Mačiulis prognozuoja niūresnes nuotaikas: BVP augimas sulėtės iki 1,7 proc., ūgtels palūkanų normos

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad Lietuvos BVP augimas šiemet sulėtės iki 1,7 proc. Nors Rusijai įvestos sankcijos šiek tiek prislopins ekonomikos augimą, nuosmukio, anot jų, Lietuvos ekonomika išvengs.

Lietuvos ekonomikos augimo prognozę bankas mažina iki 1,7 proc., o kitais metais tikisi 2,5 proc. sieksiančio BVP augimo. Tai yra, atitinkamai, 1,5 ir 0,8 procentinio punkto mažiau, nei buvo prognozuojama iki karo Ukrainoje pradžios.

Sausį bankas prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 3,2 procento.

Esminė daugelio šalių ekonominė problema, pasak ekonomisto, išlieka infliacija.

„Pagrindinė ekonominė problema yra ne per lėtas augimas, stagnacija ar nuosmukis, o infliacija. Ir ši didelė infliacija Vakarų valstybėse yra didžiausiame lygyje per kelis dešimtmečius, Lietuvoje aukščiausiame lygyje per pastarąjį ketvirtį amžiaus“, – pristatydamas ekonomikos apžvalgą teigė N. Mačiulis.

N. Mačiulis akcentavo ir pastaruoju metu sparčiai kylančias maisto kainas: „Čia, deja, dar gali būti netikėtumų, jei sutriktų pasiūla iš Rusijos ar Ukrainos, jeigu būtų kokių nors gamtinių reiškinių – sausros, potvyniai – svarbiose žemės ūkio regionuose, galėtų dar labiau sutrikdyti maistinių žaliavų augimą ir pakelti jų kainas.“

Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 10,7 proc., tačiau kitais metais ji sumažės iki 2,9 proc.

„Tikrai didelė infliacija, bet gera žinia ta, kad prognzuojamas spartus mažėjimas jau antrą šių metų pusmetį“, – pridūrė ekonomistas.

Jo tvirtinimu, neigiamus infliacijos padarinius amortizuos ir Vyriausybės parengtas gelbėjimo paketas, ir toliau sparčiai augantys atlyginimai, kurie šiemet vidutiniškai padidės 8,4 proc.

„Nors nebus toks spartus, kaip praėjusiais metais, bet beveik 8,5 proc. [pakils]. Tai susiję ir su MMA didėjimu, ir su tuo, kad turi pagrįstų lūkesčių, kad jų atlyginimai neįšals ir bent kiek kompensuos infliaciją“, – dėstė N. Mačiulis.

Ekonomistas prognozuoja, kad nedarbo lygis šiemet mažės, prie to prisidės ir iš Ukrainos atvykstantys pabėgėliai.

„Darbuotojų trūkumo problemą iš dalies padės spręsti iš Ukrainos atvykstantys pabėgėliai, iš kurių, prognozuojame, apie 15 tūkst. sėkmingai save realizuos mūsų šalies darbo rinkoje“, − pažymėjo N. Mačiulis.

„Tie žmonės iš nieko neatima darbo vietų“, − pridūrė jis.

Gali augti palūkanos

Vis dėlto, anot N. Mačiulio, šių metų pradžioje šalies ekonomika vis dar augo sparčiais tempais. Per pirmuosius du mėnesius mažmeninė prekyba buvo 15 proc., o apdirbamoji gamyba net 24 proc. didesnė nei prieš metus.

Pastebima, kad gyventojų lūkesčiai krito žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio, tačiau jie vis dar planuoja išleisti daugiau pinigų stambiems pirkiniams, blėsta susidomėjimas būsto įsigijimu.

„Besikreipiančių dėl būsto paskolos buvo mažiau pirmąją savaitę po karo Ukrainoje pradžios, bet dabar matome, kad sandorių skaičius ir besidominčių būst įsigijimu gyventojų skaičius jau viršija prieš karą buvusį lygį“, – akcentavo N. Mačiulis.

Banko ekonomistai taip pat sumažino šių metų euro zonos BVP augimo prognozę iki 2,6 procento, panašaus augimo tikimasi ir kitais metais.

Jie prognozuoja, kad perkaistančią JAV ekonomiką centrinis bankas vėsins sparčiai keliamomis palūkanomis. Skaičiuojama, kad po metų jos turėtų siekti net 2,75 procento, ir tai būtų aukščiausias palūkanų normų lygis nuo 2008 metų.

„Infliacija pakilo į aukščiausią lygį per kelis dešimtmečius. Dalis šios infliacijos yra susijusi su vėluojančiu centrinio banko sprendimu normalizuoti pinigų politiką. Siekis prislopinti kainų augimą nesustabdant ekonomikos augimo bus nelengva užduotis, ir praeityje tai yra retai pavykę“, − sakė N. Mačiulis.

Europos Centrinis Bankas taip pat pasiruošęs kelti bazines palūkanų normas, tačiau ekonomistai prognozuoja, kad čia entuziazmo ir galimybių bus daug mažiau. Manoma, kad ECB bazines palūkanų normas pakels tik du kartus, iki nulio, ir ten sustos.

„Pagrindinė infliacijos euro zonoje priežastis yra energetinė krizė, tai yra, daug brangesnės dujos ir elektra. Atlyginimų augimui išliekant vangiam, infliacijos spiralės rizika irgi išlieka maža. Šiuo metu ateities sandoriai rodo, kad Euribor norma teigiamą lygį turėtų pasiekti šių metų pabaigoje, o kitų metų viduryje jau turėtų viršyti vieną procentą. Vis tik šių metų pabaigoje euro zonos infliacija ir ekonomikos augimas turėtų priblėsti, todėl priežasčių kelti palūkanų normas aukščiau nulio greičiausiai nebeliks“, − dėstė ekonomistas.

Liūdnos prognozės Rusijai

Trumpalaikė neigiama pasekmė Vakarų pasaulio ekonomikos, ekonomisto teigimu, yra brangesni energetiniai ištekliai bei kai kurios žaliavos.

Vis dėlto pasekmės Rusijai, anot jo, bus gerokau liūdnesnės. Prognozuojama, kad šalies BVP šiemet susitraukt 14 proc., o Rusijos ekonomika sugrįš į 2006 metų lygį.

„Rusijos gyventojų perkamoji galia ir vartojimas sustojo augti po Krymo aneksijos, o šiemet jų finansinės galimybės nukrenta į dar gūdesnius laikus.

Demonstruojamas Rusijos rublio stiprėjimas yra dirbtinis ir gali šildyti tik valiutų keityklų švieslentėse – gyventojų ir įmonės galimybės pirkti Vakarų valstybių valiutas ir prekes yra ribotos ir tokios, greičiausiai, išliks ilgą laiką“, − aiškino