Mažinamas finansavimas „Socialiniam taksi“ – paslaugos brangs dar labiau, nors dabar neįgalieji už keliones primoka patys

Dalyje savivaldybių kelionės neįgaliesiems „Socialiniu taksi“ kainuos brangiau – projekto vadovai sako, kad negaunant finansavimo, tenka vežti komercinėmis kainomis. Savivaldybės teigia, šiai paslaugai šiemet dar gali būti skiriama lėšų, be to, yra ir kitų organizacijų, kurios žmonėms su negalia teikia pavėžėjimo paslaugą.

Kaunietei Reginai važiuoti viešuoju transportu sunku – moteris socialiniu taksi vyksta pas gydytojus, į parduotuvę, o kartą per savaitę – į darbą.

„Kiekvieną savaitę pataikyti gerą orą, kad nelytų, kad nesnigtų, būtų tikrai sudėtinga ir labai daug laiko užimtų. Vykti viešuoju transportu užtruktų apie valandą laiko, kai socialiniu taksi tik penkios minutės“, – sako kaunietė Regina Valentaitė.

Asistentu ir vairuotoju dirbantis Antanas sako, kad keleivių netrūksta – per dieną būna ir iki 10.

„Kai kurie žmonės pusiausvyros nelaiko, reikia jiems padėti, atrama būti. Jei žmonės būna turintys regėjimo negalią, tiesiog palydi juos“, – apibūdina vairuotojas Antanas Staponkus.

Kauno savivaldybei šįmet neskiriant lėšų „Socialiniam taksi“, ponia Regina už kelionę moka brangiau. Įmonė skelbia, kad komercinėmis kainomis veš Kauno ir Klaipėdos miestuose bei rajonuose, taip pat – Panevėžyje.

„Kelionės būdavo finansuojamos visoje Lietuvoje socialinės reabilitacijos projekto lėšomis. Bet, grubiai sakant, žmogui tuose miestuose, kur mes veikiame, reikia prisimokėti, jei nuo 0 iki 5 kilometrų, tai 2,5 euro, jei nuo 5 iki 10 – 3 ar 3,5 euro“, – paaiškina „Socialinio taksi“ vadovas Liutauras Vičkačka.

Nuo šių metų ministerijai pakeitus socialinės reabilitacijos paslaugų akreditacijos tvarką, „Socialinis taksi“ negali gauti finansavimo transporto paslaugoms organizuoti. Pasak įstaigos vadovo, tektų keisti visą verslo modelį.

Kauno ir Klaipėdos valdininkai sako, iš savivaldybių biudžetų lėšų „Socialiniam taksi“ šįmet dar gali būti skirta.

„Šiuo metu savivaldybė, kadangi projektus taip pat remia, yra pateikę paraišką. Kada bus miesto biudžetas patvirtintas, komisija įvertinusi nustatys, kaip padalins sumas ir bus finansuojama“, – komentuoja Klaipėdos savivaldybės skyriaus vedėja Audronė Liesytė.

Ir Kauno, ir Klaipėdos valdininkai sako, kad yra, kas neįgaliuosius mieste veža ir be „Socialinio taksi“.

„Visas poreikis yra patenkintas. Kaip teikianti socialines paslaugas neįgaliesiems bendruomenėje akreditavosi 21 organizacija. Jų prašymuose nurodyta, kad jie taip pat organizuoja transporto paslaugas“, – teigia Kauno savivaldybės skyriaus vedėjo pavaduotoja Jūratė Putnienė.

„Vis vien už mūsų keliones klientai prisimoka. Nedaug, bet prisimoka. Jei būtų taip, kad Kauno savivaldybė tikrai patenkintų visų klientų poreikius per savo įstaigas, tai tikrai mes tų klientų nebeturėtume“, – teigia „Socialinio taksi“ vadovas.

Savivaldybių atstovai sako, kad „Socialiniam taksi“ siūlyta ieškoti partnerių.

„Mes jiems siūlėme, bendravome, kad jie bendradarbiautų su organizacijomis, kurios akredituotos ir būtų partneriai. Kadangi transporto paslauga yra sudėtinė dalis, tai jie galėtų tai daryti. Bet jie pasirinko kitaip, čia jų valia“, – nurodo A. Liesytė.

„Socialinio taksi“ vadovas sako, kad rasti partnerių sunku, nes organizacijos nenori dalytis lėšomis. Savivaldybėms radus pinigų biudžetuose, Vilniuje, Alytuje, Utenoje ir Vilniaus rajone „Socialinio taksi“ paslaugų kainos liko tokios pačios, kaip pernai.