimas ilgas. Vis dar pasitaiko ir amputacijų, kai tenka vieną arba net visus tris pirštus (arba dalį jų) amputuoti“, – pasakojo RVUL gydytojas.

Ilgametė patirtis rodo, jog paprastai traumas patiria apsvaigę pacientai, dažniausiai – nuo alkoholio. „Tos klaidos dėl to ir įvyksta – vieną akimirką atrodo, kad viskas gerai, o kitą – rankoje sprogsta petarda“, – pastebėjo S. Sereika.

Jis iki šiol labai gerai prisimena pacientą, kuris buvo nukentėjęs nuo fejerverkų. „Jis nukentėjo ne per Naujų metų sutikimą, bet vidurvasarį. Neblaivus pacientas su degančia cigarete norėjo pridegti petardą. Ji, žinoma, sprogo rankoje. Pacientui teko amputuoti pirštų galus, jam apdegė akis, ausies būgnelis sprogo. Tikiu, kad šios traumos tikrai būtų buvę galima išvengti, jeigu ne alkoholis“, – papasakojo medikas.

Svarbiausia informacija surašyta ant fejerverkų, bet mažai kas skaito

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Mokymo skyriaus viršininkas Gintaras Paulauskas sako, jog pastaruosius 15 metų Lietuvoje dėl nesaugaus elgesio su pirotechnika nežuvo nė vienas žmogus, tačiau nelaimių, per kurias žmonės susižaloja, vis dar pasitaiko. Pasak jo, 99 proc. atvejų dėl to kalti patys žmonės, nesilaikantys saugumo reikalavimų.

„Visa pirotechnika, kuri parduodama Lietuvoje, yra sertifikuota. Tai reiškia, kad pirotechnika, kurią įsigyjate legaliose pardavimo vietose, yra saugi. Didžiausia bėda ne pats pirotechnikos gaminys, bet žmogus, kuris leidžia pirotechnikos priemonę. Juk mes nekaltiname automobilio, kad įvyko avarija, kaltiname vairuotoją. Čia lygiai taip pat. 99 proc. visų nelaimingų atsitikimų, kurie įvyksta su pirotechnika, tarp jų ir mirtinų, būna dėl to, kad mes nesilaikome taisyklių, kurios yra aiškiai ir lietuvių kalba surašytos ant kiekvieno pirotechnikos gaminio. Tad pirmas dalykas, kurį rekomenduočiau įsigijus, pavyzdžiui, fejerverką, – perskaityti saugos instrukciją“, – sakė ugniagesių atstovas.

Nuo pernai išsaugotos pirotechnikos naudoti negalima

Svarbiausia informacija, kurią rasite instrukcijoje, – saugus atstumas ir pirotechnikos gaminio paleidimo būdas.

„Dažniausiai tai būna bikfordo virvelės, kuri paprastai yra žalios spalvos, uždegimas. Jos degimo greitis yra apie 1 cm per sekundę. Taigi galima plius minus pasakyti, per kiek laiko fejerverkas iššaus. Vadinasi, per tą laiką jūs turite atsitraukti į tą saugų atstumą, kuris yra nurodytas ant fejerverko“, – pasakojo G. Paulauskas.

Pašnekovas priminė, jog naudoti galima tik tuos pirotechnikos gaminius, kuriuos įsigijote šiemet, o ne kažkada.

„Būna, žmonės turi išsaugoję senus fejerverkus, kurie gulėjo kažkur rūsyje. Dar blogiau, jeigu fejerverkas buvo sušlapęs, paskui jis išdžiūvo namuose, ir jūs galvojate, kad jis saugus. Iš tiesų taip nėra – fejerverkas nebetinkamas naudoti“, – pabrėžė ugniagesių atstovas.

Kurie fejerverkai pavojingiausi?

Dar vienas svarbus dalykas, kurį pernelyg atsipalaidavę pamirštame, – saugus fejerverkų paleidimo būdas. G. Paulausko teigimu, netinkamai paleisti pirotechnikos gaminiai gali sužeisti ne tik paleidėją, bet ir fejerverkus stebinčius žmones, taip pat suniokoti turtą: išdaužti namų, automobilio stiklus ir pan.

