Mažėja norinčiųjų būti jūrininkais, o likusius išvilioja atlygis užsienyje

Lietuvoje vis mažiau norinčių mokytis jūrinių specialybių – tokių per keletą metų sumažėjo perpus. Laivų savininkai skundžiasi, kad stinga personalo ir nori įdarbinti daugiau užsieniečių. Lietuvoje paruošiamų specialistų užtenka, bet dažnas renkasi geriau apmokamą darbą užsienio kompanijose.

Būsimasis laivo elektrikas Artūras rengiasi specialų kostiumą ir mokosi, kaip elgtis laive nutikus nelaimei. Jo kolega Irmantas nori būti motoristu, baigęs profesinę mokyklą, tęsti mokslus žada aukštojoje mokykloje.

„Tėtis jūrininkas, tai žiūrint kaip jam sekasi dirbti, užsinorėjau ir pats“, – sako būsimas motoristas Irmantas.

Tačiau norinčių mokytis jūrinių specialybių sparčiai mažėja: per kelerius metus – perpus.

„Ruošiame jūreivius, ruošiame laivo motoristus, ruošiame laivo virėjus, artimiausiu metu planuojame pradėt ruošt laivo stiuardus. Nors ir gerai apmokamas darbas, bet jis yra ne pats lengviausias“, – nurodo Klaipėdos P. Lindenau mokymo centro direktorius Egidijus Skarbalius.

Jūreiviams darbo biržoje užsibūti netenka – jie išgraibstomi dar per praktikas.

Treniruoklį Aukštojoje jūreivystės mokykloje išbando ir būsimi laivavedžiai, ir jau dirbantys laivuose – jie taip kelia kvalifikaciją.

„Gyliai didinami, krantinės daromos, visi pakeitimai yra daromi pirmiausia grafiškai treniruoklyje. Ir laivų modeliai pirmiausia čia, kaip pavyzdys „Independence“ dujovežis, buvo įvestas kartu su locmanais ir kapitonais, galiausiai įvestas į Klaipėdos uostą“, – aiškina navigacinio treniruoklio vedėjas Arvydas Jankauskas.

Aukštojoje jūreivystės mokykloje ruošiami būsimi kapitonai: laivavedžiai, inžinieriai laivų mechanikai ir elektromechanikai, kranto specialistai.

„Vadovaujančio personalo, ko gero, nebetrūksta mūsų laivų savininkams. Tikrai turi problemų su jūreiviais, su motoristais. Ne tik dėl to, kad kapitonų nėra ar laivavedžių, jų yra, bet gal netenkina atlyginimas“, – teigia Aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius Vaclavas Stankevičius.

To, ką paruošia mūsų ugdymo įstaigos, Lietuvos laivynui visiškai užtektų, bet algomis konkuruojama su užsienio kompanijomis, jos mielai persivilioja aukštos kvalifikacijos jūrininkus. Du naujus keltus įsigijusi bendrovė „DFDS Seaways“ renka jiems įgulas – reikia 200 žmonių. Pirmiausia ieškoma patyrusių darbuotojų pačioje bendrovėje, kurie galėtų būti paaukštinti.

„Šiuo metu „Luna Seaways“ keltas yra pakeliui į Klaipėdą, dar trūksta 43 jūrininkų, priimsim, pareigybių pagrindinių, kurių trūksta, jūreiviai, kvalifikuoti jūreiviai, virėjai“, – nurodo „DFDS Seaways“ įgulų valdymo skyriaus vadovas Mindaugas Alekna.

Keltuose įdarbinta keliasdešimt ukrainiečių, kartvelų, estų. Laivų savininkai nori vis daugiau personalo pasitelkti iš trečiųjų šalių.

„Šiuo metu yra įteisinta nuostata, Lietuvos laivuose privalo būti ne mažiau 50 proc. Lietuvos piliečių jūrininkų arba Europos Sąjungos rezidentų“, – sako Jūrininkų sąjungos pirmininkas Aleksandras Kaupas.

Jeigu tendencijos nesikeis, išsiversti be užsieniečių jūrininkų bus sudėtinga.