Lūžus raktikauliui, patyręs sportininkas pagalbos Vilniuje nesulaukė: „skubią“ operaciją žadėjo po savaitės, chirurgą rado tik Ukmergėje

„Nebuvau su tuo susidūręs, todėl labai nustebau. Atrodo, esi socialiai draustas, viskuo užtikrintas...“, – sako buvęs karininkas, „CrossFit“ treneris ir sportininkas Tadas Gudžiauskas, praėjusį penktadienį patyręs raktikaulio traumą, po kurios prireikė operacijos. Deja, Vilniuje esančiose gydymo įstaigose skubiai operacijai vietų neatsirado. Namo stiprų skausmą jaučiantis ir savarankiškai savimi pasirūpinti negalintis vilnietis išsiųstas su pažadu, jog bus operuojamas po savaitės. Tiek laukti nenorėjęs vilnietis pagalbą rado Ukmergėje.

Namo išleido paskyrę nuskausminamųjų

Buvęs karininkas, o pastaruosius kelerius metus „CrossFit“ treneriu dirbantis ir šios sporto šakos varžybose dalyvaujantis T. Gudžiauskas traumą patyrė balandžio 14 d. per karines pratybas.

„Per nelaimingą atsitikimą (nelaimingai nukritau) lūžo dešinysis raktikaulis. Iš karto nuvykau į Lazdynų ligoninę (Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (RVUL) – LRT.lt). Tačiau po apžiūros mane paleido namo – neoperavo, sakė, kad nėra laisvų palatų ir personalo. Paėmė telefono numerį ir pažadėjo, kad atsiradus vietai paskambins, turėtų per savaitę. Neslėpsiu – sutrikau. Neatrodė realu, kaip filme truputėlį. Vėliau supratau, kad tai normalu – draugai, pažįstami sako, kad ir po mėnesį laukia operacijų“, – LRT.lt sakė raktikaulio lūžį patyręs vilnietis.

Visą gyvenimą aktyvia fizine veikla užsiimantis T. Gudžiauskas iki šiol nebuvo patyręs jokių rimtesnių traumų ar lūžių, todėl tokia patirtis jam buvo pirmoji.

„Nebuvau susidūręs, niekada nieko man nebuvę, todėl labai nustebau. Visada visais pasitikėjau – atrodo, esi socialiai draustas, viskuo užtikrintas. Net negalvoji, kad taip gali būti“, – stebėjosi vyras.

Jis neslėpė, jog grįžęs į namus nebūtų išsivertęs be žmonos pagalbos ir didelių vaistų nuo skausmo dozių.

„Miegoti negali, vaistus nuo skausmo didelėmis dozėmis vartoji. Su lūžusiais kaulais reikia judėti – atsisėsti, atsistoti, bet koks tas judesys... Iš lovos pakelia žmona, apsirengti, nusirengti taip pat padeda. Galvoju: aš tai aš – esu daug tveriantis, sportuojantis. Vis dėlto, net ir mano atveju, jei namuose nebūtų nieko ir vienas gyvenčiau, būtų kita istorija. Būtų labai liūdnai. Be pagalbos (tokiais atvejais) nieko negali padaryti – jei nenuprausia kitas, pats to nepadarytum“, – apie kasdienybę ir problemas, su kuriomis susidūrė lūžus raktikauliui, pasakojo T. Gudžiauskas.

Šia istorija socialiniame tinkle pasidalino sportininko žmona, taip pat trenerė Laura Gudžiauskė.

Vietą operacijai susirado per pažintis

Su LRT.lt žurnaliste vyriškis kalbėjosi jau būdamas kitoje gydymo įstaigoje – Ukmergės ligoninėje. Čia antradienį jį operavo. Pasak T. Gudžiausko, susirasti gydymo įstaigą, kur operuotų anksčiau nei po savaitės, padėjo platus pažįstamų tinklas – draugai, bičiuliai, kolegos dalijosi patirtimi ir patarimais, iš jų vilnietis ir sužinojo, kad sėdėti sudėjus rankas nereikėtų.

„Per tą laiką buvau ir į Santariškes (Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas – LRT.lt) nuvažiavęs. Bet ten, kaip ir Lazdynuose, pasakė, kad nėra vietų ir tiek. Tada radau sprendimą kitame mieste – Ukmergėje. Susiradau per draugus. Visi ieškojo, bandė klausti, kas ką pažįsta, gyvenantys skirtinguose miestuose ėjo į savo ligonines ir klausė (ar priimtų). Ir radome – Ligonių kasa apmokės operaciją, kompensuos viską“, – džiaugėsi pašnekovas.

Kalbėdamas apie savo patirtį T. Gudžiauskas apgailestavo, jog pagalbos tenka ieškoti per pažįstamus. „Gaila, kad nėra bendros sistemos. Jei nėra vietų, nukreipia kitur. Lietuva maža – imi ir nuvažiuoji. Taip turėtų veikti – ligoninės turėtų kooperuotis“, – įsitikinęs vilnietis.