„Pavyzdžiui, baterijos, kurios, mano nuomone, yra viena iš saugiausių fejerverkų rūšių. Tačiau mažesnės baterijos, padėtos ant sniego ar žemės, jeigu apačioje yra nors truputį nelygumų, gali apvirsti. Jas reikia įtvirtinti, pavyzdžiui, dviem plytomis iš šonų arba pririšti prie stabilaus vertikaliai stovinčio stulpelio, kuolo. Svarbu, kad atrama būtų stabili ir fejerverkui šaudant jis neturėtų galimybės judėti ir apvirsti. Aš visada rekomenduoju pirkti didesnę bateriją, nes ji stabilesnė. Ko negali, tai numesti uždegtos baterijos tiesiog į žemę ar sniego pusnį. Šaudymo metu susidaro jėga, kuri spaudžia bateriją žemyn, ir jeigu po apačia nebus tvirto pagrindo, baterija šaudys bet kokia neprognozuojama kryptimi“, – patarė pašnekovas.

Daugiausia pavojų, anot jo, kelia fejerverkai raketos. „Gražu žiūrėti, kaip raketa kyla į viršų ir sprogsta. Tačiau reikia prisiminti, kad egzistuoja gravitacija. Vadinasi, viskas, kas pakyla į viršų, nukris. Šiuo atveju raketa kyla kartu su mediniu pagaliu, kuris prie jos pritvirtintas. Jis yra stabilizatorius, kuris užtikrina, kad raketos trajektorija būtų tolygi. Bet žmonės išradingi – paima ir nulaužia pagalio dalį, įsmeigia raketą ir paleidžia. Bet ji tuomet skrenda bet kur. Ji gali įskristi ir į reginį stebinčius žmones, ir į balkoną, namą ar butą ir sprogti ten. Kita vertus, reikia žinoti, kad tokių fejerverkų raketų pagalys, krisdamas žemyn, gali taip pat sužaloti. Pavyzdžiui, išmušti automobilio stiklą. Ypač, jei raketa – trečios kategorijos, t. y. didelė“, – kalbėjo ugniagesys, ir pridūrė, kad tokiu atveju dar prieš leidžiant fejerverkus raketas reikėtų pasirinkti tinkamą vietą: „Ten neturi būti automobilių, susibūrusių žmonių, taip pat medžių šakų, laidų ir panašių kliūčių.“

Kalbėdamas apie dar vieną populiarią fejerverkų rūšį – romėniškas žvakes – ugniagesys atkreipė dėmesį, jog neretai tėvai jas paleisti leidžia vaikams, taip rizikuodami jų sveikata.

„Būna, uždega, duoda ir sako: „Štai, laikyk, matai, gražiai šaudo į šonus“. Taip daryti negalima! Pirmiausia dėl to, kad Lietuvoje neparduodama pirotechnika, kuri paleidžiama iš rankų. Vadinasi, nei suaugusieji, nei tuo labiau vaikai to neturėtų daryti! Išimtis – bengališkosios ugnelės ir pliauškės. Visa kita yra šaudoma nuo žemės“, – kalbėjo G. Paulauskas.

Nesuveikę fejerverkai gali lemti tragediją

Kalbėdamas apie klaidas, kurias daro šventes su fejerverkais sutinkantys žmonės, ugniagesių atstovas prisiminė ir dar vieną. Pasak jo, dažnas mūsų neįvertina pavojaus, kurį kelia nesuveikęs arba nepilnai suveikęs pirotechnikos gaminys.

„Jeigu įtariate, kad fejerverkas nesuveikė, neiššaudė visko iki galo, prie jo negalima artintis ir juolab imti į rankas mažiausiai 15 minučių. Vėliau būtų gerai ant jo užpilti kibirą vandens arba apmėtyti sniegu. Tik tuomet galima imti į rankas. Priminsiu, kad tokie fejerverkai turėtų būti grąžinti pardavėjui, nes tai yra brokuotas gaminys“, – sakė ugniagesių atstovas.

Tam tikrais atvejais dėl to būtina kviesti policijos pareigūnus arba pirotechnikos specialistus.

„Yra tokie rutuliukai, kurie, jei nesuveikia, pajuoduoja. Pirotechnikai juos vadina juodaisiais rutuliukais. Neutralizuoti juos turi profesionalai, tai ne [visų] žmonių reikalas, nes pasekmės gali būti skaudžios“, – kalbėjo G. Paulauskas.

Šiemet Lietuvoje nuo pirotechnikos gaminių jau nukentėjo 5 asmenys. Dažniausia priežastis – saugaus paleidimo taisyklių nesilaikymas.

„Dabartinės nelaimės ne tokios tragiškos: nukenčia rankos, pirštai, akys. Bet prieš gerus 15 metų yra buvę ir žūčių, kai žmonės, nesuveikus iki galo pirotechnikai, nuėjo patikrinti, pakėlė prie akių ir pradėjo žiūrėti, kas nutiko, o tuo metu fejerverkas suveikė ir žmogus žuvo“, – tragediją prisiminė pašnekovas.