Prieš 1 metus
112
Šio mėnesio pradžioje Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) informavo, kad Vakarų Afrikoje esanti Gana pranešė apie pirmąjį šalies istorijoje Marburgo virusinės ligos (MVL) protrūkį, rašoma „Medical News Today“.
Ganos sveikatos priežiūros institucijos patvirtino retą Marburgo viruso sukeltą ligą dviem nesusijusiems 26 ir 51 metų vyrams, mirusiems pietiniame Ašanti regione. Dakare, Senegale, įsikūręs „Institut Pasteur“, bendradarbiaudamas su Noguchi memorialiniu medicinos tyrimų institutu, taip pat patvirtino tyrimų rezultatus.
„Sveikatos tarnybos sureagavo greitai ir pradėjo ruoštis galimam protrūkiui“, – oficialiame pranešime spaudai teigė PSO Afrikos regiono direktorius dr. Matshidiso Moeti.
„Tai labai gerai, nes nesiėmus neatidėliotinų ir ryžtingų veiksmų, Marburgo liga lengvai gali tapti nevaldoma, – aiškino jis. – PSO atstovai šalyje padeda sveikatos priežiūros institucijoms, o dabar, kai paskelbtas protrūkis, bus skirta dar daugiau išteklių reagavimui.“
Kas yra Marburgo virusas?
Marburgo virusas yra gyvūnų platinamas virusas, priklausantis Filoviridae virusų šeimai – tai pačiai šeimai kaip ir Ebola.
Mokslininkai Marburgo virusą pirmą kartą atrado 1967 m., kai po kontakto su užsikrėtusiomis iš Afrikos atvežtomis beždžionėmis laboratorijų Marburge ir Frankfurte (Vokietija) bei Belgrade (buvusi Jugoslavija, dabar Serbija) darbuotojams pasireiškė hemoraginės karštligės požymiai.
Nuo to laiko užregistruota apie 600 žmonių užsikrėtimo Marburgo virusu atvejų, įskaitant protrūkius Angoloje ir Ugandoje.
Kaip užsikrečiama Marburgo virusu?
Marburgo virusas sukelia Marburgo virusinę ligą (MVL). Pagrindinis Marburgo viruso nešiotojas yra paprastasis palminis šikšnosparnis. MVL galima užsikrėsti ilgesnį laiką kontaktuojant su užsikrėtusiais šikšnosparniais urvuose ar kasyklose, taip pat per sąlytį su užkrėsto gyvūno kūno skysčiais ar išmatomis.
Žmogui užsikrėtus Marburgo virusu, jis gali plisti tarp žmonių per sąlytį su kūno skysčiais, įskaitant kraują, seiles, prakaitą, spermą, vėmalus, vaisiaus vandenis ir motinos pieną. Infekcija gali plisti per tiesioginį sąlytį su žmogaus kūno skysčiais arba jiems patekus ant įvairių paviršių ar medžiagų, pavyzdžiui, drabužių ar patalynės.
Artimai su žmogaus kūno skysčiais besiliečiantiems asmenims, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros darbuotojams, rizika užsikrėsti MVL nuo sergančių pacientų yra didesnė.
MVL gali užsikrėsti slaugantys sergančius šeimos narius, taip pat tie, kurie teikia laidojimo paslaugas, nes net ir žmogui mirus, virusas dar kurį laiką išlieka aktyvus.
Marburgo virusu gali užsikrėsti ir kiti primatai, kaip antai gorilos ir kitos beždžionės.
Pasak Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) Specialiųjų virusinių patogenų skyriaus Virusų šeimininkų ekologijos padalinio vadovo dr. Jonathano Townerio, kaip rodo praktika, dažniausiai MVL užsikrečia sergančiu šeimos nariu besirūpinantys artimieji ir ligoninių darbuotojai, prižiūrintys Marburgo virusu užsikrėtusius pacientus ir nesinaudojantys tinkamomis infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonėmis.
