Prieš 1 metus
69
„Swedbank“ 2023 m. ir 2024 m. Lietuvos BVP prognozes mažina iki, atitinkamai, -0,3 ir 1,8 proc. Bankas taip pat prognozuoja, kad bazinės palūkanų normos bus didinamos dar kelis mėnesius ir birželį pasieks 3,25 proc.
N. Mačiulis įvardijo tris veiksnius, darančius įtaką Lietuvos ir kitų Europos šalių ekonomikoms: energijos krizė, infliacija, centriniai bankai ir mažėjanti pasaulinė prekyba.
„Nors infliacija mažėja, energijos krizė atsitraukia, centriniai bankai spaudžia dar labiau“, – „Swedbank“ konferencijoje antradienį kalbėjo ekonomistas N. Mačiulis.
Nors euro zonoje infliacija ėmė trauktis ir pagrindiniai jos veiksniai pamažu išsikvepia (atpigo žaliavos, normalizuojasi tiekimo grandinės, dujų ir elektros kainos nukrito), ji vis dar viršija Europos Centrinio Banko (ECB) nustatytą tikslą (2 proc.) ir siekia 9,2 proc.
Dėl šios priežasties, N. Mačiulio teigimu, ECB toliau siunčia aiškius signalus, kad palūkanų normos bus keliamos dar kelis mėnesius.
„Matyti, kad ECB nenori rizikuoti ir yra pasiruošęs palūkanų normas pakelti geriau per daug, nei per mažai, net jei to kaina bus sustojęs vartojimas ir trumpalaikė recesija. Galbūt tai skamba šiek tiek paradoksaliai ar net makabriškai, tačiau tai bus vienas iš pagrindinių veiksnių, galintis stumtelti euro zoną į recesiją“, − teigia banko ekonomistas.
N. Mačiulis prognozuoja, kad ECB šių metų vasario pradžioje bazines palūkanas padidins dar puse procentinio punkto, o birželio mėnesį bazinės palūkanų normos pasieks 3,25 proc. Tokiame lygyje turėtų nusistovėti ir tarpbankinės palūkanų normos EURIBOR.
„Tikėtina, kad metų pabaigoje euro zonos infliacija nukris iki 2 proc., o ne vienoje euro zonos šalyje bus galima įžvelgti ir stagnaciją ar net recesiją bei neigiamas tendencijas darbo rinkoje. To turėtų užtekti, kad ECB pakeistų plokštelę ir jau kitų metų pradžioje pradėtų mažinti palūkanų normas. Prognozuojame, kad per kitus metus palūkanų normos bus sumažintos pusantro procentinio punkto, iki 1,75 proc.“, − sako N. Mačiulis.
Atlyginimai augs lėčiau
Pasak N. Mačiulio, atlyginimai augs lėčiau (9,5 proc.), tačiau šis augimas bus tik šiek tiek spartesnis nei vidutinis kainų augimas. Ekonomisto tikinimu, gyventojų vartojimo išlaidos šiemet išliks nepasikeitusios.
„Kol kas plataus masto problemų dar nematyti, tačiau kai kuriuose sektoriuose tikėtinas ne tik eksporto apimčių, bet ir užimtumo mažėjimas. Vis tik tokių ekonomikos tendencijų negalime vadinti krize – tai tik po ilgo klestėjimo ar net perkaitimo ateinantis atvėsimas“, − dėsto jis.
Nepaisant to, kad praėjusiais metais infliacija buvo rekordinėse aukštumose, Lietuvos gyventojų vartojimas, pasak N. Mačiulio, nesumažėjo ir išaugo 1,3 proc. Prie to prisidėjo ir spartus gyventojų skaičiaus, užimtumo ir atlyginimų augimas.
„Matėme rekordiškai didelę grynąją imigraciją, kuri atsvėrė neigiamą natūralią gyventojų kaitą, todėl gyventojų skaičius Lietuvoje padidėjo beveik 2 proc. Daugelis atvykėlių užėmė laisvas darbo vietas, todėl užimtumas išaugo daugiau nei 5 proc., o vidutinis darbo užmokestis padidėjo beveik 13 proc.
Vis tik pastaraisiais mėnesiais jau matėme išsikvėpusias mažmeninės prekybos augimo tendencijas, kurios greičiausiai tęsis ir šiemet“, − svarsto jis.
Anot N. Mačiulio, kone visų euro zonos valstybių BVP šiemet beveik neaugs, o kai kuriose šalyse, įskaitant Baltijos šalis, kaip jau buvo minėta, tikėtinas trumpalaikis nuosmukis.
„Latvijos ir Estijos BVP pradėjo mažėti dar praėjusių metų trečiąjį ketvirtį, ir pernai Estijos ekonomika susitraukė 0,4 proc., tuo metu Lietuvos ekonomika išvengė nuosmukio ir vis dar augo gana sparčiu tempu. Lietuvos eksportuotojų ir vidaus paklausos atsparumas buvo maloni staigmena, tačiau imuniteto daugeliui išorinių problemų neturime, todėl, tikėtina, kad jos palies ir mūsų ekonomiką“, − tvirtina ekonomistas.
Anot N. Mačiulio, daugelio Vakarų valstybių ekonomikos patirs stagnaciją. Kai kurie sektoriai, pavyzdžiui, atsinaujinančios energetikos, kasybos ir turizmo klestės, o kiti, tokie kaip nekilnojamojo turto, gali susidurti su iššūkiais.
.jpg)
English (US) ·