Jis pasakojo, kad susisiekęs su Ukmergės ligoninės medikais išgirdo patvirtinimą, jog operacijos tokiais, kaip jo trauma, atvejais reikia kuo skubiau – nuo to priklauso sveikimo trukmė.

„Sako, kad tokiais atvejais operuoti reikėtų tą pačią dieną. Kai Ukmergės medikams nusiunčiau lūžusio raktikaulio nuotrauką, jie paskambino ir pasakė, kad operuos rytoj. Po operacijos mažiausiai tris mėnesius negalėsiu užsiimti jokia fizine veikla. Po to – reabilitacija. Jau žinau – visi rekomendavo – jai registruotis iš anksto, nes ir ten eilės“, – humoro jausmo neprarado traumą patyręs sporto treneris, dalyvaujantis įvairiose „CrossFit“ varžybose.

Jis džiaugėsi, kad medikų prognozės optimistiškos: „Gyventi, kaip buvau įpratęs, galėsiu – tik reikės laiko.“

RVUL: tai įprasta praktika, taikoma ir Lietuvoje, ir užsienyje

Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės (RVUL) atsiųstame atsakyme nurodoma, kad operacijų skubumą, esant kaulų lūžiams, lemia konkrečios klinikinės indikacijos. Nedelsiant atliekamos operacijos, kai patiriami atviri lūžiai, lūžus stambiesiems apatinės galūnės kaulams, stuburui ar esant politraumai – t. y. tokios, kurių neatlikus iš karto, vėliau gresia didelės komplikacijos ar net kyla grėsmė gyvybei. Tačiau yra lūžių, kurie chirurginės intervencijos gali laukti keletą dienų ar net iki kelių savaičių – taip gali būti esant uždariems, izoliuotiems, smulkių kaulų, dažniausiai viršutinių galūnių lūžiams. Tokių operacijų rezultatas nepriklauso nuo to, ar jos atliktos iš karto, ar vėliau. Kai kuriuos lūžius net ir rekomenduojama operuoti tik tada, kai atslūgs patinimas.

„Be abejo, esant galimybei stengiamasi visas operacijas atlikti kaip įmanoma greičiau, tačiau tą ne visada galima padaryti iš karto, o kai kuriais atvejais operacijos net ir verta palaukti, nes jai galima geriau pasiruošti. Atsižvelgiant į lūžio specifiką, stengiamasi operacijai paskirti tą operuojantį chirurgą, kuris specializuojasi būtent toje srityje, kad rezultatas būtų kuo geresnis. Dėl šių priežasčių ir atsiranda vadinamosios „atidėtos skubios operacijos“, kai suteikus pirmąją pagalbą Skubios pagalbos skyriuje pacientas išleidžiamas į namus ir vėliau su juo susisiekiama bei paskiriama operacijos data“, – rašo RVUL Dokumentų valdymo ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Asta Bagdonavičienė.

Paprastai atidėta operacija suplanuojama per 7–10 dienų, o šį laiką pacientas praleidžia namuose, įprastoje aplinkoje.

„Ligoninėje tokie pacientai būtų priversti gulėti ir išlaukti tą patį terminą. Tai įprasta praktika, taikoma ir Lietuvoje, ir užsienyje, siekiant valdyti pacientų srautus ir teisingai prioritetizuoti būtinosios pagalbos paslaugas, kad neatidėliotina chirurginė pagalba pirmiausia būtų teikiama tiems pacientams, kurių sveikatai ar gyvybei iškilęs pavojus. Ir čia kalbama ne tik apie kaulų lūžius – į RVUL atvežami ir pacientai, patyrę insultą, sunkias galvos traumas, su įvairiomis pilvo ar vidaus organų patologijomis bei kitomis ūmiomis būklėmis, kurios reikalauja skubios intervencijos“, – sako ligoninės atstovė.

Dėl operacijos poreikio ir skubumo sprendimą priima gydytojas, atsižvelgdamas ne tik į patologijos kilmę bei pobūdį, bet ir į bendrą paciento būklę bei numatydamas gijimo eigą ir galimas pasekmes. Tie pacientai, kurie tikrai negali laukti, operuojami iš karto, o kitiems keletą dienų tenka palaukti.

Taip pat pabrėžiama, kad atidėtų skubių operacijų taip pat nereikėtų painioti su planinėmis operacijomis – tokiomis kaip endoprotezavimas ar rekonstrukcijos, kurių laukti reikia kur kas ilgiau.

Pasak A. Bagdonavičienės, „atidėtų“ operacijų per parą vidutiniškai skaičiuojama po 2–3. „Čia vidurkis, nes yra dienų, kai būna ir daugiau, o pasitaiko, kad ir nebūna tą dieną atidėtų – viskas priklauso nuo besikreipiančių pacientų srauto. Kalbant apie skubias operacijas, jų per parą atliekama vidutiniškai apie 20, planinių operacijų – apie 50–65. RVUL per metus iš viso atliekama daugiau nei 21 tūkst. operacijų, iš jų 8 600 – skubios“, – statistiką pateikė RVUL atstovė.

LRT.lt dėl šios istorijos kreipėsi ir į Ukmergės ligoninę, gavę atsakymą straipsnį papildysime.