LTOK „Pergalės“ apdovanojimu pagerbta legendinė Angelė Rupšienė: sportas išmokė mane gyventi

Liepos 12 d. Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) buvo pagerbti ir apdovanoti šiais metais jubiliejus minėję Lietuvos sportui ir olimpizmui nusipelnę asmenys. Tarp jų – viena tituluočiausių šalies sportininkių, buvusi krepšininkė ir trenerė Angelė Jankūnaitė Rupšienė. 70-metį šiemet atšventusi legendinė krepšininkė buvo apdovanota išskirtiniu LTOK prizu „Pergalė“.

Toks pat apdovanojimas kovo mėnesį buvo įteiktas ir 90-metį paminėjusiam legendiniam Lietuvos krepšinio treneriui Vladui Garastui.

Žymę šalies sporto metraščiuose palikusius asmenis antradienio popietę sveikino LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, linkėjusi kuo geresnės sveikatos.

Per savo karjerą A. Rupšienė spėjo nuveikti tiek daug, kad jai galėtų pavydėti bet koks sportininkas. Krepšininkė tapo Monrealio (1976 m.) ir Maskvos (1980 m.) olimpinių žaidynių čempione, triumfavo dviejuose pasaulio čempionatuose bei net tris kartus pasidabino Europos čempionato aukso medaliais.

Kalbėdama su LRT.lt, sporto legenda neslėpė džiaugsmo ir pabrėžė, kad be galo gera būti neužmirštai.

„Viduje tai ramu, labai gera. Reikia džiaugtis. Nors nuo mano sportinės karjeros pabaigos prabėgo labai daug laiko, tokio apdovanojimo dar nesu gavusi, todėl man tai labai didelis įvertinimas. Labiausiai džiaugiuosi todėl, kad nebuvau pamiršta, pasveikinta gražaus jubiliejaus proga. Kol žmogus yra gyvas, bet kokiu atveju, jį turi atsiminti. Bent jau aš taip manau“, – teigė ji.

Visgi tai ne pirmoji dovana, pasiekusi A. Rupšienę 70-mečio proga – birželio pabaigoje dienos šviesą išvydo išskirtinis dokumentinis filmas „Angelė Rupšienė. Krepšinio kibirkštis“. Pasak jos, filmas apie jos sportinę karjerą – nepakartojama dovana.

„Dokumentinis filmas apie mane buvo filmuotas jubiliejinio gimtadienio proga. Man tai buvo didžiulė dovana. Į premjerą susirinko pilna salė žmonių, visi atsiliepimai buvo labai šaunūs, visiems buvo įdomu. Tikrai nuostabi dovana. Jokio papildomo jaudulio ar nerimo nebuvo – viskas ėjosi puikiai. Netgi negalvojau, kad viskas taip sklandžiai susidėlios“, – apie jau pasirodžiusį dokumentinį filmą kalbėjo dukart olimpinė čempionė.

Paklausta, kokios pirmos mintys bei emocijos aplanko prisiminus geriausius karjeros laikus 1970–1980 metais, A. Rupšienė net nemirktelėjo, nesusimąstė ir atsakė: „Meilė krepšiniui“.

– Kaip sportas ir krepšinis pakeitė jūsų gyvenimą? Ką jis jums davė?

– Labai daug ką davė. Sporto dėka supratau daug dalykų, daug ką pamačiau. Sportuodama išmokau drausmės, tvarkos bei disciplinos. Krepšinis buvo mano gyvenimas. Tiesą sakant, tai būtent sportas ir išmokė mane gyventi.

– Ar profesionalus sportas palengvino jūsų gyvenimą tuometiniame režime?

– Ne, jokio gyvenimo palengvinimo nebuvo. Mano tikslas buvo tiesiog norėti žaisti, kažką pasiekti bei visados nugalėti. Būtent tą visus tuos sportavimo metus ir dariau. O kad dėl sporto būtų buvę lengviau gyventi, turėti daugiau pinigų, tai ne – tada tai buvo visiškai nereikšmingi dalykai. Ko aš norėjau, tą ir pasiekiau.

Tais laikais į pinigus mes visiškai nežiūrėdavome. Dabar viskas kitaip, sportininkams pinigai labai svarbūs. Jie gauna stipendijas, jiems dovanojami automobiliai. Mano pirmasis automobilis buvo zaporožietis, kurį nusipirkau aš pati. Tada buvo noras po truputį siekti vis didesnių aukštumų, kopti į viršų. Sportas buvo ir darbas, ir malonumas.

– Kas jus atvedė į didįjį sportą?

– Viskas buvo labai paprasta – gyvenome prie stadiono, todėl sportas ir atsirado mano gyvenime. Nebuvo nei jokių kompiuterių, nei telefonų, todėl visą laiką aktyviai leisdavome lauke. Dabar įsėdi į transporto priemonę, apsidairai ir pamatai, kad vos keli žmonės neįlindę į išmaniuosius telefonus.

– Kodėl būtent krepšinis?

– Taip jau lėmė likimas. Krepšinis man patiko ir patinka todėl, nes tu turi atspėti, ką darys tavo priešininkas, turi gebėti apgauti savo varžovą, kad jis nesuprastų tavųjų veiksmų. Tuo tas krepšinis ir žavus.

– Kokiomis sąlygomis sportuodavote? Kokios būdavo galimybės?

– Taip ir sportuodavai: pasiimi kamuolį, eini į stadioną ir mėtai į krepšį. Tiesiog sportuodavai savo malonumui ir viskas. Dabar viskas jau yra paruošta, viskas kitaip.

– Kaip žvelgiate į dabartinę Lietuvos krepšinio, tiek vyrų, tiek moterų, padėtį?

– Pagrindinis dalykas yra tas, kad šiais laikais daug ką daro pinigai. Čia yra visa esmė. Kalbant apie ateitį, tai reikia ja tikėti, reikia turėti vilties, nes kitaip nieko nebus. Aš Lietuvos krepšinio ateitimi tikiu. Aš privalau ja tikėti.

LTOK apdovanojimuose buvo pagerbti ir kiti legendiniai Lietuvos sporto pasaulio asmenys: olimpietis, lengvaatletis Adolfas Aleksejūnas, vandensvydžio sporto veteranai Jonas Vidmantas Čirūnas bei Vitalijus Alekperlis ir olimpietė treko dviratininkė Rita Razmaitė Kitanova.