LRT trumpai. Vyriausybėje skinasi kelią nauji reikalavimai elektrinių paspirtukų vairuotojams – kokie pokyčiai laukia?

Populiarėjantys elektriniai paspirtukai su savimi į Lietuvą atsivežė ir tam tikrų iššūkių, kuriuos tik šiemet suskubo spręsti šalies valdžia. Per šiuos metus registruotas jau ne vienas įstatymo projektas, skirtas reglamentuoti elektrinių paspirtukų ir kitų mikromobilumo transporto priemonių naudojimą. Vyriausybė iš esmės pritarė siūlomiems pokyčiams bei rekomendavo registruotus įstatymo projektus apjungti. LRT.lt apžvelgia, kokie esminiai pakeitimai yra siūlomi.

Visų pirma, įstatymo projektu siūloma apibrėžti, kas yra mikromobilumo priemonė. Tai elektra varoma transporto priemonė (pavyzdžiui, elektrinis paspirtukas, elektra varomas riedis, elektra varoma riedlentė, elektrinis balansinis vienratis ir pan.), skirta važiuoti vienam asmeniui, kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o jeigu vairuotojui įrengta sėdimoji vieta, jos atskaitos taško aukštis turi būti ne didesnis kaip 540 mm. Neįgaliojo vežimėlis prie mikromobilumo priemonių nepriskiriamas.

Tuo metu motorinis dviratis apibrėžiamas kaip ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas, kuri turi pagalbinį vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Pagalbinis variklis nustoja veikti transporto priemonei pasiekus 25 km/h greitį. Neįgaliojo vežimėlis prie motorinių dviračių taip pat nepriskiriamas.

Pagal teikiamus siūlymus, elektra varomai transporto priemonei, kuri negali būti klasifikuojama kaip mikromobilumo priemonė, leidžiama dalyvauti viešajame eisme, jeigu šiai transporto priemonei atliktos motorinėms transporto priemonėms privalomos procedūros (tipo patvirtinimas, atitikties įvertinimas, registracija).

Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi mikromobilumo priemone leidžiama ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą – ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje mikromobilumo priemonių vairuotojų amžius neribojamas, tačiau jaunesnius kaip 10 metų asmenis privalo prižiūrėti suaugęs asmuo.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teikiamus siūlymus važiuoti leidžiama tik su tvarkingą stabdį ir garso signalą, baltos spalvos priekyje ir raudonos spalvos gale žibintus, taip pat iš abiejų šonų oranžinius šviesą atspindinčius elementus turinčia mikromobilumo priemone.

Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, mikromobilumo priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba mikromobilumo priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas.

Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, mikromobilumo priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas, mikromobilumo priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Mikromobilumo priemonių vairuotojai iki 18 metų, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmus.

Vyresniems kaip 18 metų asmenims, mikromobilumo priemone važiuojantiems keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Mikromobilumo priemonių vairuotojams rekomenduojama naudoti kūno apsaugos priemones (pavyzdžiui, alkūnių, kelių apsaugas ir kt.).“

Mikromobilumo priemonės arba pagal konstrukciją į mikromobilumo priemonę panašios transporto priemonės pardavėjas privalo aiškiai ir nedviprasmiškai įspėti pirkėją, ar parduodama transporto priemonė pagal šio įstatymo nuostatas galės teisėtai dalyvauti viešajame eisme arba tik uždaroje teritorijoje.