„Maxima LT“ pajamos pernai augo 4 proc. iki 1,76 mlrd. eurų, pelnas smuko 61 proc.

Nerijaus Numos (buvęs Numavičiaus) netiesiogiai kontroliuojamas viena didžiausių Lietuvoje mažmeninės prekybos bendrovių „Maxima LT“ praėjusiais metais gavo 1,759 mlrd. eurų pajamų – 4,2 proc. daugiau nei 2020 metais.

Grynasis „Maximos“ pelnas pernai mažėjo 61,4 proc. iki 84,7 mln. eurų. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad 2020 metais jos rezultatus reikšmingai koregavo struktūriniai pokyčiai, o didžiąją dalį grynojo pelno sudarė dividendai, gauti iš susijusios bendrovės „Lincoln Land Erste B.V.“

„Maximos“ pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) pernai sumenko 3 proc. iki 172,8 mln. eurų. Tam didžiausios įtakos darė išaugusios sąnaudos, ypač prekių transportavimui ir komunalinėms paslaugoms, ataip pat tlyginimų darbuotojams kėlimas, COVID-19 prevencija.

„Nepaisant tebesitęsiančios COVID-19 pandemijos ir įvairių veiklos ribojimų, pavyko išlaikyti nuosaikų augimą. Pardavimų pajamos didėjo, tačiau nekompensavo veiklos sąnaudų, kurios pernai itin ženkliai išaugo“, – pranešime sakė „Maximos“ vadovas Tomas Rupšys.

Tinklo apyvarta pernai padidėjo 4,2 proc. iki 1,759 mlrd. eurų – 1,1 proc. mažiau nei 2020-aisiais. Jie ir sudarė apie 31,1 proc. visos Lietuvos mažmeninės maisto, gėrimų ir tabako prekybos apyvartos.

Pasak pranešimo, rinkos dalies pokyčius lėmė konkurentų plėtra ir itin sparčiai didėjantis prekybos plotas, taip pat pernai rugsėjį įvestas galimybių pasas.

„Šis sugriežtintas klientų srautų ribojimas palietė apie 30 proc. visų „Maxima“ parduotuvių, kurios iki galimybių paso patikros sugeneruodavo daugiau kaip 60 proc. visos „Maxima“ prekybos tinklo apyvartos. Pirkėjų srautas šiose parduotuvėse 11 proc. buvo kritęs“, – sakė T. Rupšys.

2021 metų pabaigoje „Maxima LT“ valdė 252 parduotuvių Lietuvoje. Pernai buvo atidarytos keturios naujos parduotuvės ir keturios uždarytos, tačiau bendras prekybinis plotas padidėjo.