„Tam tikrų profesijų atstovams, pavyzdžiui, veterinarijos gydytojams ir laboratorijų ar karantino įstaigų darbuotojams, kurie dirba su primatais iš Afrikos, taip pat gali kilti didesnė rizika užsikrėsti Marburgo virusu, – sakė jis „Medical News Today“. – Užsikrėtimo rizika gali būti didesnė tiems keliautojams, kurie lankosi endeminiuose Afrikos regionuose, turi kontaktą su Egiptiniais skraidančiais šunimis urvuose ar kasyklose, kur šie šikšnosparniai paprastai gyvena.“
Kokie yra ligos simptomai?
Marburgo virusinės infekcijos inkubacinis laikotarpis gali trukti nuo dviejų iki 21 dienos. O ligos simptomai yra šie:
– karščiavimas ir (arba) šaltkrėtis;
– galvos skausmas;
– raumenų skausmai;
– pykinimas ir (arba) vėmimas;
– gerklės skausmas;
– viduriavimas;
– niežulio nesukeliantis bėrimas krūtinės, nugaros ir (arba) pilvo srityje;
– hemoraginiai reiškiniai, įskaitant kraujavimą iš nosies, dantenų, ant odos ir (arba) iš akių.
Mirtingumas nuo MVL svyruoja nuo 24 proc. iki 88 proc., priklausomai nuo viruso štamo ir gydymo, o vidutinis mirtingumas nuo MVL siekia apie 50 proc.
Kaip gydoma Marburgo virusinė liga?
Specifinio MVL gydymo kol kas nėra.
Šiuo metu sveikatos priežiūros specialistai gydo skirtingus MVL simptomus, kai jie pasireiškia. Hospitalizuotiems MVL sergantiems pacientams taikomos įvairios palaikomosios terapijos, pavyzdžiui, rehidratacija ir reikiamo kraujo lygio palaikymas pacientams, turintiems hemoraginių simptomų.
Šiuo metu tiriami vaistai nuo MVL. 2018 m. atliktas tyrimas su pelėmis parodė, kad MVL gali būti sėkmingai gydoma naudojant antivirusinį vaistą Favipiravirą.
O 2022 m. gegužę paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad rVSV pagrindu sukurta vakcina apsaugojo jūrų kiaulytes nuo užsikrėtimo MVL.
Kaip išvengti užsikrėtimo Marburgo virusu?
Ganos sveikatos tarnybos generalinis direktorius dr. Patrickas Kuma-Aboagye šio mėnesio pradžioje paskelbtame oficialiame pareiškime teigė, kad užsikrėtimo nuo šikšnosparnių riziką galima sumažinti, nesilankant urvuose ir kasyklose, kur gyvena didelės šikšnosparnių populiacijos. Be to, jis teigė, kad prieš vartojant bet kokius gyvūninės kilmės produktus, būtina juos tinkamai termiškai apdoroti.
„Venkite ilgiau užsibūti kasyklose ar urvuose, kuriuose gyvena paprastųjų palminių šikšnosparnių kolonijos, – aiškino jis „Medical News Today“. – Venkite tiesioginio ar artimo kontakto su užsikrėtusiais pacientais, ypač su jų kūno skysčiais. (Ir) prieš vartojimą labai gerai termiškai apdorokite visus gyvūninės kilmės produktus (kraują ir mėsą).“
„Rizika JAV yra labai maža, nebent esate turistas, neseniai lankęsis urvuose Afrikoje, kuriuose gyvena Egiptiniai skraidantys šunys, vienintelis žinomas natūralus rezervuaras, arba turėjote tiesioginį fizinį kontaktą su Marburgo virusine liga sergančiais žmonėmis ar kitais primatais,“ – teigė dr. J. Towneris.
„MVL yra labai reta žmonių liga, – tęsė jis. – Tačiau ja užsikrėtus, liga gali išplisti ir kitiems žmonėms, ypač sveikatos priežiūros darbuotojams ir šeimos nariams, kurie rūpinasi pacientu. Labai svarbu didinti bendruomenių ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų informuotumą apie MVL sergančių pacientų klinikinius simptomus, nes tai gali paskatinti anksčiau ir sąmoningiau imtis atsargumo priemonių, padėsiančių užkirsti kelią Marburgo viruso plitimui tiek tarp šeimos narių, tiek tarp sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų.“
English (US) ·